Lietuvių tautosakoje duona užima ypatingą vietą. Tai ne tik maistas, bet ir simbolis, atspindintis pagarbą darbui, derliui ir šeimos gerovei. Todėl nenuostabu, kad daugybė vaikiškų dainelių yra skirtos būtent duonai.
Duona - gyvenimo pagrindas
Ši dainelė moko vaikus suprasti, kiek darbo reikia įdėti, kad ant stalo atsirastų duonos riekė. Ji taip pat atskleidžia vilko tingumą ir nenorą mokytis.
Kartą vilkas sutiko girioje žmogų ir prašo: - duok man duonos! Žmogus davė. Vilkas suėdė, apsilaižė, - duona jam pasirodė labai skani. Sako žmogui: - Ką reikia daryti, kad ir aš visada duonos turėčiau? Išmokyk mane! - Gerai, - sutiko žmogus ir pradėjo vilką mokyti. - Pirmiausia reikia žemę suarti... - O kai žemę išari, ar jau galima valgyti? - Dar ne. Reikia pasėti rugius. - O kai rugius pasėji, ar jau galima valgyti? - Dar ne. Reikia palaukti, kol jie užaugs. - O kai užaugs, ar jau galima valgyti? - Dar ne. Reikia nukirsti. - O kai nukerti, ar jau galima valgyti? - Dar ne. Reikia iškulti. - O kai iškuli, ar jau galima valgyti? - Ar jau galima valgyti? - Dar ne. Reikia sumalti. - O kai sumali, ar jau galima valgyti? - Dar ne. Reikia pakepti duoną. - O kai pakepi, ar jau galima valgyti? - Galima.
Vilkas pagalvojo pagalvojo ir sako: - Geriau nekepsiu aš tos duonos, jeigu tiek ilgai reikia laukti. Kaip iki šiol be duonos apsiėjau, taip ir toliau gyvensiu.
Duona gamtoje
Šios dainelės atspindi vaikų santykį su gamta ir duona. Vaikai žaidžia kartu su mišku. Kai užsimanė valgyti, susėdo laukymėje, sukrovė į žolę ką turėjo. - Tegu lieka. - Tegu lieka. Namie daugiau rasime. Duona liko laukymėje, tarp melsvų kadagių. Atskrido, lesa duoną, juokiasi. Atbėgo zuikutis. Triptelėjo koja iš džiaugsmo, prašiepė skeltą lūpą - juokiasi iš vaikų. Ai, kokie veltėdžiai, duoną paliko. Vakaras temsta, miške gūdu. Graudu pasidarė duonai, apsiverkė duona. Miškas pasiklausė pasiklausė, kaip duona verkia, susigraudino miškas. Ko miškas žliumbė? O vaikai nežinojo. Jie tuo metu jau lipo iš traukinio, paliktą duoną visiškai pamiršę, linksmai troleibusais išsivažinėjo kas sau namo.
Kitos dainelės
Štai keletas kitų dainelių fragmentų, kuriuose minimi žodžiai, susiję su duona:
- - Mano vaiks! - Varškė!
- Susiruošiau aš vienąkart pameškerioti. Štai ir mano tvenkinys! dieviškas liūnas! trenkiantis kvapnia siera, dumblais beburbuliuojantis.
- Žiūriu, tikrai! Kabliukas tuščias! Nieko ten nėra! akimis, po kojom užmeta. Iš karto storas karšis! metimas - ilgašonė lydeka!
- Ar negalėtumėte nupirkti kokios nors duonos vaikams?
Šios dainelės yra svarbi lietuvių kultūros dalis, padedanti vaikams suprasti duonos vertę ir pagarbą jai.