Jei kada esate susidūrę su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu - sutiksite, kad ši problema sukelia labai nemalonią būseną. Šeimos gydytoja L. Augustinaitė paaiškina, kad rūgštinė terpė skrandyje, kuri priklauso nuo gaminamos druskos rūgšties kiekio, būtent ir yra vadinama skrandžio rūgštingumu.

„Paprastai skrandyje palaikomas 1,5-3,0 pH. Nors skrandžio rūgštis dažnai siejama su rūgštiniu refliuksu, tačiau būtina suprasti, kad ji atlieka svarbias funkcijas organizme. Rūgštinė terpė skrandyje yra būtina virškinimui, kadangi skatina skrandžio motoriką, stimuliuoja kasos fermentų bei tulžies išsiskyrimą, yra svarbi stemplės sfinkterio užsidarymui“, - nurodo pašnekovė.

Anot jos, skrandžio rūgštis taip pat padeda sunaikinti bakterijas, virusus ir grybelius, kurie patenka į organizmą per burną. Ji apsaugo nuo jų patekimo į žarnyną. Medikė pamini ir tai, kad rūgštinės skrandžio sultys denatūruoja baltymus ir padidina su maistu gaunamo seleno, magnio, kalcio, cinko ir geležies pasisavinimą.

Tad, sveikam žmogui skrandžio rūgštingumas yra reikalingas ir naudingas. Vis dėlto, problemų atsiranda, kuomet rūgštingumas tampa per didelis arba per mažas.

„Problema ta, kad per didelio skrandžio rūgštingumo simptomai yra panašūs į per mažo rūgštingumo. Dėl šios priežasties dažnai būna sunku atskirti, kas iš tikro sukelia jaučiamus simptomus. Vis tik, galima išskirti, kad dažniausiai pasitaikantys simptomai, būdingi tiek per mažam, tiek per dideliam skrandžio rūgštingumui - rėmuo, diskomfortas, pykinimas, šleikštulys, pilvo pūtimas, raugėjimas“, - pasakoja gydytoja.

Anot jos, padidėjusiam arba sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui įtakos turi pernelyg greitas gyvenimo tempas, stresas, netinkama ir nepilnavertė mityba, nereguliarus maitinimosi rėžimas, persivalgymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, perteklinio alkoholio vartojimas, rūkymas.

„Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, esant skydliaukės hormonų trūkumui, skrandžio pažeidimams, ilgam antacidinių vaistų vartojimui“, - teigia L. Augustinaitė.

Maisto kelias link skrandžio

Susitraukiant burnos dugno raumenims, liežuvis stumia maisto kąsnį gomurio žiočių link. Sutraukiamieji ryklės raumenys nukreipia kąsnį į stemplę. Maistas iš stemplės patenka į laikiną talpyklą - skrandį. Čia maišomas su skrandyje gaminamomis skrandžio sultimis, išsiskiriančiomis dar besiruošiant valgyti.

Skrandžio sultyse yra druskos rūgšties (HCH), fermento pepsino. Sulčių rūgštingumas pH turi būti apie 1,0- 1,5. O jei kiekis nėra normoje, mažesnis ar didesnis, kyla virškinimo sutrikimai.

Padidėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo kilimo priežastys

Pirmoji padidėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo priežastis yra netinkamas maitinimasis, ypač ilgą laiką. Nuolatinis užkandžiavimas, greitas maistas, marinuoti bei rūkyti maisto produktai paspartina druskos rūgšties išsiskyrimą.

Kenksmingi įpročiai - rūkymas ir alkoholis kenkia visam organizmui, tuo pačiu ir virškinimo sistemai. „Visos ligos nuo nervų „,- žinoma skambi frazė. Dėl ilgai trunkančio streso skrandyje gaminasi padidintas HCH kiekis.

Kai kurių vaistų vartojimas sutrikdo žarnyno mikroflorą ir pagreitina skrandžio druskos rūgšties išsiskyrimą.

Sutrikęs metabolizmas pasireiškia ne tik su svorio problemomis, bet ir skrandžio veiklos sutrikimais.

Parazitų veisimasis organizme yra viena iš vidinių organinių priežasčių.

Lėtinės infekcinės ligos. Nėštumo metas.

Tam tikrų vitaminų, mineralų ir biologiškai svarbių elementų deficitas. Paveldėjimas.

Padidėjusio skrandžio rūgštingumo požymiai:

• Daugeliui žmonių pažįstamas labai nemalonus jausmas - rėmens graužimas.
• Tuo pačiu jaučiamas rūgštus skonis burnoje, gerklės perštėjimas, veržimo ar deginimo jausmas duobutėje po krūtinkauliu.

Jei jaučiate rėmenį - vadinasi rūgštus skrandžio turinys pateko į stemplę, sukėlė graužimo, deginimo jausmus. Stemplės apatinėje dalyje yra raukas (sfinkteris), apsaugantis stemplės gleivinę nuo rūgštaus skrandžio turinio poveikio. Ryjant maistą stemplės raukas trumpam atsipalaiduoja, leisdamas turiniui patekti į skrandį. Sutrikus rauko funkcijai, atsipalaidavimas įvyksta ne laiku, užtrunka ilgiau nei įprastai, sutrinka stemplės apsivalymas nuo į ją patekusio skrandžio turinio, kuris žaloja stemplės gleivinę ir sukelia joje uždegimą.

• Padidinto rūgštingumo iššauktą gastritą lydi skausmas kasos srityje, o pavalgius - rėmuo bei atsirūgimas rūgštimi.
• Kartais tokie jutimai kyla esant tuščiu skrandžiu. Kai jaučiamas skausmas, kuris praeina pavalgius - tai gali būti ženklas, kad per didelis rūgšties kiekis skrandyje pradėjo graužti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinę, dėl ko per laiką gali išsivystyti opos.

Be to, didėjant HCl kiekiui skrandyje, susidaro palankios sąlygos daugintis mikroorganizmams, sukeliantiems skrandžio opą.

• Spazmai pilve, susiję su vidurių užkietėjimu. Gali atsirasti išmatų pokyčių.
• Pykinimas, kartais net vėmimas. Atpylimai rūgščiu turiniu.
• Baltos ar pilkšvos apnašos liežuvio vidurio dalyje.

Išvardintais atvejais būtina kreiptis į gastroenterologą ir pradėti gydytis (rėmens sukelto skausmo ir (arba) atsirūgimo rūgščiu turiniu malšinimui skiriamos Raniberl plėvele dengtos tabletės.

Sąrašas produktų, kurie padės sumažinti skrandžio sulčių rūgštingumą

Gydantis medikamentinėmis priemonėmis, kartu būtina keisti maisto racioną.

Produktas	Savybės	Vartojimo būdas
Arbūzas ir melionas	Puikiai sumažina rūgštingumą ir kovoja su rėmeniu
Daržovės: kopūstai (visų rūšių), bulvės, morkos, cukinijos, moliūgai ir ankštiniai		Turi būti vartojamos virtos.
Vaisiai, ypač verta išskirti obuolius, bananus, avokadus ir persimonus	Padeda greitai pašalinti rėmens simptomus
Žalumynai (išskyrus šviežius žalius svogūnus)	Ne tik sumažina rūgštingumą, bet ir gerina virškinimo sistemos veiklą
Avižinių dribsnių košė (tinka bet kokia košė)	Aptraukia kleisteriu skrandžio sieneles ir apsaugo nuo uždegimo
Neriebi mėsa (triušis, vištiena, kalakutiena), žuvis (jūrinė lydeka, menkė)		Tik virta arba kepta orkaitėje.
Pienas ir pieno produktai		Bet geriau neriebūs.
Medus, cukranendrių cukrus, stevijos arbata ir cikorija

Varginant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, dažnai savijautą pablogina riebaluose keptas, riebus maistas, citrusiniai vaisiai, pomidorai, aštrūs patiekalai, gazuoti ir kofeino turintys gėrimai, šokoladas, mėtos, alkoholis, termiškai neapdoroti svogūnai ir česnakai.

„Reikėtų vengti persivalgymo, nenešioti pernelyg aptemptų rūbų. Taip pat, kenčiant nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo, būtų naudinga sumažinti patiriamo streso lygį, o paskutinį kartą dienos metu valgyti likus ne mažiau nei 2-3 valandoms iki miego. Svarbu nesusigundyti eiti nusnausti vos pavalgius. Taip pat svarbu valgyti tomis pačiomis valandomis, reguliariai“, - itin naudinga informacija dalinasi šeimos gydytoja.

Jos teigimu, svarbu paminėti ir tai, kad nemalonius skrandžio rūgštingumo simptomus kiekvienam žmogui gali sukelti skirtingi maisto produktai. Todėl svarbu stebėti savo savijautą, o kilus klausimams, pasitarti su šeimos gydytoju.

Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, būtina vengti:

• riebių, sūrių ir aštrių maisto patiekalų.
• keptų, rūkytų, marinuotų produktų.
• Būtina jausti saiką valgant juodą duoną, pasirinkti ją vakarykščio kepimo.
• Nepiktnaudžiauti konditerijos gaminiais. Atsisakyti kavos.
• Citrusiniai vaisiai, česnakas ir svogūnas yra tabu.
• Šokoladas taip pat patenka į draudžiamų produktų sąrašą.

Maitinimosi rekomendacijos:

Maistą valgyti dažnai, bet mažomis, kumščio dydžio porcijomis: dieną reikia valgyti ne 3, bet 5 ar net 6 kartus. Jokiu būdu „neprisikimšti“ prieš miegą, palikti 2-3 val. virškinimui. Maistą kruopščiai sukramtyti. Be to, valgis turėtų būti lengvai virškinamas. Dėl to gaminkite garuose ar virkite. Palengvėjus simptomams, galėsite kepti orkaitėje. Maistą rinkitės šiltą - ne karštą, ir ne per daug šaltą. Gerkite kasdien apie 2 litrus vandens.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad atliekant sergančiųjų gastroezofaginio refliukso liga stemplės biopsiją, akivaizdžiai matyti, kad joje vyksta uždegiminis procesas, kuris visada yra susijęs su gleivinės vientisumu, jos pokyčiais ir su nervų sistemos įsitraukimu, o visa tai lemia imuninės sistemos veiklą. Todėl mityba turėtų užtikrinti uždegiminių procesų organizme mažinimą.

Kalbėdama apie mitybos ypatumus sergant refliukso liga, gydytoja A.Žvirblienė išskiria mitybos rizikos veiksnius, kurie paryškina ligos simptomus.

Produktų grupės, kurių rekomenduojama vengti:

• Citrusiniai vaisiai
• Pomidorai ir viskas, kas iš jų gaminama
• Mėtos, pipirmėtės (išimtis, jeigu refliukso liga persipina su dirgliosios žarnos sindromu, tai šios ligos gydymui pipirmėtės aliejus yra vaistas Nr.1.)
• Kava, juodoji ir žalioji arbata. Visi gėrimai, kurių sudėtyje yra kofeino
• Šokoladas (ypač pieniškas, nes jame didesnis kiekis riebalų)
• Aštrūs prieskoniai, ypač tie, kurie savo sudėtyje turi didelį kiekį tam tikrų alkakoloidų (ypatingai kapsaicino: jalapenas, čili pipirai). Būdinga meksikietiškai, azijietiškai virtuvėms
• Riebalai (riebaluose virtas, keptas maistas: spurgos, žagarėliai, skrudinti vištos kepsneliai ir pan.)
• Saldumynai, kuriuose taip pat gausu riebalų ir cukraus (pyragaičiai, tortai, įvairūs gaminiai su kremu ir pan.)
• Alkoholiniai gėrimai. (O taip pat ne su mityba siejamas žalingas įprotis - rūkymas)

„Riebus maistas lėtina skrandžio motoriką, skrandis ne taip greitai ištuštėja, maistas ne taip greitai nuslenka žemyn į žarnyną. Tokiu būdu atsiranda sąlygos refliuko simptomams pasireikšti“, - paaiškina gydytoja A.Žvirblienė.

Pasak jos, nutukimas taip pat yra siejamas su refliukso simptomais. Moksliškai jau yra įrodyta, kad numetus nuo 5 iki 10 proc. kūno svorio, akivaizdžiai pagerėja refliukso simptomų valdymas.

Pasak medikės, valgymo dažnis, užkandžiavimai taip pat turi didžiulę įtaką refliukso simptomų atsiradimui. „Dažniau refliukso simptomus kenčia tie žmonės, kurie valgo retai: 1-2 kartus per dieną. Tai siejama su tuo, kad tokiu režimu valgydami jie vienu metu suvalgo kur kas didesnį maisto kiekį. Taip pat nerekomenduojamas ir dažnas užkandžiavimas. 1-2 valgymai per parą neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Idealu valgyti per dieną 3 pagrindinius valgymus ir 1-2 užkandžius. Protarpinis badavimas, kuomet valgymo periodu nesilaikoma sveikos mitybos principų bei persivalgoma, refliukso ligos sukeliamų simptomų nepadės sumažinti“, - tvirtina gydytoja A.Žvirblienė.

Kokie produktai yra rekomenduojami?

Medikė įspėja, jog pirmiausia reikėtų pasiaiškinti, kodėl organizme vyksta uždegiminiai procesai. Kalbant apie refliukso liga sergančius žmones, reikia nepamiršti, kad jų organizme, konkrečiai stemplėje, nuolat vyksta uždegimas, kurį parodo atlikti histologiniai tyrimai.

„Mokslininkai vis garsiau kalba apie šios ligos sąsajas su virškinamojo trakto onkologinėmis ligomis, todėl tenka konstatuoti, jog dažniausiai susiduriame su mitybos nepakankamumu, kuris įvardijamas kaip B mitybos nepakankamumas. Mes tarsi valgome užtektinai, t. y. gauname reikiamą kiekį kalorijų, tačiau suvalgome „tuščią“ maistą, kuriame nėra reikiamo kiekio mineralų ir vitaminų. Todėl organizmas gyvenimo eigoje pritrūksta tų svarbių medžiagų. O be jų organizmo mikroflora negali normaliai funkcionuoti, todėl ir prasideda uždegiminiai procesai“, - pasakoja gydytoja A.Žvirblienė.

Todėl renkantis maistą dietologė pataria vadovautis sveikos mitybos taisyklėmis, rinktis dietą, kurioje būtų subalansuotas kiekis baltymų, riebalų ir angliavandenių, maiste turi būti pakankamas kiekis skaidulų. Mažiau kaip 20 gramų per parą skaidulų suvartojimas siejamas su refliukso liga. Pasak gydytojos, skaidulų suvartojimo padidinimas iki normos akivaizdžiai sumažina refliukso simptomų pasireiškimą, netgi sumažėja šios ligos epizodų per tam tikrą laikotarpį. Skaidulos sustiprina apatinį stemplės raumeninį rauką, kuris neretai būna „kaltas“ dėl refliukso ligos.

„Mityba turi būti gausi daržovių. Skaidulų vidutinė norma nuo 25 iki 35 gramų per parą. Jų gausu linų sėmenyse (100 g. yra 38 g. skaidulų) - tai mūsų lietuviškas produktas. Nereikia iš jų virti kisieliaus, tiesiog sumalti ir dėti visur, kur tik patinka: į košes, salotas, glotnučius, varškę, galima užbarstyti ant sumuštinio. Reikėtų suvalgyti nuo 2 iki 4 arbatinių šaukštelių. Galima rinkti gysločių sėklų miltelius, kurių patogu įsigyti vaistinėse. Na, o jeigu nesinori terliotis su milteliais, galima vartoti specialiai pagamintus gysločių sėklų preparatus. Iš jų galima pasigaminti gėrimą“, - pataria gydytoja dietologė.

Mityba turi būti gausi daržovių. Daug skaidulų taip pat yra lietuvių pamėgtose ispaninio šalavijo sėklose, ankštinėse daržovėse (avinžirniuose, baltosiose pupelėse), grikiuose, pilno grūdo duonoje, kviečių sėlenose. Pasak medikės, daržovės ir skaidulinės medžiagos organizmą veikia šarminamai, o tai prisideda prie bet kokio uždegiminio proceso slopinimo, taip pat ir refliukso ligos simptomų mažinimo.

Medikė atkreipia dėmesį, jog pastaruoju metu yra per daug propaguojama baltymų reikšmė, jų suvartojame per daug. „Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog baltymų kasdienėje mityboje yra per mažai, bet didesnio jų kiekio reikia sergantiems ligoninėje gulintiems žmonėms, kuriems neretai ir būna diagnozuojamas baltymų nepakankamumas. Jų gali trūkti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie natūraliai nori mažiau valgyti ar vargingiau gyvenantiems žmonėms. Jiems ir būna skiriamas specialus gydymas su padidintu baltymu kiekiu“, - paaiškina gydytoja A.Žvirblienė.

Medikės teigimu, sveikiems žmonėms per didelis baltymų kiekis nėra gerai. Jais galima paskatinti organizmo rūgštingumą. Yra moksliškai įrodyta, kad kuo didesnis baltymų kiekis, tuo daugiau išsiskiria pepsinogeno, tai yra agresyvi medžiaga ir yra vienas iš refliukso patogenetinių veiksnių.

„Vieno valgymo metu neturėtume viršyti 20-30 gramų baltymų normos. Su per dideliu kiekiu baltymų organizmas tiesiog nesusitvarko, jie gali pavirsti riebalais. Vasaros metu visi labai mėgsta kepsnius ant grilio. Reikia suprasti, kad 100 gramų mėsos mums suteikia apie 20 gramų baltymų. O vizualiai tai nedidelis į delną telpantis kepsniukas, tokio ir turėtų užtekti per vieną valgymą, deja, realybė yra kitokia. Tokių kepsniukų suvalgome tikrai ne po vieną, ir net ne po du. O po to skundžiamės refliukso ligos simptomais“, - stebisi gydytoja dietologė.

Medikė teigia, kad mokslininkai labai intensyviai pradeda analizuoti probiotikų (gerųjų bakterijų) reikšmę refliukso ligos gydymui. Jos labai svarbios bendram organizmo uždegimo mažinimui, tad tikėtina, jog ateityje tinkama mityba bus dar efektyvesnė kovojant su šios ligos simptomais.

Vaikai, kurie susiduria su padidėjusiu rūgštingumu, dažniausiai skundžiasi rėmens sukeliamu skausmu, rijimo skausmu, skrandžio skausmu, vėmimu, rūgščiu skoniu burnoje, kosuliu, valgymo ar rijimo sunkumais. Be to, dėl jaučiamo diskomforto vaikai gali nenorėti valgyti, todėl gali pradėti kristi svoris.

Padidėjusio rūgštingumo priežastys vaikams gali būti sunkaus, riebaus maisto valgymas, nutukimas, persivalgymas, gazuotų gėrimų vartojimas, virusinės infekcijos ar reakcijos į antibiotikus. Taip pat gali būti, kad priežastis yra patologinė, dėl virškinamojo trakto sutrikimų.

Susidoroti su padidėjusiu rūgštingumu gali padėti kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai. Vaikai turėtų valgyti likus maždaug 3 valandoms iki miego. Reikėtų riboti tam tikrus maisto produktus bei gazuotus gėrimus. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai rūgštingumui mažinti. Įprastai vaistų kursas trunka 2 mėnesius ar trumpiau. Jei per tą laiką problema nebus išspręsta, gali prireikti tolesnio tyrimo, pavyzdžiui, endoskopijos. O svorio netekimo atveju geriausia kreiptis į gydytoją kuo anksčiau.

Simptomai pasireiškiantys kūdikiams, kenčiantiems nuo padidėjusio rūgštingumo: verksmas daugiau nei tris valandas per dieną be aiškios priežasties, kosulys, dusulys arba pasunkėjęs rijimas, dirglumas, nerimas po valgio, valgo mažai arba nenori valgyti visai, svorio padidėjimas ar sumažėjimas, apsunkintas kvėpavimas, stiprus arba dažnas vėmimas.

Padidėjusio rūgštingumo simptomai gali būti susiję su virškinimo proceso sutrikimais. Tačiau dažniausia padidėjusio rūgštingumo priežastis kūdikiams yra ne iki galo išsivystęs apatinis stemplės sfinkteris, stemplės apačioje esantis raumuo, kuris atsidaro ir užsidaro, kad maistas patektų į skrandį ir sulaikytų jį ten, todėl maistas gali lengvai grįžti atgal į stemplę.

Dažnai nedideli gyvenimo būdo pakeitimai kūdikiams gali padėti susitvarkyti su padidėjusiu rūgštingumu. Kūdikį svarbu maitinti dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kaip mažylis reaguoja į tam tikrą maistą. Galbūt padidėjęs rūgštingumas pasireiškia po tam tikrų maisto produktų vartojimo. Be to, po maitinimo laikykite kūdikį vertikaliai bent 30 minučių, prieš paguldydami jį. Jei nepaisant tokių gyvenimo būdo pakeitimų, kūdikiui vis dar pasireiškia minėti simptomai, reikėtų apsilankyti apžiūrai pas gydytoją.

Šiandieninių maisto produktų cheminių priedų turinys neigiamai veikia sveikatą , o ypač išderina virškinamąjį traktą. Į gastroenterologų priimamąjį plūsta pacientai, kamuojami skrandžio skausmų. Gydytojai dažnai įtaria skrandžio rūgštingumo ligą bei nukreipia besiskundžiantįjį tyrimams.

Taigi, norint, kad rūgštis nekiltų ar iš vis neatsirastų šis nemalonus jausmas, pirmiausia reikėtų vengti itin riebaus, aštraus maisto, nesveikų užkandžių, pusfabrikačių, alkoholio. Taip pat turėtum nevalgyti sūdytų, rūkytų maisto produktų, konservuotų produktų, šokolado ar jo gaminių. Iš daržovių reikėtų vengti česnakų, svogūnų, ridikėlių, agurkų, krienų. Venk pipirų. Rūgštingumą sukelti gali ir ledai ar šalti gėrimai. Atsisakyk riebios mėsos, keptos mėsos, rūgščių vaisių, uogų.

---