pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Krapų Eterinio Aliejaus Nauda: Savybės ir Panaudojimas

Krapai - tai ne tik populiarus prieskonis, bet ir vertingas vaistinis augalas, turintis daug naudingų savybių. Visose augalo dalyse, ypač sėklose, yra eterinio aliejaus, kuris pasižymi gydomosiomis savybėmis. Vaistams vartojami sausi krapų vaisiai, kuriuose yra iki 4 procentų eterinio aliejaus, susidariusio net iš keleto terpenų ir riebiojo aliejaus.

Eterinių aliejų svarba

Eteriniai aliejai vaidina svarbų vaidmenį augalų vystymuisi- jie kaupia energiją, neša informaciją, saugo nuo ligų, reguliuoja temperatūrą ir kt. Jei gėlė turi ypač daug esencijos, augalas privilios malonius vabzdžius arba atbaidys nemalonius - tuos, kurie ją suės, sunaikins.

Nematomus ir trumpalaikius augalų kvapus saugoti ir vertinti, šimtmečiais buvo didžiulis žmonijos troškimas. Kiek gražių prisiminimų susiję su kvapais! Esencijos turi gyvybingumo ir augalinės jėgos koncentruota forma. Kvapas randamas nedideliais aliejaus lašeliais augalo audiniuose arba ant jų.

Talpyklos, kuriose yra eterinių aliejų, visada turi būti tinkamai sandariai uždarytos, nes aliejai yra labai lakūs ir todėl greitai išgaruoja. Eteriniai aliejai taip pat labai jautrūs šviesai, todėl juos reikia laikyti rudos spalvos stikliniame inde, kuris nepraleidžia šviesos.

Krapų eterinio aliejaus savybės

Krapuose yra baltymų, cukraus, ląstelienos, rūgščių, gausu mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, natrio, magnio, mangano, cinko, geležies, vario, fosforo) ir vitaminų (B grupės, C, PP, P, karoteno). Vitamino C krapuose dukart daugiau nei apelsinuose, braškėse ir triskart daugiau nei agrastuose ar citrinose.

  • Krapo preparatai išplečia kraujo indus.
  • Slopina uždegiminius procesus.
  • Veikia antiseptiškai.
  • Didina skrandžio sulčių skyrimąsi.

Krapų eterinio aliejaus panaudojimas

Krapų eterinis aliejus naudojamas konditerijos, konservų, likerių ir degtinės pramonėje bei parfumerijos srityje.

Medicinoje

Krapų sėklų ir džiovintų lapų nuovirai plečia kraujagysles, mažina arterinį kraujospūdį, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, slopina kosulį, padeda kovoti su bakterijomis. Krapai padeda esant nemigai, neurasteniniams galvos skausmams. Vartojami užkietėjus viduriams, hemorojaus profilaktikai.

  • Esant nemigai ir nervingumui, nakčiai vartojamas šaltu būdu pagamintas krapų sėklų užpilas: šaukštelis smulkintų sėklų užpilamas stikline šalto vandens, laikoma 8 val., išgeriama prieš miegą.
  • Mažinti odos niežėjimą geriami krapų sėklų milteliai (sumalama kavamale). Imama ant peilio galo (po 1 gramą) miltelių, išgeriama 20-40 min. prieš valgant 3 kartus per dieną. Taip pat mažinamas ir vidurių pūtimas.
  • Nuo vidurių pūtimo vaikams gaminama arbata iš šaukštelio susmulkintų sėklų, užplikytų verdančiu vandeniu. Palaikoma 10 min., nukošiama. Duodama 5-6 kartus per dieną po 1 šaukštelį prieš maitinimą.
  • Šlapimui varyti krapai vartojami kartu su petražolėmis. Po pusę šaukštelio susmulkintų petražolių ir krapų sėklų užpilama 250 ml vandens, palaikoma 8 val., perkošiama, išgeriama per parą.
  • Krapų sėklų ir lapų antpilo pavilgais gydomos pūliuojančios žaizdos. Krapų žolių ir sėklų arbata didina pieno gamybą maitinančioms moterims.

Kulinarijoje

Kaip prieskoniai krapai labai daug kur vartojami maisto pramonėje ir kulinarijoje. Jais aromatizuojama ir paskaninama daugelis maisto produktų. Jų dedama į salotas, mišraines, mėsos, žuvies patiekalus, sriubas. Švelnus krapų skonis ir aromatas pagerina bet kokius patiekalus ir maisto produktus: sriubas ir salotas, žuvį ir mėsą, bulves, varškę ir sūrius, pyragų įdarus. Paprastai jų dedama į paruoštus patiekalus arba 5-10 min. prieš baigiant gaminti.

Atsargumo priemonės

Nėščiosios nuo krapų gali suviduriuoti, krapai reflektologiškai gali sužadinti gimdos susitraukimus, o tai gresia persileidimu. Krapai mažina raumenyno tonusą, todėl jų geriau nevartoti sergant hipotonija ir nelaikant šlapimo. Krapų nepatariama vartoti varginant sumažėjusiam kraujospūdžiui, sergant inkstų geldelių uždegimu, esant kraujotakos nepakankamumui.

Eterinių aliejų naudojimas

Aromaterapinėje lempoje naudojamo eterinio aliejaus lašų skaičius priklauso nuo patalpos dydžio ir esencijos intensyvumo. Paprastai vienu metu vartojami 3-5 lašai. Pradėkite nuo atskirų kvapų ar paruoštų mišinių ir stebėkite jų poveikį.

  • Garinimas: Garai rekomenduojami gydant peršalimo ligas, tokias kaip kosulys ir gleivinės uždegimas, arba norint pasimėgauti garų vonele, naudoti garus veidui. Į didelį dubenį verdančio vandens įlašinkite apie 3-5 lašus (priklausomai nuo aliejaus stiprumo, pvz. čiobreliams nelašinkite daugiau nei 1-2 lašus). Ant galvos ir dubenėlio uždėkite didelį rankšluostį, kad negaruotų pro šalį, užmerkite akis ir įkvėpkite/ iškvėpkite kylančius kvapus 5 minutes.
  • Pirtyje: Grynieji eteriniai aliejai kartu su sintetiniais aliejais gali detoksikuoti einant į pirtį. Įlašinkite apie 5 lašus eterinio aliejaus arba jo mišinio ir padėkite ant įkaitusių akmenų. Nepilkite aliejaus tiesiai ant įkaitusių akmenų. Eteriniai aliejai yra labai degūs.
  • Kompresas: Karštas kompresas turi atpalaiduojantį poveikį. Be to, jis atveria poras, todėl eteriniai aliejai greičiau ir giliau įsigeria į odą. Maždaug 2 litrams karšto vandens reikia panaudoti apie 4-6 lašus aliejaus. Sumirkykite rankšluostį mišinyje, išgręžkite ir padėkite ant kūno vietų, kurias reikia prižiūrėti. Kompresą reikia nuimti, kai tik jo temperatūra nukrenta žemiau kūno temperatūros. Tai ideali procedūra prieš veido masažą. Tai teigiamai veikia stresą ir įtampą.
  • Vonios: Pridėti vertingų kvapų į vonios vandenį tapo slaptu patarimu. Tai vienas efektyviausių aromaterapijos taikymo būdų, leidžiantis visam organizmui pasisavinti naudingas medžiagas. Kadangi eteriniai aliejai nesimaišo su vandeniu, dauguma parduotuvėse parduodamų vonios aliejų yra sintetiniai emulsikliai, t.y. aliejus ir vandenį surišančios medžiagos. Tačiau yra ir natūralių emulsiklių, tokių kaip medus ir grietinėlė.

Krapų auginimas

Krapai nemėgsta užmirkusių dirvų, todėl jiems auginti geriausiai tinka derlingos, humusingos, vidutinio sunkumo, vandeniui pralaidžios dirvos, kurių pH reakcija yra 6,0-7,0. Šios prieskoninės daržovės mėgsta atvirą lauką, todėl kvapesnės būna tada, kai auga saulėtoje vietoje. Tuo tarpu pavėsyje auga blogai. Ankstyvesniam auginimui tinka priesmėlis, tačiau tuomet pageidautinas laistymas. Kaip ir kitiems salierinių šeimos augalams, labai svarbi sėjomaina.

Lysvėse parenkami 30-40 cm tarpueiliai, o gamybinėmis sąlygomis krapai sėjami eilutėmis kas 60 cm. Sėklos įterpiamos 1-2 cm gylyje. Vienam ha apsėti reikia 8-10 kg krapų sėklų. Krapų sėja kas 15 dienų garantuoja nenutrūkstamą šviežių žalumynų konvejerį.

Krapų veislės

Pirkėjams siūlomos įvairių veislių krapų sėklas, nors krapų veislės viena nuo kitos stipriai vizualiai nesiskiria, nėra ir didelio eterinių aliejų kiekio žaliojoje masėje skirtumo. Tačiau veislės labiausiai skiriasi pagal augimo bei stiebų formavimo laiką, o nuo to priklauso lapelių derlius ir jų skynimo laikas. Veislės skirstomos į ankstyvas, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvas.

Krapai - tai nepakeičiamas prieskonis bet kuriam patiekalui, plačiai naudojamas maisto pramonėje ir kulinarijoje. Jie naudojami įvairiems patiekalams, kaip aromatą gerinantis vitaminizuojantis augalas, dedami į salotas, mišraines, mėsos, žuvies ir daržovių sriubas bei antruosius patiekalus. Paprastai krapai dedami likus 5-10 minučių iki virimo pabaigos.