Dabar parduotuvėse gausu įvairių varškės rūšių, todėl kiekvienas pirkėjas gali išsirinkti pagal savo skonį ir sveikata. Visos varškės rūšys gaminamos vienodai: kaitinant surauginta pieną. Kaitinant, pieno baltymas, kazeinas sutirštėja, todėl organizmas jį lengviau pasisavina. Norint išgauti iš varškės kuo daugiau naudos, reikia pasirinkti būtent tą jos rūšį, kuri organizmui reikalingiausia.

Pagrindinės Maistinės Medžiagos Varškėje

Varškė yra vertingas maisto produktas, turintis daug naudingų medžiagų:

• Baltymų (14 - 19%)
• Riebalų (9 - 18%)
• Mineralinių druskų
• Pieno rūgšties
• Fermentų
• Vitaminų

Taip pat kitų medžiagų.

Baltymai

Varškė vienas iš pagrindinių baltymų šaltinių. Vidutiniškai varškėje randama 16 g. baltymo, o tai išeina, kad nusipirkus paprastą pakelį gausi kažkur 30 g. Baltymų makromolekulės pagrindą audaro aminorūgštys. Baltymų peptidinis ryšys yra patvarus neutralioje terpėje 37°C temperatūroje, tačiau rūgštinėje arba bazineje terpėje gali hidrolizintis.

Riebalai

Žmogui per parą vidutiniškai reikia apie 100 g. riebalų. Riebalai atlieka keletą pagrindinių funkcijų: raumenys iš jų gauna energijos (ypač per ištvermę lavinančius pratimus); jie palengvina nervų ir smegenų signalų perdavimą; jie išlaiko švelnią odą; reguliuoja kūno temperatūrą ir amortizuoja vidaus organus. Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitoje. išeminės širdies ligos profilaktikai. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra būtinos gyvybinei organizmo veiklai. Linolo ir alfa linoleno rūgščių žmogaus organizmas nesintetina. Šios pagrindinės riebalų rūgštys turi būti gaunamos su maistu. Polinesočiosios riebalų rūgštys kartu su fosfolipidais įeina į ląstelių membranų sudėtį, todėl yra svarbios membranų funkcijoms.

Angliavandeniai

Angliavandeniai sudaro didžiausią mūsų vartojamo maisto dalį. Jie yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Ši energija atsiranda, skylant angliavandeniams. Pagal struktūrą angliavandeniai skirstomi į monosacharidus - sudarytus iš mažos tiesios aldehidų ir ketonų grandinės su daugeliu hidroksilio grupių, disacharidus ir polisacharidus. Monosacharidų molekulėse gali būti nuo keturių iki dešimties anglies atomų. Visų monosacharidų pavadinimai baigiasi galūne „-ozė“. Pagal anglies atomų skaičių molekulėje jie skirstomi į tetrozes, pentozes, heksozes ir t.t. Žmogaus organizmui angliavandeniai nėra būtini, nes organizme baltymai gali būti verčiami angliavandeniais. Kai kurių žmonių dietoje angliavandenių kiekis artimas 0% ir jie išlieka sveiki. Visi angliavandeniai iš pradžių turi būti suskaidyti į monosacharidus ir kepenyse paversti glikogenu. Iš angliavandenių gaunamas anglies dioksidas ir vanduo.

Mineralinės Medžiagos

Žmogaus organizme mineralinių medžiagų yra apie 60, kurios reikalingos normaliam organizmo vystymuisi. Mineralinės medžiagos organizme pasigaminti pacios negali, bet jos organizme turi daugybe funkciju. Jos padeda formuotis kaulams, reguliuoja vandens pusiausvyra, kontroliuoja nervu ir raumenu sistemas, gamina energija. Pagrindines mineralines medziagos - fosforas, kalcis, chlorinas, magnis. Visas mineralines medžiagas organizmas gauna su maistu, vandeniu, daugiausia įvairių mineralinių druskų pavidalu. Mineralinių drauskų tarpusavio santykis yra pastovus. Mineralinių medžiagų poreikis žmogui priklauso nuo to, kiek jų pašalinama iš organizmo. Daugiausia pašalinama su šlapimu ir prakaitu.

Kalcis (Ca)

Žmogaus organizme randama apie 1,2-1,5 kg kalcio druskų. Daugiausia jų yra kauluose ir dantyse. Reikalingas kraujo krešėjimui ir širdies raumens darbui, didina šarminių medžiagų kiekį, fermentų aktyvumą, mažina alergines reakcijas, užtikrina normalu kaulų ir dantų vystymąsi.

Chloras (Cl)

Daug chloro odoje, podiniuose audiniuose, kauluose. Dalyvauja skrandyje susidarant druskos rūgščiai, aktyvina daugelio fermentų veiklą, palaiko organizmo skysčių osmosinį slėgį.

Vitaminai

Varškėje taip pat yra svarbių vitaminų:

Retinolis (A)

Veikia ląstelių struktūrą, būtinas normaliai odos bei gleivinės būklei palaikyti. Svarbus organizmo augimui, atsparumui ligoms. Gerai išsilaiko aukštoje temperatūroje, bei greitai skyla šviesoje.

Riboflavinas (B2)

Svarbus medžiagų apykaitai. Jo trūkstant išsivysto stomatitas, trūkinėja oda, lūžta nagai, sutrinka leukocitų gamyba, silpnėja regėjimas.

Folinė Rūgštis (B9)

Skatina eritrocitų, hemoglobino, trombocitų susidarymą, dalyvauja susidarant aminorūgštim. Žmogaus organizmas sintetina šį vitaminą.

Varškės Rūšys Ir Jų Energetinė Vertė

Dabar parduotuvėse gausu įvairių varškės rūšių,todėl kiekvienas pirkėjas gali išsirinkti pagal savo skonį ir sveikata.

Varškės naudinga žmogaus organizmui,nes ji lengvai įsisavinama. Ji kaip pastebime paįvairina racioną, pagerina apetitą ir nuotaiką,yra gerai virškinama, naudinga įvairaus amžiaus žmonėms. Gaminama varškė su priedais (vaisiais, uogomis, daržovėmis), biovarškė, grūdėtoji varškė, dietinė varškė, įvairių skonių varškės desertai.

• Liesa (0,5 % rieb.)
• Pusriebė (9 % rieb.)
• Saldžią (7 % rieb.)

Liesa Varškė

Liesa (0,5 % rieb.) varškė turi daugiausia baltymų, mažiausiai riebalų ir dėl to - mažiausiai kalorijų. Tiesa, ji šiek tiek rūgštoka. Dėl to pats ją pasibarstau cinamonu.

Pusriebė Varškė

Pusriebėje (9 % rieb.) varškėje baltymų tik šiek tiek mažiau nei liesoje. Riebalų gerokai daugiau, todėl ji daug skanesnė net valgant be jokių priedų. Kadangi riebalai yra labai kaloringi, pusriebės varškės kaloringumas beveik du kartus didesnis nei liesos. Pusriebę varškę siūlyčiau valgyti tik tiems, kuriems kūno svoris auga labai sunkiai.

Saldi Varškė

Saldi varškė (7 % rieb.) yra liesesnė už pusriebę (9 % rieb.). Nors šiam saldžiam gaminiui tikriausiai buvo naudota to paties 9 % riebumo varškė. Tačiau uogienė ir kiti dalykai, sudarantys apie penktadalį produkto masės, bendrą jo procentinį riebumą sumažino iki 7 %. Saldi varškė turi mažiau baltymų nei kitos varškės, bet labai daug angliavandenių. Dėl didelio angliavandenių kiekio ji turi ir daugiau kalorijų nei pusriebė. Ir dėl tų pačių angliavandenių, kurie faktiškai yra vien cukrus, saldi varškė visiškai netinkamas produktas vakarienei ir apskritai netinkama norint tirpdyti riebalus.

Patarimai Renkantis Varškę

Net jei pats produktas yra geras, pasikliauti vien užrašu „Varškė“ negalima. Cukrumi pagardintas gaminys tampa tinkamesnis riebalams auginti nei jų tirpdymo dietai. Pirkėjai dažnai suklysta kreipdami dėmesį tik į tai, kiek kalorijų, baltymų, angliavandenių ir riebalų turi 100 g produkto. Dažniausiai mes valgome daugiau nei 100 g. Šiuo atveju varškės pakeliai yra po 180 g. Kiek medžiagų gausime suvalgę visą pakelį? Tai, kas parašyta ant pakelio, reikia dauginti iš 1,8. produkto energetinė vertė 180 g - 316,8. Jei produktas yra riebesnis arba savo sudėtyje turi daugiau cukraus, suvalgę didesnį jo kiekį gausime didelį mums nereikalingų papildomų kalorijų skirtumą. Dėl to geriau rinktis šiek tiek liesesnį, šiek tiek mažiau angliavandenių ir daugiau baltymų turintį produktą.

Varškės Laikymas

Varškė ir jos gaminiai greitai genda dėl to, kad joje yra pakankamai vandens ir įvairių maisto medžiagų, reikalingų mikrobams vystytis. Susidarius sutraukai, išsiskiria išrūgos, bet dauguma mikrobų lieka sutraukoje. Iš pradžių vystosi pieno rūgšties bakterijos, varškė rūgštėja. Kitoms bakterijoms vystytis yra blogos sąlygos. Palaikius varškę keletą dienų, pradeda vystytis iš aplinkos patenkantys grybai: paviršiuje ima vystytis pelėsiai, o visoje likusioje masėje dauginasi mielės. Grybai skaido baltymus, riebalus, pieno rūgštį. Dėl to susidaro nemalonaus kvapo skilimo produktai.

Varškė turi būti laikoma 6°C temperatūroje ne ilgiau kaip 36 valandas.

Varškės Nauda Sveikatai

Varškė labai naudinga žmonėms, sergantiems kepenų ligomis, ateroskleroze, gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Sergant plaučių uždegimu arba įsisenėjus bronchitui, liaudies medicinos atstovai rekomenduoja varškės kompresus. Vakare uždėtas kompresas nenuimamas iki ryto. Jis sušvelnina kosulį ir malšina uždegiminius procesus.

Grūdėtoji varškė, nuo įprastos skiriasi tuo, kad joje yra daugiau baltymų ir kalcio. Grūdėtoji varškė lengvai pasisavinama, ji geros maistinės vertės.

Varškė svarbi žmonėms sergantiems ateroskleroze arba nutukus. Joje esančios medžiagos normalizuoja riebalų apykaitą organizme: daugiau riebalų paverčiama energija, mažiau jų susikaupia ir nusėda ant kraujagyslių sienelių. Šiuo atveju geriausia valgyti liesą varškę. Nutukusiems žmonėms tokia varškė ypač naudinga. Ji mažai kaloringa (100 g - 86 kilokalorijos), bet puikiai numalšina alkį.

Varškę galima valgyti ir sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, nes ją virškinant išsiskiria gerokai mažiau skrandžio sekreto, druskos rūgšties ir fermentų negu virškinant pieną ar rūgpienį. Tačiau paprasta varškė šioms ligoms gydyti netinka. Ji pernelyg rūgšti. Rekomenduojama valgyti vadinamąją prėską varškę, ji „kovoja“ su rūgštimi. Po skrandžio arba žarnyno operacijos taip pat sveika valgyti varškę. Ji paįvairina negausų racioną, pagerina apetitą ir nuotaiką.

Baltyminiai Produktai

Baltyminis maistas - tai maisto produktai, kurie turi ne mažiau nei 10 gramų baltymų vienoje porcijoje arba 100 gramų sudėtyje. Baltymai svarbūs ne tik todėl, kad užtikrina sklandžią organizmo veiklą. Jie taip pat padeda auginti raumenų masę, mesti svorį ir netgi lėtinti senėjimo procesus. Šiame straipsnyje pateikiami geriausi baltymų šaltiniai ir išskirtinės jų savybės:

• Vištienos krūtinėlė
• Viščiukų šlaunelių mėsa
• Kalakutų krūtinėlė
• Jautienos faršas
• Lašiša
• Tunas
• Krevetės
• Tofu
• Avinžirniai
• Pupelės
• Edamame pupelės
• Kiaušiniai
• Graikiškas jogurtas
• Liesas pienas
• Kietasis sūris
• Liesa varškė
• Proteinas
• Riešutai
• Sėklos
• Riešutų kremas

Liesa Varškė

Vienas paprasčiausių būdų suvartoti daugiau baltymų - pamilti varškę ir patiekalus su ja. Aš dedu varškę net į kiaušinienę ir avižinę košę. Varškė taip pat išsiskiria dideliu kiekiu lėtai pasisavinamo baltymo - kazeino. Dėl to varškės patiekalai yra idealus baltyminis maistas vakarienei arba tuomet, kai laikomasi protarpinio badavimo.

Liesos varškės (0.5% rieb.) maistinė vertė (100 gramų):

• Baltymai: 19.8 g
• Angliavandeniai: 3.5 g
  • iš kurių cukrų: 3.1 g
• Riebalai: 0.5 g
  • iš kurių sočiųjų riebalų: 0.3 g
• Kalorijos: 98

Kalorijų Skaičiuoklė Ir Mitybos Planavimas

Šiame įrankyje galite suvesti maisto produktus, kuriuos suvartojate per parą. Suradus produktą, paspauskite ant jo ir jis bus įtrauktas į skaičiuoklę. Po produktu esančiame laukelyje Kiekis (g), galite redaguoti įvesto produkto kiekį. Įvedus produktą, kartokite minėtą procedūrą tol, kol suvesite visus per parą suvartojamus maisto produktus. Norėdami pašalinti įvestą produktą, ties juo, dešinėje pusėje, spauskite mygtuką x. Norėdami sužinoti, kiek vidutiniškai sveria tam tikras maisto produktas, skaitykite po skaičiuokle esančią skiltį Vidutiniai produktų svoriai.

Skaičiuoklėje įvesti produktai yra be prekės ženklų, o jų maistinė vertė atitinka vidurkį. Kalorijų skaičiuoklė jums padės suskaičiuoti, kiek kalorijų suvartojate. O kiek kalorijų jums reikia suvartoti per dieną? Tai atsakys dienos kalorijų normos skaičiuoklė. Maisto kalorijų skaičiuoklė ir kalorijų lentelė padės jums suskaičiuoti, kokią maistinę vertę, t. y. kiek kalorijų (kcal), angliavandenių, baltymų ir riebalų gaunate su suvartojamu maistu per dieną. Šis įrankis tinka ir vyrams, ir moterims.

Kalorijų Lentelė

Kalorijų lentelė - tai patogi duomenų lentelė, kurioje rasite maisto produktų duomenis: kaloringumą, angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekius. Kalorijų lentelė yra puikus kalorijų skaičiuoklės pakaitalas, jeigu norite surasti maisto produkto duomenis, tačiau dar nesate išsirinkę konkretaus produkto.

Naudota Literatūra

1. J. Radavičienė. Pienas ir jo produktai. Petro Ofsetas.
2. A. Gudonis. Pieno ir pieno produktų technologija. Technologija.
3. Grubliauskas L. Maisto produktų mikrobiologija. Mokslas.
4. Žurnalas „Pienininkystė“ Nr. 5 (59).

---