Pesto - vienas labiausiai pasaulyje pamėgtų tradicinių itališkų padažų iš baziliko ir sūrio, taip pat praturtintas kedro riešutais, česnakais ir aukščiausios kokybės alyvuogių aliejumi. Pesto padažas - tai ne tik ingredientas, bet ir Viduržemio jūros virtuvės filosofijos dalis, įkūnijanti šviežumą, sodrius skonius ir gaminimo paprastumą.

„Pesto padažas yra paprastai pagaminimas, sveikas ir gaivus pagardas, padėsiantis nesunkiai leistis į kulinarines improvizacijas. Šis padažas puikiai dera valgant pačius įvairiausius patiekalus. Italijoje jis mėgstamas su makaronais, juo gardinami sumuštiniai, salotos, o kartais netgi sriubos. Pesto itin pamėgtas ir Lietuvoje. Pastebime, kad pirkėjai ne tik dažnai jo ieško parduotuvių lentynose, noriai ragauja klasikines ir neįprastas šio padažo variacijas, ieško naujų skonių, bet ir patys eksperimentuoja savo virtuvėse“, - pasakoja V. Juodkazienė.

Nors parduotuvių lentynose galime rasti įvairių pesto variantų, tikrasis, namuose su meile pagamintas padažas atveria visiškai kitokį skonio pasaulį. Ypač vertinga galimybė išsaugoti vasaros žalumynų aromatą ir spalvą stiklainėlyje žiemai. Šis išsamus gidas padės ne tik pasigaminti autentišką ar kūrybišką pesto, bet ir suprasti jo paruošimo bei konservavimo niuansus, leidžiančius mėgautis šiuo gardumynu ištisus metus.

Klasikinis Genujos Pesto (Pesto alla Genovese): Autentiškumo Esencija

Kelionę į pesto pasaulį pradėkime nuo ištakų - Ligūrijos regiono Italijoje, Genujos miesto, kur gimė klasikinis Pesto alla Genovese. Tai ne šiaip padažas, o regiono pasididžiavimas, kurio autentiškumą saugo specifiniai ingredientai ir tradicinis gamybos būdas. Tikrasis Genujos pesto reikalauja ne bet kokių, o būtent tam tikrų produktų, kurie kartu sukuria nepakartojamą skonio harmoniją.

Pagrindiniai autentiško Pesto alla Genovese komponentai:

• Genujos bazilikas (Basilico Genovese DOP): Tai mažalapiai, intensyvaus, bet švelnaus, ne mėtinio aromato bazilikai, auginami Ligūrijos regione. Būtent jų skonis yra klasikinio pesto širdis.
• Itališki kedrinių pinijų riešutai (Pinoli): Jie suteikia padažui švelnų saldumą ir kreminę tekstūrą. Riešutai turėtų būti švieži, neapkartę.
• Česnakas: Tradiciškai naudojamas Vessalico česnakas - švelnesnio skonio nei įprastiniai, tačiau tinka ir kokybiškas vietinis česnakas. Svarbu nepadauginti, kad neužgožtų kitų skonių.
• Sūriai: Būtinas derinys - kietasis brandintas Parmigiano-Reggiano DOP (Parmezanas) ir avies pieno sūris Pecorino Sardo DOP (brandintas variantas, ne šviežias). Parmezanas suteikia riešutinį, sūrų skonį, o Pecorino - aštrumo ir pikantiškumo. Jų santykis gali šiek tiek varijuoti pagal skonį, bet abu yra būtini autentiškam rezultatui.
• Tyras Ligūrijos alyvuogių aliejus (Olio Extra Vergine di Oliva Ligure DOP): Šis aliejus pasižymi švelniu, vaisišku skoniu, kuris papildo, o ne užgožia kitus ingredientus.
• Rupi jūros druska: Ji ne tik suteikia sūrumo, bet ir padeda trinti baziliko lapelius grūstuvėje.

Tradicinis gamybos būdas: Marmurinė grūstuvė ir medinis kotelis

Nors šiuolaikiniai virtuvės kombainai ir trintuvai leidžia paruošti pesto per kelias minutes, autentiškas metodas reikalauja kantrybės ir fizinių pastangų naudojant marmurinę grūstuvę (mortaio) ir medinį kotelį (pestello - iš čia ir pavadinimas "pesto", reiškiantis trynimą, grūdimą). Šis metodas nėra tik duoklė tradicijai. Grūstuvėje ingredientai yra ne kapojami aštriais peiliais, o lėtai trinami ir spaudžiami. Tai leidžia eteriniams aliejams išsiskirti palaipsniui, nesuardant lapelių struktūros per greitai ir neleidžiant jiems oksiduotis bei apkarsti. Rezultatas - sodresnio skonio, ryškesnės spalvos ir šiek tiek grūdėtesnės, bet vientisos tekstūros padažas.

Gaminimo eiga grūstuvėje (principai):

1. Pirmiausia grūstuvėje trinamas česnakas su žiupsneliu rupios druskos iki vientisos masės.
2. Tuomet dedami kedrinių pinijų riešutai ir trinami kartu su česnaku.
3. Palaipsniui, dalimis, dedami švieži, nuplauti ir kruopščiai nusausinti baziliko lapeliai. Jie trinami sukamaisiais judesiais prie grūstuvės sienelių, kol išsiskiria sultys ir masė tampa vientisa, žalios spalvos. Druska padeda šiame procese.
4. Kai bazilikai sutrinti, įmaišomi tarkuoti sūriai - Parmigiano-Reggiano ir Pecorino Sardo.
5. Galiausiai, lėtai, plona srovele pilamas tyras alyvuogių aliejus, nuolat maišant mediniu šaukštu (ne koteliu), kol padažas įgauna vientisą, kreminę konsistenciją. Aliejus tarsi suriša visus ingredientus.

Šis procesas reikalauja laiko ir pastangų, tačiau rezultatas - nepalyginamai gilesnio ir kompleksiškesnio skonio pesto. Virtuvės kombainas ar galingas trintuvas (blenderis) leidžia pasigaminti pesto per kelias akimirkas. Tačiau svarbu žinoti kelis niuansus, kad rezultatas būtų kuo artimesnis idealui ir išvengtume dažniausiai daromų klaidų.

Patarimai gaminant pesto kombainu:

• Neperkaitinkite: Kombaino peiliai sukasi dideliu greičiu ir gali įkaitinti masę, ypač baziliko lapelius. Dėl karščio bazilikai gali oksiduotis, patamsėti ir įgauti kartoką skonį. Stenkitės trinti trumpais intervalais, darydami pertraukėles, kad masė nespėtų įkaisti. Kai kurie šefai rekomenduoja prieš gaminant trumpam atšaldyti kombaino indą ir peilius šaldiklyje.
• Eiliškumas: Nors gali kilti pagunda visus ingredientus sudėti iš karto, geresnį rezultatą pasieksite laikydamiesi tam tikro eiliškumo. Pirmiausia sutrinkite riešutus ir česnaką. Tada pridėkite baziliko lapelius ir trinkite trumpai, kol susmulkės. Galiausiai supilkite aliejų ir sudėkite sūrį, ir dar kartą trumpai viską prasukite iki vientisos masės. Per ilgas trynimas gali paversti pesto vientisa, bet praradusia tekstūrą tyre.
• Aliejaus pylimas: Kaip ir gaminant tradiciniu būdu, aliejų geriausia pilti pamažu, plona srovele, kombainui veikiant nedideliu greičiu. Tai padeda sukurti stabilesnę emulsiją.
• Tekstūra: Kombainu pagamintas pesto dažniausiai būna vientisesnės, lygesnės tekstūros nei trintas grūstuvėje. Jei norite šiek tiek rupesnės tekstūros, trinkite trumpiau, palikdami smulkių gabalėlių.

Nors kombainas yra patogus įrankis, svarbu suprasti, kad juo pagaminto pesto skonis ir tekstūra šiek tiek skirsis nuo autentiško, grūstuvėje trinto varianto. Tačiau tai vis tiek bus nepalyginamai gardesnis produktas nei pirktinis.

Pesto Variacijos: Kūrybiškumas Be Ribų

Nors klasikinis Genujos pesto yra etalonas, visas pesto žavesys atsiskleidžia jo universalume. Keičiant vieną ar kelis ingredientus, galima sukurti begalę skonio variacijų, pritaikytų pagal sezoniškumą, turimus produktus ar asmeninį skonį. Ši laisvė improvizuoti yra viena iš priežasčių, kodėl naminis pesto yra toks populiarus.

Žalumynų įvairovė:

Bazilikas yra klasika, bet pesto galima gaminti iš daugybės kitų žalumynų ar net jų derinių. Kiekvienas suteiks padažui unikalų charakterį:

• Petražolės: Suteikia gaivų, šiek tiek aštroką skonį. Ypač tinka derinti su graikiniais riešutais.
• Špinatai: Švelnaus skonio, suteikia padažui ryškiai žalią spalvą. Dažnai naudojami kaip bazė, maišant su intensyvesnio skonio žolelėmis (pvz., baziliku, rukola) arba siekiant švelnesnio galutinio rezultato.
• Rukola (gražgarstė): Suteikia pipirinį, aštroką skonį. Puikiai tinka mėgstantiems intensyvesnius padažus.
• Mėtos: Netikėtas, bet įdomus pasirinkimas. Mėtų pesto puikiai dera prie avienos ar vasariškų daržovių patiekalų. Galima maišyti su petražolėmis ar bazilikais.
• Kalendra: Ryškaus, specifinio skonio, mėgstamo Azijos ir Lotynų Amerikos virtuvėse. Kalendrų pesto puikiai tinka prie žuvies, vištienos ar meksikietiškų patiekalų. Dažnai derinamas su žaliosiomis citrinomis (laimais) ir aitriosiomis paprikomis.
• Krapai: Aromatingas, anyžius primenantis skonis. Krapų pesto dera prie lašišos, bulvių patiekalų.
• Lapiniai kopūstai (Kale): Šiek tiek kartokas, bet maistingas variantas. Prieš naudojant rekomenduojama lapus šiek tiek pamasažuoti su aliejumi, kad suminkštėtų, arba trumpai blanširuoti.
• Morkų ar burokėlių lapai: Dažnai nuvertinamas, bet puikiai tinkamas ingredientas. Jauni morkų lapai turi švelnų petražolių ir morkų skonį, o burokėlių lapai - žemišką. Svarbu naudoti jaunus, neapkarusius lapus.

Nebijokite eksperimentuoti maišydami skirtingus žalumynus. Pavyzdžiui, pusė baziliko ir pusė špinatų duos švelnesnį skonį ir ryškesnę spalvą. Petražolės ir mėtos - gaivų derinį.

Riešutų alternatyvos:

Kedrinės pinijos yra brangios ir ne visada lengvai prieinamos. Laimei, jas galima sėkmingai pakeisti kitais riešutais ar sėklomis:

• Graikiniai riešutai: Populiari alternatyva, suteikianti sodresnį, šiek tiek kartoką skonį. Prieš naudojant galima trumpai paskrudinti keptuvėje ar orkaitėje, kad atsiskleistų aromatas ir sumažėtų kartumas. Galima naudoti blanširuotus (be odelių) arba su odelėmis.
• Anakardžiai: Labai kremiški, švelniai saldūs. Prieš naudojant galima pamirkyti vandenyje kelias valandas, kad būtų dar minkštesni ir lengviau trintųsi, ypač jei naudojamas ne itin galingas trintuvas. Puikiai tinka veganiškiems pesto variantams.
• Lazdyno riešutai: Intensyvaus skonio. Rekomenduojama paskrudinti ir nuvalyti odeles, kad skonis būtų švelnesnis.
• Pistacijos: Suteikia įdomų skonį ir gražią spalvą.
• Saulėgrąžų sėklos: Ekonomiškas variantas, suteikiantis riešutinį skonį. Galima šiek tiek paskrudinti.
• Moliūgų sėklos: Taip pat geras pasirinkimas, ypač skrudintos.

Renkantis alternatyvą, verta pagalvoti, kaip jos skonis derės su pasirinktais žalumynais ir kitais ingredientais.

Sūrio variacijos ir veganiški sprendimai:

Nors Parmigiano-Reggiano ir Pecorino Sardo yra klasika, galima naudoti ir kitus kietuosius, brandintus sūrius, pavyzdžiui, Grana Padano ar brandintą čederį. Svarbu, kad sūris būtų pakankamai sausas ir intensyvaus skonio.

Norintiems pasigaminti veganišką pesto, sūrį galima praleisti arba pakeisti maistinėmis mielėmis (nutritional yeast), kurios suteikia sūrišką, riešutinį poskonį. Kitas variantas - naudoti daugiau riešutų (ypač anakardžių, kurie suteikia kremiškumo) ar įmaišyti šiek tiek miso pastos umami skoniui sustiprinti.

Kiti ingredientai:

Kūrybiškumui ribų nėra. Galima pridėti:

• Citrinų sulčių ar žievelės: Suteikia gaivumo, ryškumo ir padeda išlaikyti žalią spalvą (rūgštis lėtina oksidaciją).
• Aitriųjų paprikų: Mėgstantiems aštrumą.
• Saulėje džiovintų pomidorų: Sukuria Pesto Rosso (raudonojo pesto) pagrindą.
• Ančiuvių: Suteikia gilų umami skonį (naudojama kai kuriuose Pietų Italijos variantuose).

Pesto Išsaugojimas Žiemai: Metodai ir Patarimai

Vasaros pabaigoje, kai daržuose ir ant palangių gausu kvapnių žalumynų, kyla natūralus noras išsaugoti šį gėrį ilgesniam laikui. Naminis pesto puikiai tinka konservavimui, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą metodą, kad būtų išsaugotas skonis, spalva ir kokybė. Populiariausias ir efektyviausias būdas išsaugoti pesto žiemai yra šaldymas.

Kodėl šaldymas yra geriausias metodas?

Pesto sudėtyje yra daug šviežių ingredientų (žalumynai, česnakas) ir aliejaus. Kaitinimas, reikalingas tradiciniam konservavimui stiklainiuose (pasterizavimui ar sterilizavimui), negrįžtamai pakeistų pesto skonį ir spalvą. Švieži žalumynai prarastų savo aromatą ir ryškiai žalią spalvą, taptų panašūs į virtus. Aliejus taip pat gali pakeisti savo savybes kaitinamas. Be to, pesto yra mažai rūgštus, aliejingas produktas, todėl netinkamas terminis apdorojimas namų sąlygomis gali kelti botulizmo riziką. Todėl šaldymas yra saugiausias ir geriausiai kokybę išsaugantis metodas.

Pesto paruošimas šaldymui:

Gaminkite pesto kaip įprasta, BET... Yra viena svarbi rekomendacija: nesudėkite sūrio. Sūris gali pakeisti savo tekstūrą šaldant ir atšildant, be to, šviežiai įmaišytas sūris prieš pat vartojimą suteiks padažui geresnį skonį. Taigi, paruoškite pesto iš žalumynų, riešutų, česnako ir aliejaus. Sūrį įmaišysite vėliau.

Pasirinkite šaldymo būdą:

• Ledo kubelių formelės: Tai pats patogiausias būdas porcijuoti pesto. Užpildykite ledukų formeles paruoštu pesto (be sūrio), ant viršaus užpilkite ploną sluoksnį alyvuogių aliejaus (tai sukurs barjerą nuo oro ir padės išvengti oksidacijos bei spalvos praradimo). Uždenkite formelę maistine plėvele arba dangteliu ir dėkite į šaldiklį. Kai kubeliai visiškai sušals (po kelių valandų ar per naktį), išimkite juos iš formelės ir sudėkite į sandarų šaldymo maišelį ar dėžutę. Taip turėsite patogias vienkartines porcijas.
• Maži indeliai ar stiklainiukai: Galima šaldyti ir mažesniuose sandariuose indeliuose ar stiklainiukuose, tinkamuose šaldymui (palikite šiek tiek vietos viršuje, nes šaldamas turinys plečiasi). Prieš uždarant, taip pat rekomenduojama ant viršaus užpilti sluoksnį aliejaus.
• Šaldymo maišeliai: Supilkite pesto į tvirtą šaldymo maišelį, išspauskite kuo daugiau oro, sandariai uždarykite ir paskleiskite plonu sluoksniu. Taip pesto greičiau sušals ir atšils, be to, galėsite lengvai atsilaužti reikiamą kiekį.

Pažymėkite etiketę: Nepamirškite ant maišelio ar indelio užrašyti turinio ir datos. Nors šaldytas pesto gali išsilaikyti ilgai (6-12 mėnesių ar net ilgiau), geriausia jį suvartoti per pirmuosius 6 mėnesius, kol skonis ir aromatas yra intensyviausi.

Kaip naudoti šaldytą pesto:

Kai norėsite panaudoti šaldytą pesto, išimkite reikiamą kiekį (kubelį, indelį ar maišelio dalį) ir atšildykite šaldytuve per kelias valandas arba kambario temperatūroje apie valandą (priklausomai nuo kiekio). Nerekomenduojama šildyti mikrobangų krosnelėje, nes tai gali pakenkti skoniui ir tekstūrai.

Atšilusį pesto perkelkite į dubenėlį, gerai išmaišykite. Jei ruošėte be sūrio, dabar pats laikas įmaišyti šviežiai tarkuoto Parmigiano-Reggiano ir/ar Pecorino sūrio. Jei padažas atrodo per tirštas, galite įpilti šlakelį kokybiško alyvuogių aliejaus arba šiek tiek vandens, kuriame virė makaronai (jei ruošiate patiekalą su jais).

Trumpalaikis saugojimas šaldytuve:

Jei neplanuojate pesto laikyti ilgai, galite jį keletą savaičių saugoti šaldytuve. Sudėkite pesto į sandarų indelį ar stiklainį, gerai suspauskite, kad neliktų oro tarpų, ir ant viršaus būtinai užpilkite dosnų sluoksnį alyvuogių aliejaus (bent 0.5-1 cm storio). Aliejus veikia kaip konservantas, apsaugodamas pesto nuo sąlyčio su oru ir gedimo. Kiekvieną kartą panaudoję dalį pesto, vėl išlyginkite paviršių ir, jei reikia, papildykite aliejaus sluoksnį. Taip laikomas pesto šaldytuve išliks geras maždaug 2-4 savaites.

Pesto Panaudojimas Virtuvėje: Daugiau Nei Tik Padažas Makaronams

Nors klasikinis derinys yra pesto su makaronais (ypač trofie, trennette ar linguine tipo), šio padažo panaudojimo galimybės yra kur kas platesnės. Naminis pesto gali tapti universaliu pagardu, suteikiančiu patiekalams sodrumo ir aromato.

Makaronų patiekalai:

Be klasikinio sumaišymo su virtais makaronais (dažnai papildant virimo vandeniu, kad padažas būtų skystesnis ir geriau apliptų), pesto puikiai tinka lazanijai, įdaromiems makaronams (pvz., cannelloni ar conchiglioni).

Užtepėlės ir sumuštiniai:

Tepkite ant skrudintos duonos (bruschetta), naudokite kaip pagrindą sumuštiniams su kumpiu, sūriu, daržovėmis ar vištiena.

Salotos:

Šaukštelis pesto gali pagardinti įvairias salotas - nuo paprastų žalių lapų iki sočiųjų su vištiena, tunu ar pupelėmis. Ypač tinka bulvių ar makaronų salotoms gardinti.

Sriubos:

Įdėkite šaukštelį pesto į daržovių sriubą (ypač minestronę) prieš pat patiekiant - tai suteiks papildomo skonio ir aromato.

Mėsos ir žuvies patiekalai:

Naudokite pesto kaip marinatą vištienai, žuviai ar jūros gėrybėms. Juo galima aptepti mėsą ar žuvį prieš kepant orkaitėje ar ant grotelių.

Daržovės:

Pagardinkite keptas ar virtas daržoves (ypač bulves, cukinijas, baklažanus, pomidorus).

Picos pagrindas:

Vietoj tradicinio pomidorų padažo naudokite pesto.

Padažai ir mirkalai:

Sumaišykite pesto su graikišku jogurtu, grietine ar majonezu - gausite puikų mirkalą daržovėms ar traškučiams.

Kiaušinių patiekalai:

Įmaišykite šiek tiek pesto į kiaušinienę ar omletą.

Šaldytas naminis pesto yra tikras išsigelbėjimas, kai reikia greitai paruošti skanią vakarienę ar netikėtai užklupus svečiams pasiūlyti gardų užkandį.

Maisto ekspertė Vilma Juodkazienė pataria, kaip pasigaminti netradicinį pesto iš šviežiai sužaliavusių augalų. Be to, ji primena, kad pavasaris - geriausias metas pasirūpinti šio pagardo atsargomis žiemai.

„Pesto padažas patrauklus tuo, kad jį ruošiant galima laisvai improvizuoti. Jam gaminti puikiai tiks lapinės daržovės, krapai, petražolės, mėtos ir morkos, ridikėliai arba burokėlių ar net pienių lapai. Šalia pasirinkto pagrindinio padažo produkto galima rinktis įvairiausius ingredientus jam pagardinti, kurie atitiks kiekvieno skonį. Pavyzdžiui, autentiškame bazilikų pesto recepte įprastai naudojamus kedrinių pinijų riešutus galima keisti anakardžiais, migdolais, žemės, graikiniais riešutais ar saulėgrąžų ir moliūgų sėklomis“, - vardija V.Juodkazienė.

Maisto ekspertė primena, kad pesto padažui naudojamus žalumynus svarbu labai kruopščiai nuplauti. Pasak jos, italai gamindami pesto atskirai plauna kiekvieną baziliko lapelį, todėl ir kitus padažui naudojamus žalumynus reikėtų taip pat atsakingai nuplauti po tekančiu vandeniu. Tačiau nuplovus nereikėtų skubėti jų smulkinti, pirmiausia būtina išdžiovinti.

„Jeigu žolelės liks drėgnos, gausite vandeningą padažą ir jis bus silpnesnio skonio. Žalumynams išdžiovinti naudokite salotų džiovyklę arba palikite jas išdėliotas ant švaraus medvilninio ar popierinio rankšluosčio. Venkite saulėtos vietos, nes ten paliktos žolelės gali suvysti. Tokiu atveju jos prarastų savo skonį“, - pataria maisto ekspertė.

Nors pesto padažą galima gaminti iš įvairių žolelių ir riešutų, maisto ekspertė pataria derinti jų skonius. Pavyzdžiui, švelnaus skonio žolelių, tokių kaip bazilikai, špinatai ar morkų ir burokėlių lapai, V.Juodkazienė nerekomenduoja maišyti su intensyvaus skonio riešutais, nes jie užgoš žalumynų skonį. Tam geriau tinka saulėgrąžos ar migdolai. Intensyvesnio skonio žoleles, tokias kaip gražgarstė, kalendra ar petražolės, maisto ekspertė pataria sutrinti su graikiniais riešutais arba moliūgo sėklomis.

„Jeigu norite sušvelninti aitrų padažo skonį, naudokite citrinų sultis, o jeigu vien krapų ar mėtų pesto jums atrodo pernelyg intensyvus, galite išbandyti žolelių mišinius. Pavyzdžiui, ryškaus skonio krapus derinkite su lapinėmis daržovėmis ir petražolėmis, o sodraus skonio mėtas - su bazilikais. Taip improvizuodami galite išgauti įvairių pesto skonių ir atrasti mėgstamiausią“, - sako V.Juodkazienė.

Maisto ekspertė taip pat primena, kad padažui naudojamus riešutus reikia paskrudinti. Tai jiems suteiks intensyvesnį skonį, o kepinamų žemės ar lazdyno riešutų odelės atšoks, tad jas bus lengviau nuimti nuo riešuto. V.Juodkazienė rekomenduoja naudoti riešutus be odelės, kad padaže neatsirastų priemaišų.

„Patogiausias ir tinkamiausias būdas išsaugoti pesto padažo atsargas žiemai - jį užšaldyti. Tai ne tik greita, bet ir padeda išsaugoti naudingąsias produktų medžiagas. Padažą supilstykite į švarius indelius, sandariai uždarykite ir dėkite į šaldiklį. Arba galite prieš užšaldydami jį supilstyti į ledukų formeles. Vėliau užšalusius gabaliukus galėsite perdėti į maišelį - taip jie užims mažiau vietos, taip pat prieš naudojant nereikės atšildyti viso indelio - pakaks iš šaldiklio išimti tiek ledukų, kiek jų tuo metu reikia“ , - pataria maisto ekspertė.

V.Juodkazienė sako, kad šaldyti pesto padažo gabaliukai ypač praverčia gaminant sriubas ar troškinius - patogu juos įmesti į verdamą vandenį. Tiesa, norint pesto padažu pagardinti salotas, makaronus ar sumuštinius, geriausia jį atšildyti iš vakaro šaldytuve, tada gausite tirštą padažo masę.

Pesto padažo mėgėjams, noriai eksperimentuojantiems virtuvėje, maisto ekspertė pateikia kelis netradicinius receptus, pagal kuriuos lengva pasigaminti padažo namuose.

Pesto padažo gaminimas (skirta visiems receptams): Visas žoleles, išvardintas recepte, riešutus, česnaką ir sūrį elektriniu trintuvu sumaišykite iki vientisos masės. Tada į jį supilkite aliejų ir išmaišykite. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais.

Mėtų ir bazilikų pesto padažas

Ingredientai:

• 100 ml alyvuogių aliejaus
• 60 g baziliko
• 20 g mėtų
• 50 g anakardžių riešutų
• 30 g tarkuoto kietojo sūrio
• 2 skiltelės česnako
• druskos
• pipirų

Morkų lapų pesto padažas

Ingredientai:

• 100 ml alyvuogių aliejaus
• 80 g morkų lapelių
• 50 g graikinių riešutų
• 30 g tarkuoto kietojo sūrio
• 2 skiltelės česnako
• druskos
• pipirų

Krapų pesto padažas

Ingredientai:

• 60 ml alyvuogių aliejaus
• 100 g krapų
• 50 g anakardžių riešutų
• 30 g tarkuoto kietojo sūrio
• 2 skiltelės česnako
• druskos
• pipirų

---