Sriuba - patiekalas, kuris dažnai asocijuojasi su komfortu ir sveikata. Tačiau, ar tikrai kasdienis sriubos valgymas yra naudingas? Panagrinėkime šį klausimą remiantis mitybos specialistų ir mokslininkų įžvalgomis.

Mėlynųjų Zonų Gyventojų Patirtis

Norėdamas sužinoti, kaip maitinasi šimtamečiai, žurnalistas Danas Buettneris aplankė Okinavą Japonijoje, Nikoją Kosta Rikoje, Ikariją Graikijoje, Sardiniją Italijoje, Loma Lindą Kalifornijoje. Šiose vietovėse, vadinamose mėlynosiomis zonomis, gyvena daugiausia šimtamečių.

Taip pat jis apklausė dešimtis mitybos specialistų ir mokslininkų visame pasaulyje, domėdamasis, ką turėtume valgyti, kad gyventume ilgai ir sveikai.

Italijos Sardinijos saloje pietums gali būti paruoštas garuojančios sriubos dubuo, kupinas įvairių pupelių ir avinžirnių.

Ankštinių Daržovių Nauda

„Viena išvada išsiskyrė kaip ryškiai žibantis neoninis ženklas - ir tai gali šokiruoti naujausių madingų dietų gerbėjus, - pripažino D.Buettneris. - Iš 10 dažniausiai rekomenduojamų maisto produktų pusė priklausė pupinių šeimai - tai lęšiai, sojų pupelės, žemės riešutai, avinžirniai ir juodosios pupelės.“

Pavyzdžiui, Kosta Rikos Nikojos pusiasalyje rytas gali prasidėti valgant šiltą kukurūzų tortiliją, įdarytą pikantiškomis juodosiomis pupelėmis.

Japonijos Okinavos saloje vakarienei gali būti patiektos keptos šparaginės pupelės su sojų pupelėmis arba spindulinių pupuolių daigais.

Gal tai atsitiktinumas, kad šiuose kraštuose gyvenantys žmonės, valgantys daug pupelių ir kitų ankštinių, gyvena ilgiau?

„Nemanau, - teigia mitybos tyrinėtojas. - 2004 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 70 metų ir vyresni skirtingų pasaulio kultūrų atstovai, atskleidė: kiekvieną dieną suvartojant du valgomuosius šaukštus ankštinių, mirties rizika sumažėja 8 proc.“

Kiti tyrimai, pasak jo, parodė, kad pupelės ir kiti ankštiniai ne tik suteikia organizmui reikalingų angliavandenių, baltymų ir mikroelementų, bet ir skaidulų, kurios itin svarbios mikrobiotai, o nuo jos priklauso imuninės sistemos veikla.

Tad neatsitiktinai daugiau pupelių, lęšių, avižirnių ir kitų ankštinių valgantys žmonės dažniau išvengia nutukimo, diabeto, širdies ligų, demencijos ir vėžio.

Atsakomybė Už Kūną ir Planetą

Maža to - pupelės auga praktiškai bet kur - nuo pusiaujo iki šiaurinių regionų, tad jų nereikia gabenti ilgais atstumais, jos pigios, jų laikymas nereikalauja ypatingų sąlygų ir jos gali būti saugomos ilgai.

Pupelės yra naudingos ne tik žmogui, bet ir žemei, nes dirvožemyje atkuria itin svarbų azotą.

„Taigi, ar galime būti atsakingi ir už save, ir planetą? Mūsų tyrimai rodo, kad galime.

Sriuba Kaip Imuniteto Stiprinimo Priemonė

Kai ištinka peršalimo ir gripo sezonas, paprasta sriuba iš komforto maisto virsta galingu sveikatos ginklu. Šiuolaikinis mitybos mokslas atskleidžia, kad specifiniai ingredientai gali drastiškai pagerinti sriubos gydymo potencialą, paversdami paprastą patiekalą į tikslingą imuniteto gynybos strategiją.

Strategiškai pasirinkdami ir derindami ingredientus, namų virėjai gali sukurti mitybinį skydą, kuris palaiko natūralius kūno atsparumo mechanizmus.

Česnako ir Imbiero Galia

Česnakai ir imbieras jau seniai pripažinti tradicinėje ir šiuolaikinėje medicinoje dėl jų stiprių imunomoduliuojančių ir priešuždegiminių savybių.

Šie galingi ingredientai turi bioaktyvių junginių, kurie stimuliuoja imuninės sistemos atsaką ir efektyviai kovoja su virusinėmis infekcijomis.

Česnakai turintis alicino pasižymi stipriomis antimikrobinėmis savybėmis, padedančiomis sumažinti peršalimo simptomų sunkumą ir trukmę.

Gingeroliai, pagrindiniai aktyvūs imbiero komponentai, pasižymi reikšmingu priešuždegiminiu poveikiu, kuris gali sumažinti kvėpavimo takų uždegimą ir palaikyti imuninės sistemos funkciją.

Tyrimai rodo, kad šių ingredientų vartojimas sriuboje gali sustiprinti jų terapinį potencialą.

Karštis ir skysta terpė padeda išlaisvinti ir aktyvuoti jų medicininius junginius, padarydama juos labiau biologiškai prieinamus.

Žolelių ir Prieskonių Įtaka

Gamtos vaistinė išsiplečia už česnako ir imbiero ribų, siūlydama nuostabią įvairovę žolelių ir prieskonių su giluminėmis imunomoduliuojančiomis savybėmis.

Ciberžolė, turinti kurkumino, demonstruoja reikšmingus priešuždegiminius ir antioksidacinius efektus, kurie sustiprina imuninės sistemos funkcionalumą.

Raudonėlis suteikia stiprių antimikrobinių junginių, kovojančių su patogenais, o čiobrelis turi timolio, kuris palaiko kvėpavimo sistemos sveikatą ir imuninės gynybos mechanizmus.

Cinamonas pasižymi antivirusinėmis ir antibakterinėmis savybėmis, potencialiai sumažindamas infekcijos riziką.

Kajeno pipiras, turtingas kapsaicinu, stimuliuoja kraujotaką ir skatina imuninių ląstelių aktyvumą.

Rozmarinas turi karnosinės rūgšties, kuri palaiko ląstelių apsaugą nuo oksidacinio streso.

Strategiškai derinant šias žoleles ir prieskonius sriuboje galima sukurti galingą natūralią gynybą prieš įprastus peršalimo simptomus, paverčiant paprastą patiekalą terapine intervencija imuninės sistemos palaikymui.

Baltymų Svarba

Remiantis imunologine nauda, kurią teikia žolelės ir prieskoniai, baltymai tampa pagrindiniu komponentu, padedančiu kūnui gydytis ligos metu. Liesos mėsos baltymai, pavyzdžiui, vištiena, kalakutiena ir žuvis, suteikia esminių aminorūgščių, būtinų imuninių ląstelių gamybai ir audinių atsistatymui.

Šie baltymai turi cinko, seleno ir B grupės vitaminų, kurie pagreitina atsigavimą ir sustiprina imuninį atsaką.

Vegetariški baltymų šaltiniai, tokie kaip ankštiniai augalai, tofu ir bolivinė balanda, siūlo panašią maistinę naudą.

Kiaušiniai yra dar vienas galingas baltymų šaltinis, teikiantis vitaminą D ir imuninę sistemą moduliuojančius junginius.

Kaulų sultinys išsiskiria kaip išskirtinis baltymais turtingas ingredientas, turintis kolageno ir aminorūgščių, kurie mažina uždegimą ir palaiko žarnyno sveikatą, taip stiprindamas bendrą imuninę funkciją peršalimo ir gripo metu.

Daržovių Nauda

Bent penkios strategiškai parinktos daržovės gali ženkliai pagerinti maistinių medžiagų profilį ir imunitetą stiprinantį potencialą peršalimą gydančiose sriubose.

Kryžmažiedės daržovės, tokios kaip lapiniai kopūstai, špinatai ir brokoliai, suteikia daug vitamino C, antioksidantų ir imuninę sistemą moduliuojančių junginių, kurie padeda kovoti su virusinėmis infekcijomis.

Šakniavaisiai, tokie kaip morkos ir saldžiosios bulvės, turi beta karotino, kuris virsta vitaminu A ir palaiko gleivinių membranos sveikatą.

Česnakinės daržovės, įskaitant česnaką ir svogūnus, turi sieros junginių su antimikrobinėmis savybėmis, kurios sustiprina imuninės sistemos funkcionalumą.

Grybai, tokie kaip šitakė ir maitakė, turi beta-gliukanų, kurie stimuliuoja baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir pagerina bendrą imuninį atsaką.

Sultinio Optimizavimas

Nors daugelis namų virėjų nepastebi jo reikšmės, sultinys tarnauja kaip pagrindinis elementas, galintis paversti paprastą sriubą terapine mitybine intervencija.

Kaulų sultiniai ir daržovių sultiniai teikia būtinus mineralus, tokius kaip kalcis, magnis ir fosforas, kurie palaiko imuninės sistemos funkciją.

Aukštos kokybės ingredientų pasirinkimas yra kritiškai svarbus: ekologiški kaulai iš žole šertų gyvulių arba šviežios ekologiškos daržovės koncentruoja maistinių medžiagų tankį.

Kaulų ar daržovių virimas ilgesnį laiką (20-60 valandų) leidžia pasiekti maksimalų mineralų išskyrimą ir kolageno išsiskyrimą.

Moliūgų Sriubos Nauda

Ar lysves ir turgaus prekystalius nuspalvinusius moliūgus verta įtraukti į mitybos racioną? Kodėl moliūgų sriubą geriausia valgyti su moliūgų sėklomis? Kas nutiks, jei nuskintą moliūgą keletą mėnesių laikysime rūsyje?

„Moliūgas yra daržovė, o daržovės, kaip žinia, yra palankios mūsų sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija žmogui per dieną rekomenduoja suvalgyti apie 400 g daržovių. Deja, ne visiems šios rekomendacijos pavyksta laikytis“, - portalui LRT.lt sako gydytojas dietologas E.

Pasak jo, maistinėmis medžiagomis moliūgas iš kitų daržovių smarkiai neišsiskiria, todėl supermaistu jo vadinti nederėtų.

„Nevertėtų kasdien valgyti tos pačios daržovės ir tikėtis, kad iš jos gausime visas medžiagas, kurių reikia mūsų organizmui. Svarbu, kad mityba būtų kuo įvairesnė.

Nors moliūge yra mažai kalorijų (100 g moliūgo yra apie 20-35 kcal), ši daržovė turtinga skaidulų, 100 g moliūgo jų yra apie 3-4 g. Per dieną žmogui rekomenduojama suvartoti apie 25 g skaidulų. Jos naudingos virškinimui ir taisyklingam žarnyno funkcionavimui, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, pilvo skausmų.

Beje, skaidulos - puiki žaliava mūsų storajame žarnyne esančioms bakterijoms“, - aiškina gydytojas dietologas E.

Ryški moliūgo spalva išduoda, kad jame yra sveikam regėjimui palaikyti reikalingo beta karoteno. Daržovėje taip pat gausu kitų antioksidantų, imuninei sistemai svarbių vitaminų.

„Moliūguose yra antioksidantų beta karoteno, vitamino A. Jie reikalingi odos būklei, regai. Daržovėje taip pat yra vitaminų C ir E. Moliūguose esantis kalis tinka širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad moliūgai turi priešvėžinių savybių ir gali padėti kovojant su prostatos, storosios žarnos vėžiu“, - naudas vardija gydytojas dietologas E.

Moliūgų Sėklų Nauda

Ne mažiau naudingos ir moliūgų sėklos, jose gausu virškinamajam traktui, raumenų veiklai ir nervų sistemai reikalingų medžiagų.

„Moliūgų sėklose yra nemažai seleno, cinko. Kaip ir moliūgas, jo sėklos turtingos skaidulų. Moliūgų sėklose, beje, kaip ir rudenį užderėjusiuose burokuose, esantys azoto oksidai praplečia kraujagysles ir pagerina kraujotaką, taigi, gali apsaugoti nuo kardiovaskulinių ligų.

Beje, moliūgų sėklos yra labai vertingas baltymų šaltinis. Jeigu žmogus yra atsisakęs, pavyzdžiui, gyvūninės kilmės produktų, rekomenduočiau į mitybos racioną įtraukti moliūgų sėklų miltus. Paprastai iš jų būna panaikinti riebalai ir išgryninti baltymai, reikalingi organizmui“, - pataria E.

Vis dėlto gydytojas dietologas įspėja: moliūgų sėklos ne tik labai naudingos, bet ir kaloringos, todėl jas valgant reikėtų nepamiršti saiko.

„Kaip žinia, dauguma įvairių sėklų yra palankios žmogaus organizmui, tačiau yra dvi pusės: jos ne tik naudingos, bet ir labai kaloringos. Moliūgų sėklos yra polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, todėl reikėtų stengtis neperlenkti lazdos, mat per didelis suvartojamų bet kokių, net gerųjų riebalų kiekis gali lemti svorio padidėjimą ir net nutukimo riziką“, - aiškina gydytojas dietologas E.

Moliūgų sėklomis gydytojas dietologas rekomenduoja nepiktnaudžiauti, tačiau pataria jomis paįvairinti savo mitybos racioną - sėklomis gardinti košes, žaliuosius kokteilius, kitus patiekalus.

„Moliūgų sėklų aliejų įtraukti į mitybos racioną verta tiek dėl skonio savybių, tiek dėl jame esančių organizmui naudingų omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių.

patarčiau nenaudoti vienos rūšies aliejaus, o palaikyti kuo didesnę įvairovę. Tik tada iš to, ką vartojame, gausime didžiausią naudą“, - pabrėžia E.

Kaip ir kitas daržoves, termiškai apdorojant moliūgą, keičiasi jame esančių medžiagų sudėtis.

„Termiškai apdorojant daržovę keičiasi joje esančios medžiagos. Ilgųjų grandžių angliavandeniai polimerai skyla į paprastesnius, todėl tampa lengviau virškinami. Žinoma, netenkama dalies mineralų ir vitaminų. Kuo trumpiau termiškai apdorojama daržovė, tuo didesnę vertę ji išlaiko, todėl moliūgo nereikėtų pervirti, kad jis virstų koše“, - paaiškina gydytojas dietologas E.

Švieži moliūgai dažnai tarkuojami į blynus, pyragus, apkepus, žiemai - šaldomi, konservuojami. Tiesa, tinkamai nuskinta ir laikoma rudenį užderėjusi daržovė šviežia gali išsilaikyti ir iki vėlyvos žiemos.

„Jei laikysime nuskintą moliūgą, po mėnesio jame esančio vitamino C koncentracija gali sumažėti daugiau kaip 50 proc. Vis dėlto nenorėčiau leistis į molekulinį lygmenį ir to akcentuoti, kadangi moliūgą valgome ne vien dėl tam tikrų jame esančių medžiagų.

Visgi jei stengiatės, kad daržovėje liktų kuo daugiau naudingų medžiagų, laikykite ją žemesnėje temperatūroje. Joje mineralai skils lėčiau, todėl, tikėtina, jų koncentracija išliks didesnė“, - sako gydytojas dietologas E.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog geriausiai moliūguose esančios naudingosios medžiagos įsisavinamos daržovę valgant su geraisiais augalinės kilmės riebalų šaltiniais.

„Tokiu atveju bus geriau pasisavinami riebaluose tirpūs vitaminai.

Nėra nustatyta, kiek moliūgo per dieną reikėtų suvalgyti, o kiek jau būtų per daug, teigia gydytojas dietologas E.

„Kad ir kiek moliūgo per dieną suvalgysite, jei nesiskundžiate gretutinėmis ligomis, nieko blogo nenutiks. Didelis moliūgų kiekis dėl juose esančio kalio nerekomenduojamas ir inkstų ligomis sergantiems žmonėms. Kita vertus, termiškai apdorojant moliūgą jame esančio kalio mažėja, vadinasi, viskas priklausys nuo porcijos paruošimo ir dydžio. Juk yra žmonių, netoleruojančių, pavyzdžiui, laktozės, tačiau net jiems per dieną išgerta pusė stiklinės pieno nepakenks“, - aiškina gydytojas dietologas E.

Sriuba Pusryčiams

Pusryčiai - svarbus energijos šaltinis sėkmingai dienos pradžiai. Pusryčius verta valgyti ne tik dėl geros savijautos, puikios nuotaikos, sotumo jausmo, bet ir dėl savo fizinės sveikatos.

Papusryčiavę turėsite daugiau jėgų fizinei ir protinei veiklai, ne taip išalksite iki pietų, jausitės energingesni ir aktyvesni. Pusryčiai - viena svarbiausių sveiko gyvenimo taisyklių. Norite būti sveiki? Pusryčiaukite!

Dažnai per skubėjimą ir laiko stoką, atsisakome pusryčių - tai didelė klaida, kurios reikėtų išvengti.

Pasak dietologės Barboros Jarašūnės, pusryčiai teigiamai veikia bendrą žmogaus savijautą ir sveikatą.

„Pusryčių metu papildome per naktį išsekusias organizmo energijos atsargas, todėl turime daugiau energijos kibti į darbus ar mokslus. Pusryčiams pasirinkus grūdus, daržoves, pieno produktus ir kitus baltymų šaltinius, galima išvengti impulsyvaus užkandžiavimo mažos maistinės vertės produktais dienos eigoje. Pusryčiams taip pat tinka pilno grūdo sumuštiniai su sveikais priedais. Pusryčiai padeda išlaikyti mitybos režimą“, - pasakoja gydytoja.

Pusryčiauti labai svarbu - nustatyta, kad nevalgantys pusryčių suaugusieji turi didesnę aterosklerozės, širdies ligų, hipertenzijos ar netgi insulto riziką. Papusryčiauti rekomenduojama per dvi valandas nuo atsikėlimo.

Būtų gerai, jei kasdien įprastumėte valgyti maždaug panašiu laiku - taip išlaikysite valgymo režimą, kuris svarbus ne tik kūno masės kontrolei, bet ir gerai savijautai.

Maistingi Pusryčiai

Dietologė B. Jarašūnė pusryčius „konstruoti“ pataria iš kelių produktų grupių: „Tai galėtų būti uogomis ar vaisiais ir natūraliu jogurtu paskaninta košė arba pilno grūdo duonos sumuštinis su mėsa, salotomis, kiaušiniais ar sūriu. Geriausia, jei kiekvieną rytą pusryčiai yra kiek kitokie - įvairovė yra raktas į balansą.“

O jei ryte norisi sriubos? „Pusryčiams gali tikti ir sriuba, ir maltinis - jeigu tokio maisto norisi, o per pietus ar vakare to suvalgyti nebus galimybės, kodėl gi ne?“ - šypsosi B. Jarašūnė.

Ryte, kaip ir likusios dienos metu, dietologė pataria vengti cukraus (ne daugiau 15 g cukraus 100 g produkto) ir druskos (ne daugiau 1,5 g druskos 100 g produkto) turinčių produktų, perdirbtų mėsos gaminių (dešrų, dešrelių, kumpių, pirktinių paštetų), patiekalų su kenksmingais riebalais (transriebiosiomis riebalų rūgštimis).

Savaitgalio Pusryčiai

Savaitgalio pusryčiai dažnai ir vėlesni, ir gausesni, ir sotesni nei darbo dienų. Ar reikėtų dėl to graužtis? Dietologė B. Jarašūnė purto galvą: „Savaitgaliai skirti atsipūsti nuo kasdienių reikalų ir pailsėti. Jų metu galime daugiau laiko skirti maisto gaminimui ir valgymui su šeima ar draugais.

Valgome vėliau, nes neretai ilgiau pamiegame. O išsimiegojimas teigiamai veikia mūsų apetitą bei kūno svorį. Jei valgysime vadovaudamiesi intuityviais kūno pojūčiais, o ne griežtomis taisyklėmis, vėlesni ir sotesni pusryčiai gali būti ne „bloga praktika“, o startas tolimesniems savaitgalio planams - išvykoms, žygiams, sodui ar namams tvarkyti.

Tad jei pusryčiai buvo gausesni ir sotesni, per pietus reiktų tiesiog užkąsti lengviau.“

Trintos Sriubos: Privalumai ir Trūkumai

Ar trintos sriubos - geras pasirinkimas? Kodėl daržovės sriuboje turi būti kramtomos konsistencijos? Atsakymus rasite straipsnyje.

Kalbant apie trintas sriubas jos yra greitai pasisavinamos ir puikiai tinka:

• Kūdikiams bei mažiems vaikams
• Paaugliams, kurie yra ypač liekni ir judrūs
• Suaugusiems, kurie nori priaugti svorio ar vengia jį prarasti
• Intensyviai užsiimantiems ištvermės sporto šakomis
• Sunkiai sergantiems
• Po sunkesnių operacijų, kai nėra apetito, ar sunkus atsigavimas
• Po žandikaulio operacijų ar esant kitiems kramtymo ribojimams
• Patyrus apsinuodijimą ar viduriavimą pirmomis dienomis po simptomų dingimo
• Turintiems virškinamo trakto opų
• Aktyviai gydomiems chemoterapija, kai nėra apetito

Visiems kitiems verčiau rinktis kramtomus produktus.

Trintas maistas, tame tarpe ir trintos sriubos, sotumo suteikia kur kas mažiau nei kramtomos konsistencijos. Trintose sriubose išlieka mažiau skaidulų, jis greičiau susivirškina. Dėl šių priežasčių greičiau išalksime ir norėsime valgyti vėl.

Jei sriubas perverdame, kai nebelieką ko kramtyti, poveikis tas pats, kaip ir trintos sriubos.

Pagalvokite, kiek turėtumėte suvalgyti moliūgų sriubos be kitų priedų, kad būtumėte sotūs bent 3 valandas? Bet paties moliūgo bijoti neverta. Neapdorotas moliūgas puikiai tinka salotoms. O jeigu norisi termiškai apdoroto, galite supjaustyti moliūgą didesniais kubeliais, pabarstyti druska, kmynais ir pašauti į orkaitę.

Vos suminkštėjęs jis bus ir sveikas, ir gardus garnyras arba užkandis. Nėra blogų daržovių ar vaisių, tiesiog jų paruošimas būna netinkamas.

Pamirškite maisto trynimą ar pervirimą.Kai kyla klausimas bendrai apie sriubą - sveika tai ar ne? Klausiu jūsų - ką manote apie troškinį? Juk troškinys ir sriuba skiriasi tik vandens kiekiu. Taigi sriubos sveika ir gerai, svarbu tik pasirinkti tinkamas.

Sriubos Receptai

Iškrovos Dienai - Daržovių Sriuba

Tinkamai subalansuota mityba padeda išlaikyti dailesnes kūno formas, gerą fizinę bei emocinę būseną. Bet kokios raciono pertvarkos turėtų būti įgyvendinamos atsakingai, įvertinant galimą poveikį sveikatai.

Badavimas gali būti naudingas sveikatai, tačiau gali ir pakenkti. Norint išvengti rizikos, būtina žinoti, kada ir kaip šia organizmo valymo forma užsiimti.

Bene idealiausias organizmo valymas - iškrovos diena su maistu, kai, gerokai sumažinus dienos kalorijų normą, valgomas tik konkretus produktas ar maisto medžiagų grupė.

Sveikų Sriubų Receptai

Kai sriubos su baltymais pavyzdžiui, žuvimi ar mėsa - jos valgomos kaip pagrindinis patiekalas. Tad gaminkite jas tirštas. Puikiai tiks kaip pietums, taip ir vakarienei. Jei alkis vakare didelis - gaminkite skystą, suvalgysite daug, bet kalorijų vandenyje, nėra.

Daržovių sriubos gali būti pagrindinis patiekalas, jei jos su bulvėmis, kruopomis ar ankštiniais: avinžirniais, lęšiais ar pupelėmis. Jei daržovės vandeningos ir mažai kaloringos jos gali būti ir papildomas priedas prie kitų valgymų ar šiltas užkandis vėsią dieną.

Kai lauke karšta, paskutinis dalykas kurį norite padaryti - tai įjungti viryklę ir prie jos dar labiau kaitinantis. Norisi gaivaus ir lengvo maisto, ypač jei saulė palepina savo spinduliais. Tokiu metu labai puikus pasirinkimas - gaivi šalta sriuba.

Žuvienė Iš Lydekos

Žuvienė labai skani, aštri ir išraiškingo skonio, čia žuvis tinka bet kokia, šiame recepte naudota lydeka.

---