Vasario 5-ąją minint Šv. Agotos, arba Duonos dieną, verta prisiminti duonos valgymo tradicijas ir jų reikšmę mūsų protėviams, o kartu apžvelgti šiuolaikines duonos valgymo tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje.

Duona - svarbi mitybos dalis

Duona nuo seno užėmė svarbią vietą lietuvių gyvenime - ji simbolizavo namų darną ir šeimos vienybę, o iki XX a. vidurio Lietuvos kaime buvo pagrindinis valgis. Nors šiandien duonos vaidmuo lietuvių namuose tapo praktiškesnis, ji išlieka neatsiejama mitybos dalimi.

Pasak „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento vadovės Ernestos Dapkienės, daugelis gyventojų duonos gaminių skyriaus neaplenkia, o šalia tradicinių lietuviškų skonių ieško ir naujovių. Per mėnesį pirkėjai vidutiniškai įsigyja 1600-1800 tonų duonos.

„Duona lietuviams yra išskirtinės svarbos produktas, kurio vartojimo tradicijos yra giliai įsirėžusios mūsų tautinėje ir kultūrinėje savimonėje. Matyt, todėl duonos pardavimai išlieka stabilūs visus metus ir yra mažai paveikūs sezoniškumui. Visgi, pirkėjų Lietuvoje nepavadinsi konservatyviais. Rinkdamiesi duoną jie noriai išbando naujoves - skirtingų grūdų ir sėklų duoną, jos gaminius su daržovėmis ar vaisiais. Taip pat šiandien ryški sveikesnių pasirinkimų tendencija - gyventojai vis dažniau pirmenybę teikia pilno grūdo gaminiams, renkasi speltos miltų duoną, kepinius be glitimo, taip pat šviežią mūsų meistrų iškeptą duoną“, - sako E. Dapkienė.

Prekybos tinklo atstovė taip pat pastebi, kad šalies vartotojai yra atviri ir kitų tautų duonos kepimo bei valgymo tradicijoms. Lietuvoje jau įprasta savo kasdienį ar šventinį racioną paįvairinti itališka čiabata, prancūziška bagete, Artimųjų Rytų pita ar lavašu.

Duonos tradicijos pasaulyje

Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė pastebi, kad duona svarbų vaidmenį vaidina ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio kultūrų.

„Pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje duona laikomi iš kukurūzų kepami paplotėliai - tokie kaip Salvadoro kulinarinis paveldas pupusa ar meksikietiška tortilija. Etiopijoje ir kai kuriose kitose Afrikos valstybėse valgoma iš tefo grūdų kepama duona injera. Injeros paplotėliai šiose šalyse atstoja ir stalo įrankius - atsiplėšus gabalėlį tokios duonos patogu semti skystą ar birų maistą. Tuo metu Irane tradicinė kvietinių miltų sangak duona kepama ant įkaitintų akmenų, todėl jos skiriamuoju bruožu yra ant paplotėlių susidarančios pūslelės“, - teigia B. Baratinskaitė.

Kepintos duonos populiarumas

Pasak B. Baratinskaitės, lietuviai taip pat jau pamėgo daugiausiai Vakaruose paplitusį įprotį duoną skrudinti. Tai lėmė didelį šviesios sumuštiniams ir skrudinimui skirtos duonos populiarumą. Tokia duona įsitaisiusi pačioje perkamiausių duonos gaminių sąrašo viršūnėje.

„Įdomu tai, kad savotišką sugrįžimą išgyvena kepinta, kaip užkandis valgoma, duona. Šiemet sausį tokios duonos pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo net penktadaliu didesni, o populiariausios keptos duonos su sūriu ir majonezu nupirkta net 53 proc. daugiau. Kepintos duonos pardavimai augo ir praėjusiais metais“, - sako B. Baratinskaitė.

Beje, duonos kepinimas, nors labiausiai išpopuliarėjo sovietmečiu, nėra išskirtinai modernus reiškinys. Lietuviai tai darė jau prieš keletą šimtmečių. Yra žinoma, kad XVII a. kepintos duonos skrebučius kaip užkandį lietuviai dėdavo į alų, o vėlesniais amžiais naudodavo kai kurių sriubų receptuose.

Kaip išsaugoti duoną

B. Baratinskaitė pažymi, kad duonos kepinimas ir skrudinimas gali būti vienas iš būdų panaudoti senti pradėjusią ar pastovėjusią duoną. „Padžiūvusios duonos tikrai nereikėtų skubėti išmesti. Ją galima panaudoti skrudinimui, kepimui keptuvėje ar orkaitėje. Prieš tai duoną patartina apšlakstyti geresnės kokybės aliejumi. Susmulkinti kubeliais ir orkaitėje apkepti duonos ar batono gabaliukai gali tapti puikiais skrebučiais salotoms ar trintoms sriuboms. Tuo metu iš gerokai padžiūvusios duonos galima pasigaminti naminių džiūvėsėlių kepamos mėsos ar daržovių apibarstymui. Tam padžiūvusią duoną ar batoną tereikia susmulkinti trintuvu ir laikyti sausoje vietoje“, - pataria B. Baratinskaitė.

Tiesa, kulinarijos žinovė akcentuoja, kad jokiu būdu nereikėtų valgyti ar mėginti išsaugoti pelyti pradėjusios duonos. Net jei pelėsis apima tik nedidelį duonos paviršiaus plotą, jo išskiriamos kenksmingos medžiagos gali būti užteršusios visą gaminį. Todėl duoną ir jos gaminius reikėtų laikyti sausoje vietoje ir stengtis suvalgyti iki vartojimo termino pabaigos.

Duonos rūšys ir jų ypatybės

Visų grūdo dalių kvietinė, nesmulkintų grūdų, sėklų, brijošė, daržovinė, su raugu, grūdų, visų grūdo dalių ruginė, avižinė, šviesi forminė - šiandien parduotuvių lentynose sutinkame dešimtis skirtingų duonos rūšių, o jas atskirti darosi vis sudėtingiau. Duona sudaro žmogaus mitybos pagrindą ir, nepaisant trumpalaikių madų, vis dar yra mitybos piramidės apačioje. Dėl savo universalumo, patrauklios kainos ir puikių skoninių savybių duona atsiduria ir daugelio lietuvių būtiniausių produktų krepšelyje.

„Anksčiau populiarus duonos skirstymas į šviesią ir tamsią tikrai nebegalioja. Kur kas svarbiau atsižvelgti į kitus kriterijus: duonos sudėtyje esančius miltus, skaidulinių medžiagų, cukraus ir baltymų kiekį. Tai rodikliai, kurie padės nustatyti kokybę ir maistinę vertę. Žinoma, renkantis duoną svarbi ne tik maistinė vertė, bet ir skonis.

1. Kvietinė duona - viena lietuvių perkamiausių, tačiau ne visos kvietinės duonos vienodos. „Miltai yra gaminami iš kviečių grūdų, turinčių tris maistinių medžiagų dalis: sėlenas (išorinis sluoksnis), gemalą (vidinė dalis) ir endospermą (tarp jų esanti krakmolinga dalis). Pilno grūdo miltai perdirbami taip, kad visos šios trys dalys išliktų. Todėl juose daugiau vitaminų B6 ir E, magnio, cinko, folio rūgšties ir chromo. Be to, renkantis pilno grūdo kvietinę duoną, padidinsite ir suvartojamų maistinių skaidulų kiekį“, - teigia T.
2. Įprasta šviesi duona gaminama iš sijotų kvietinių miltų, kurių gamybos procese pašalinamos sėlenos ir gemalai. „Mineralų įsisavinimą mūsų organizme riboja fito rūgšties junginiai. Tačiau natūralaus raugo duonoje esančios pieno rūgšties bakterijos sumažina duonos pH, tai padeda šiuos junginius skaidyti, o tuo pačiu - gerinti mineralų įsisavinimą.
3. Grūdų dribsniai - tai pilno grūdo kviečiai, kurie gamybos procese yra suspaudžiami. „Grūdų dribsniai - dar pakankamai naujas terminas, kuris ne visiems vartotojams pažįstamas. Tačiau tai tie patys viso grūdo javai, tik kitaip apdirbti - ne malami kaip miltai, o spaudžiami.
4. „Mėgstantiems minkštą ir purią duonos struktūrą, tačiau vertinantiems pridėtinę maistinę vertę, kvietinė duona su sėklomis galėtų būti kompromisas. Nors kvietiniuose gaminiuose esančios sėklos daro įtaką gaminio struktūrai, nes jos yra sunkesnės už miltus, tačiau gaminys vis tiek pakankamai iškyla ir išlieka minkštas bei purus. Be papildomų skaidulų, gerųjų riebalų, tokia duona turtinga ir baltymais - ši rūšis turi net 12 g baltymų šimte gramų“, - sako T.
5. „Sveikos gyvensenos tendencijos diktuoja madas atsisakyti pridėtinio cukraus, tad daržovinės duonos - išeitis tiems, kurie ieško natūralaus saldumo.
6. Ruginė duona su raugu lietuviams itin pažįstama tradicinė duonos rūšis - tokias kepdavo ir mūsų senoliai. „Raugo fermentacijos procesas padeda išryškinti geriausias ruginių miltų savybes. Rugiai pasižymi subtiliu rūgštumu ir vaisiškumu, kuriems raugas padeda tik dar geriau atsiskleisti. Ruginių miltų minkštimas yra labai tankus, o fermentacijos procesas iš dalies jį sumažina, todėl duona tampa puresnė.
7. Populiariausia tamsi duona Lietuvoje - „Bočių“. „Bočių“ duonos sudėtyje dominuoja ruginiai miltai. Jie paprastai būna tvirtesni ir kvapnesni nei kviečiai, tad kuo daugiau rugių naudojama, tuo duona bus tamsesnė ir sodresnė. Taip pat neatsiejama šios duonos dalis - salyklas, suteikiantis ne tik sodrų skonį, bet ir spalvą. Salyklas - tai miltai, gauti iš sudaigintų ir išdžiovintų grūdų“, - sako T.
8. Visų grūdo dalių ruginė duona įvardijama kaip viena palankiausių sveikatai. Be to, 100 gramų šios duonos turi sąlyginai nedaug - 186 kalorijas. Visų grūdo dalių ruginė duona padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, joje yra daug tirpių skaidulų.
9. „Didelis kiekis moliūgų, saulėgrąžų ir linų sėmenų duonai suteikia savitą riešutinį poskonį, taip pat puikią tekstūrą. Ši sėklų įvairovė lemia ir didesnį baltymų bei gerųjų riebalų kiekį. Beje, tuo pat metu tai reiškia, kad kalorijų ji taip pat turi daugiau nei kitos duonos rūšys.

Pjaustymo lentelių spalvos ir jų reikšmė

Pjaustymo lentelės yra vienas pagrindinių virtuvės įrangos elementų - tiek profesionalios, tiek buitinės. Jų spalvos visai neatsitiktinės - pagal jas galima nustatyti, kokiam maistui lentelė skirta. Sužinokite, ką reiškia jų spalvos, ir papildykite savo kolekciją kiekvienai maisto rūšiai.

Virtuvinės pjaustymo lentelės padeda pjaustyti ir porcijuoti įvairių rūšių maistą (dažniausiai prieš gaminant) ir estetiškai patiekti patiekalus bei užkandžius. Siekiant išvengti maisto užteršimo, geriausia pjaustyti skirtingas maisto produktų grupes ant skirtingų pjaustymo lentelių - tai ypač svarbu žmonėms, kurie yra alergiški maistui.

Naudojant tą pačią pjaustymo lentą mėsai, daržovėms ir kitiems ingredientams, gerokai padidėja vadinamosios kryžminės taršos rizika. Todėl skirtingos virtuvinių pjaustymo lentelių spalvos yra ne atsitiktinumas, o būdas palaikyti švarą virtuvėje - kiekviena spalva priskirta tam tikrai maisto produktų kategorijai. Kita vertus, spalvos skiriasi dėl to, kad privaloma laikytis RVASVT, t. y. rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų, reikalavimų. Šios sistemos principų privalo laikytis visos viešojo maitinimo įstaigos.

Įdomu tai, kad skirtingos lentų spalvos yra susijusios su konkrečiais maisto produktais. Pavyzdžiui, mėlyna spalva primena vandenį - natūralią žuvų ir jūros gėrybių buveinę, raudona spalva siejama su mėsa, o žalia - su daugelio daržovių ir vaisių spalva. Todėl pažvelgus į atskiras lentas, jas lengva priskirti tam tikrai produktų grupei. Ši paprasta klasifikavimo sistema padeda virėjams palaikyti higieną. Skoniai nesusimaišo, o valgytojai gali būti tikri, kad jų užsakyti produktai neturėjo sąlyčio su kitais produktais. Būtent atskiriant lenteles galima išvengti, kad daržovės ar vaisiai būtų pjaustomi ant paviršiaus, ant kurio ką tik buvo ruošiama žalia mėsa.

Lentos spalva	Kam skirta
Raudona	Žalia mėsa
Geltona	Žalia paukštiena
Žalia	Vaisiai ir daržovės
Balta	Duona ir pieno produktai
Ruda	Šalti patiekalai ir virta mėsa

• Raudona lenta - skirta žaliai mėsai pjaustyti prieš terminį apdorojimą, pavyzdžiui, žaliai kiaulienai arba jautienai.
• Geltona lenta - naudojamos pjaustyti žalią paukštieną, pavyzdžiui, vištieną.
• Žalioji lenta - naudojamos vaisiams ir daržovėms pjaustyti.
• Balta lenta - universalesnis variantas, skirtas visų rūšių duonai ir pieno produktams pjaustyti.
• Ruda lenta - skirtos pjaustyti visų rūšių šaltiems patiekalams ir jau išvirtai mėsai.

Burokėliai virtuvėje

Mėgstu burokėlius. Jų spalva žadina apetitą ir nuspalvina valgiaraštį. Jie nenuobodūs. Tinka ir į desertus. Nors įprastai humusas gaminamas vien iš avinžirnių, tahinio, alyvuogių aliejaus ir kelių prieskonių, burokėliai čia puikiai dera. Kaip ir riešutai ar apelsinų sultys. Jei dar neragavot - labai patariu. O aš visai rimtai svarstau jo pasigaminti per šventes greta silkės.

---