pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Noro virusas: mityba, simptomai ir gydymo būdai

Kasmet pasaulyje užfiksuojama apie 700 milijonų noroviruso infekcijos atvejų, o trečdalį sergančiųjų sudaro vaikai iki 5 metų amžiaus. Deja, nors ši, itin užkrečiama, infekcija pasižymi nemaloniais, kasdienybę trikdančiais simptomais, jai specifinio gydymo nėra. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pasakoja, kaip suvaldyti varginančius ligos simptomus ir paskatinti greitesnį organizmo atsistatymą.

Kas yra noro virusas?

Noro virusas - dažniausia virusinė infekcinė žarnyno liga, kuri yra labai panaši į roto virusą, bet išsiskiria žymiai lengvesniais simptomais ir staigiu plitimu. Noro virusas yra didelė problema, ypač sezonų metu, kai padidėja jo plitimas. Tai yra viena iš labiausiai paplitusių virusinių infekcijų, sukelianti ūminę gastroenteritą, tai yra skrandžio ir žarnyno uždegimą. Norovirusas arba norovirusinė infekcija angliškai yra taikliai vadinama „žiemos vėmimų liga“ arba „24 valandų skrandžio gripu“.

Kaip užsikrečiama noro virusu?

Noro virusas, taip pat kaip ir roto virusas, dažniausiai perduodamas fekaliniu-oraliniu būdu, tai reiškia, kad virusas patenka į organizmą per užterštą maistą, vandenį arba tiesioginį kontaktą su sergančiu asmeniu ar užteršta aplinka. Protrūkių metu norovirusai gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcijos plinta ligonių šeimose. Žmogus gali užsikrėsti norovirusine infekcija nuo tiesioginio sąlyčio su kitu sergančiuoju, per maistą (ypač termiškai neapdorotą), orą, užterštus daiktus (ir fekalijas). Taip pat svarbu atidžiai rinktis geriamą vandenį ir maudantis viešuose baseinuose vengti vandens patekimo į burną.

Vaistininkas paaiškina, kad šie virškinamojo trakto virusai plinta oraliniu-fekaliniu būdu, tad jei užsikrėtęs asmuo po apsilankymo tualete tinkamai nenusiplauna rankų, viruso dalelės gali pasklisti ant visų jo paliestų paviršių, įskaitant stalo įrankius, maisto produktus, patalynę, drabužius, turint fizinį kontaktą su kitais žmonėmis.

Noro viruso simptomai

Noro viruso simptomai dažniausiai praeina po 24-60 valandų. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po užsikrėtimo praėjus 12-48 valandoms. Simptomai paprastai pasireiškia per 24-48 val. Liga paprastai trunka nuo vienos iki kelių dienų.

„Noroviruso simptomai pasižymi intensyvumu - staiga pradeda skaudėti pilvą, pasireiškia pykinimas, vėmimas, stipriai viduriuojama, kankina bendras silpnumo jausmas, raumenų skausmas, gali šiek tiek pakilti kūno temperatūra. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tuštinimasis skystesnėmis ar vandeningomis išmatomis ne visada yra laikomas diarėja - ši būklė fiksuojama tada, kai tokio pobūdžio tuštinimasis vyksta mažiausiai 3 kartus per dieną, jaučiant staigų poreikį pasinaudoti tualetu“, - sako R. Blynas.

Dažniausi noro viruso simptomai:

  • Vėmimas
  • Vandeningas viduriavimas
  • Pykinimas
  • Raumenų bei sąnarių skausmai
  • Pilvo, galvos ir raumenų skausmai
  • Bendras negalavimas
  • Karščiavimas

Rimtesni simptomai: vėmimas tulžimi, krauju, viduriavimas su krauju, sąmonės sutrikimai, aukšta temperatūra. Jei simptomai užsitęsia arba ligos eiga blogėja, reikia kreiptis į gydytoją.

Infekcijos požymiai įprastai pasireiškia po 12-48 valandų nuo užsikrėtimo ir tęsiasi keletą dienų. Vis dėlto, jaunesni nei 5 metų vaikai, taip pat lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, senjorai ir silpną imuninę sistemą turintys žmonės noroviruso simptomus gali jausti ilgiau. Taip pat svarbu pabrėžti, kad kūdikiai bei maži vaikai viduriuojant ir vemiant labai greitai netenka skysčių, tad jų būklė labai greitai gali tapti kritinė.

Noro viruso gydymas

Kaip ir kiti virusai, norovirusai negydomi su antibiotikais ar priešvirusiniais vaistais, todėl pagrindinis gydymas yra simptomų palengvinimas. Kadangi specialių vaistų nuo noroviruso nėra, gydymo laikotarpiu siekiama palengvinti simptomatiką ir išvengti dehidratacijos.

Gydymas namuose

Jei būklė nesunkėja, virusas yra gydomas namuose, tačiau jeigu simptomai nepraeina per 3 dienas ar liga suintensyvėja, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Svarbiausia yra „atsatyti“ vėmimo ir viduriavimo metu prarastų skysčių ir druskų kiekį. Tam labiausiai tinka elektrolitų tirpalai. Tiek elektrolitų tirpalus, tiek ir kitus skysčius reikėtų gerti po truputį, mažais gurkšneliais ir visą dieną. Vėmimą ar viduriavimą vaistais reikėtų stabdyti tik gydytojui nurodžius.

„Camelia“ vaistininkas paaiškina, kad visų pirma labai svarbu kontroliuoti mitybą. Visu ligos laikotarpiu reikėtų valgyti mažomis porcijomis, labiausiai tinka bananai, ryžiai, vištiena, sultiniai, skrebučiai, džiūvėsėliai, makaronai, virtos bulvės, kiaušiniai. Saldūs gėrimai, kava, pienas bei alkoholis taip pat gali paskatinti simptomų paūmėjimą.

Itin svarbu gerti daug skysčių, pavyzdžiui, vandens bei virškinimo sistemą raminančių arbatų: ramunėlių, mėtos, kmynų, medaus“, - pataria R. Blynas. Sergant norovirusu, svarbu laikytis sveikos mitybos ir užtikrinti tinkamą hidrataciją. Lengvai virškinami maisto produktai ir pakankamas skysčių vartojimas gali padėti greičiau atsigauti.

Vaistininkas įvardija, kad sergant norovirusu, dažnai pasitelkiami skysčių ir druskų balansą organizme atstatantys tirpalai, gerosios žarnyno bakterijos. Anot R. Blyno, viduriavimo dažnumui retinti pacientams rekomenduojami diosmektito bei aktyvintosios anglies preparatai, kurie tarsi sujungia viruso ir toksinų daleles žarnyne ir leidžia joms pasišalinti besituštinant. Probiotikų nauda sutrikus žarnyno veiklai taip pat yra didelė, mat jie padeda skaidyti maistines medžiagas, virškinti maistą ir atstatyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą.

„Viduriuojant ir vemiant iš organizmo pasišalina nemažai skysčių, tad gali grėsti dehidratacija. Ji ypač pavojinga mažiems vaikams ir senyviems žmonėms. Pirmieji dehidratacijos požymiai yra išdžiūvusi gerklė ir burna, nuovargis, galvos svaigimas, raumenų mėšlungis, retas šlapinimasis ir tamsi šlapimo spalva. Siekiant išvengti šios būklės, organizmą būtina papildyti gliukoze, chloridais, natriu ir kaliu bei citratais. Tokių preparatų galima rasti vandenyje tirpių miltelių pavidalu visose vaistinėse, tačiau labai svarbu atsižvelgti į vaistininko rekomendacijas ir vartoti juos taip, kaip nurodyta“, - pabrėžia R. Blynas.

Pagrindiniai gydymo principai:

  • Ypatingai svarbu palaikyti tinkamą skysčių kiekį organizme, jog nekiltų dehidratacijos pavojus.
  • Vartokite papildus (kalis, magnis) ar kitus preparatus, kurie atstato elektrolitų balansą organizme.
  • Venkite aštraus ar saldaus maisto, pieno produktų ar kito maisto, kuris gali sudirginti organizmą.

Ką valgyti sergant noro virusu?

Kurį laiką vengti keptų, aštrių, sūrių ir kitų sunkiau virškinamų patiekalų, pavyzdžiui, grybų, riebios mėsos, sūrio, jūros gėrybių, pusfabrikačių. Visu ligos laikotarpiu reikėtų valgyti mažomis porcijomis, labiausiai tinka bananai, ryžiai, vištiena, sultiniai, skrebučiai, džiūvėsėliai, makaronai, virtos bulvės, kiaušiniai.

Kaip apsisaugoti nuo noro viruso?

Įtariant noroviruso infekciją, būtina likti namuose ir riboti kontaktą su kitais žmonėmis, kadangi užkratas gali būti perduodamas labai lengvai. Po kiekvieno vėmimo ir viduriavimo epizodo, svarbu kruopščiai muilu nusiplauti rankas, taip pat patartina dezinfekuoti tualeto kambario paviršius. Rankas plauti reikėtų ir prieš kiekvieną valgį, tą turėtų daryti ir kiti šeimos nariai.

„Norint sumažinti galimybę užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, reikėtų naudotis kitais stalo įrankiais ir indais, miegoti atskirose erdvėse, nesidalinti patalyne, drabužiais, dezinfekuoti rankenas ir dažniausiai liečiamus paviršius. Prieš valgant daržoves ar vaisius, būtina juos gerai nuplauti, taip pat vengti norovirusu užsikrėtusio žmogaus gaminamų patiekalų, kadangi į juos gali būti patekę viruso dalelių.

Net ir nurimus ligai, keletą dienų patarčiau vengti viešų vietų ir artimų kontaktų su kitais žmonėmis, kadangi viruso nešiotojas iki 3 dienų po paskutinių ligos simptomų, dar gali juos užkrėsti. Vaikų nereikėtų leisti į darželį, mokyklą ar kiemą, kuriame būtų kitų bendraamžių.

Vienintelis būdas sustabdyti ligos plitimas yra gera asmens higiena: kuo dažniau plautis rankas su muilu, vengti kontakto su sergančiuoju, vėdinti patalpas, dezinfekuoti ir kruopščiai nuvalyti paviršius ir daiktus, kuriuos galėjo liesti sergantysis.