Sviestas yra vienas iš seniausiai vartojamų pieno produktų, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau 80 proc. ir ne daugiau kaip 90 proc. Pieno riebalus sudaro sočiosios (apie 60 proc.) ir nesočiosios (apie 40 proc.) riebalų rūgštys. Kuo geresnis sviestas, tuo jį lengviau užtepti ant duonos, o ragaujant juntamas švelnus saldumas ir malonus aromatas.
Yra duomenų, kad pieno riebalams pasisavinti reikia mažiau virškinimo fermentų. Todėl patiekalus su saikingu sviesto kiekiu patariama duoti vaikams, sveikstantiems po įvairių ligų. Sviestas, skirtas kūdikiui, turi būti nesūdytas, be jokių priedų. Svieste neturėtų būti augalinių riebalų, tačiau kuo jis mažiau riebus, tuo daugiau tikėtina, kad jame bus augalinių riebalų.
Sviesto kiekis kūdikių mityboje
Per dieną mažam vaikui pakanka 1 arbatinio šaukštelio sviesto (5-7 g). Jo galima įdėti į kruopų ar daržovių košę. Kūdikiams ir bet kurio amžiaus vaikams, turintiems antsvorio, sviesto duokite tik 1-2 kartus per savaitę, geriau jį pakeisti grietine.
Į beveik visus vaikams skirtus patiekalus galima įpilti aliejaus, grietinėlės, įdėti grietinės arba sviesto, tik būtina viena sąlyga - saikas. Į 100 g patiekalo galima įdėti 1-2 (priklausomai nuo vaiko amžiaus) arbatinius šaukštelius. Metukų vaiko 200 g košės pagardinti užtenka 2 šaukštelių 30 proc.
Lydytas sviestas (GHI)
Lydytą sviestą GHI ypač propaguoja Ajurvedos (tradicinės indų medicinos) šalininkai, teigiantys, kad šis sviestas turi sveikatą gerinančių savybių. Teigiama, kad jis yra maistas smegenims, fizinės ir dvasinės energijos šaltinis.
Lydyto sviesto galima pasigaminti namuose. Nesūdytą, be jokių priedų, pvz., 82 proc. riebumo sviestą kaitinkite ant nestiprios ugnies nuolat maišydami, kol užvirs. Maišydami virkite apie 20 min., kol pradės skleisti karamelės kvapą, nusidažys balta pieno spalvos puta. Ji turi sukietėti ir nusėsti ant puodo dugno. Kai tirščiai rusvai pagelsta, sviestą nustokite virti ir palikite atvėsti, kol jis taps šiltas. Po to per kelių sluoksnių marlę perkoškite.
Kūdikio primaitinimo planas: pirmieji maisto kąsniai ir skoniai
Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus.
Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle.
Pirmieji žingsniai
Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek.
Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįstamą MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!). Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP.
Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymo aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius.
Rekomenduojami produktai pirmam kartui
- Ropė
- Cukinija
- Avokadas
Vaikui duoti keptą maistą griežtai draudžiama. Daržovės (geriau pradėti nuo jų, o ne nuo vaisių) bei vaisiai. Pamažu galima didinti daržovių bei vaisių įvairovę. Produktai tai turėtų būti, bet, kaip visada, stebėkite savo vaiką. Prasidėjus alergijai, žinotumėte „kaltininką“.
Tada vaiką supažindinkite su grūdiniais. Vienu metu - viena rūšis. Vėlesniais mėnesiais, kai kūdikis jau drąsiai valgys įvairų maistą, galite nebijodami rinktis ir grūdų mišinius, visgi būtina naudoti tik kūdikiams skirtus grūdinius produktus arba sumaltus biodinaminiu būdu augintus. Venkite paruoštų saldintų košių, nes vėliau įpročius pakeisti bus sunku.
Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos.
Antrasis primaitinimo etapas
Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves. Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Taip išvengiame pilvo pūtimo.
Didinant daržovių įvairovę, jei vaikas alergiškas, rekomenduojama pradėti nuo blankesnių spalvų daržovių ir galiausiai įveskite ryškesnes. Nepamirškite bulvės - ji kaloringa ir vertinga. Bulvę užtenka pertrinti šakute ir tada maišyti su sultiniu ar kitomis daržovėmis. Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves.
7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionių, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių.
Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti tik labai rūgščių, aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, svarainių, labai rūgščių obuolių, citrusinių, agrastų ir serbentų). Naujausi tyrimai rodo, kad kuo įvairesnį maistą vaikas gaus ankstyvojo primaitinimo metu, tuo bus mažesnė alergijų tikimybė vėliau.
Trečiasis primaitinimo etapas
Liesa dieta tinka suaugusiems, tačiau ne vaikams. Jiems kalorijos reikalingos augimui. Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka. Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Visada patikrinkite kiaušinio šviežumą.
Kalbant apie žuvį, vertinga įvairi balta ir riebi žuvis - nuo menkės iki skumbrės. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas. Balta žuvis (menkė, lydeka, plekšnė, sterkas) ir kitos turtingos baltymų, o jie - mūsų (ir vaikelio) organizmo „statybinė medžiaga“.
Ketvirtasis primaitinimo etapas
Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai.
Kiekvienas vaikas yra individualus mažas žmogus, todėl tai - tik gairės, padedančios tėvams orientuotis, nuo kokių produktų geriausia pradėti primaitinimą.
Rekomenduojami produktai pagal amžių
Žemiau pateikiama lentelė su pagrindinėmis gairėmis, ką vaikelis turėtų valgyti nuo 4 mėnesių iki pirmojo gimtadienio.
| Kūdikio amžius | Rekomenduojami produktai | Gaminimo laikas/būdas | Pastabos |
|---|---|---|---|
| 4 mėnesių | Pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija ir avokadas | Supjaustyti mažais gabaliukais ir virti trumpai - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. | Jei reikia, maistą praskiedžiame mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. Pradedame nuo vienos daržovės ir tik vėliau pereiname prie maišytų. Kitą kąsnelį duokite tik kai vieną mažylis jau nurijo. Kantrybė geriausia jūsų draugė. |
| 5 mėnesių | Įtraukiame vaisius, pavyzdžiui, bananą, obuolį, kriaušę, slyvą. | Uogas bei vaisius pakanka nuplikyti karštu vandeniu, jų virti nereikia. | Daržoves geriausia sutrinti iki vienalytės masės trintuvu. |
| 6 mėnesių | Jei pradedate dabar - pradėkite nuo aukščiau išdėstytų punktų. Maišome daržoves, įvedame kruopas (kukurūzus, ryžius, avižas, grikius) ir mėsą (jautieną, triušieną). | Pirkite nešaldytą, kokybišką mėsą, sumalkite ir dėkite į greito šaldymo kamerą. Tada, prireikus, pavirti 5 minutes, nupilti vandenį, išplauti puodelį, sutrinti mėsą šakute ir dar pavirti su daržovėmis. | Geležies atsargų pakanka tik iki 6 mėnesių amžiaus - būtina papildyti jos atsargas, nes šis elementas labai svarbus savalaikiam vystymuisi. |
| 7 mėnesių | Ankštiniai (žirniai, pupelės ir avinžirniai) | Nuo ankštinių odelių pučia pilvą, todėl pradžioje jas pašalinkite ilgiau mirkydami pupeles. Kai mažylis jau įveiks pakankamas porcijas, tirštinkite konsistenciją. | Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. |
| 8 mėnesių | Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai | Nuo 7-8 mėnesio - trynys, nuo 8-9 - baltymas. | Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų. |
| 9 mėnesių | Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai | Jei verdate vandenyje - maistą dėkite jau į verdantį (taip liks daugiau vitaminų) | Būtina spalvų įvairovė - kiekviena spalva reiškia skirtingą antioksidantą. |
| 10 mėnesių | Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai | Duoti kūdikiui žuvies pradedame du kartus per savaitę nuo 10 gramų ir didiname iki 50 gramų. Svarbu žuvis be ašakų, vertingiausia jūros ar ekologiškai auginta. | Iki metų reikėtų vengti cukraus. |
| 11 mėnesių | Pieno produktai. Varškė - nuo 11 mėnesio, vėliau siūlykite ir varškės sūrį. | Maistą malkite stambiau, dalį patiekalo paliekant gabaliukais. | Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių). |
10-12 mėnesių amžiaus krūtimi maitinamas kūdikis yra žindomas pagal poreikį, kuris turėtų tapti vis mažesnis. Daugiausiai MP mažylis turėtų gauti ryte ir vakare. Motinos pienas nepakeičiamas, taigi vitaminų ir meilės dozė kasdien - vertinga. Žindymus naktį rekomenduojama retinti ir palaipsniui nutraukti, kitu atveju vaikas gali per mažai valgyti dieną, kas itin dažnai pasitaiko.
Pabrėžiama, kad pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos dera vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C). Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.
Mėsa kūdikių mityboje
Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.
Kaip dažnai vaikams rekomenduojama valgyti mėsą?
Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.
Kokia mėsa yra pati vertingiausia kūdikiams ir mažiems vaikams?
Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs. Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t. Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama.
Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs).
Ar tinkama kūdikiams ir mažiems vaikams valgyti žvėrieną?
Pasak specialistų, kaip pirmoji mėsa žvėriena mažiau tinkama, nes ji yra kieta, sunkiau pasisavinama. Dar daugiau, ji pirmiausia turi būti veterinariškai patikrinta.
Kaip paruošti mėsą kūdikiams?
Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis.
Ar svarbus mėsos ir daržovių ar kruopų santykis vienoje košės, o vėliau patiekalo porcijoje?
Svarbiausiai, kad mažylis gautų bent 30-40 g (vyresni ir daugiau) mėsos kasdien. Mėsos ir daržovių ar kruopų santykis košėje nėra svarbus, reikėtų įvairiai maišyti košes ir ieškoti mažylio mėgstamų skonių derinių.
Ką daryti jei vaikas nevalgo mėsos?
Duodami paragauti pirmą kartą mėsos, turėtume prisiminti tai, ar kūdikio gomurys jautrus. Mažyliui, kuris vos pajutęs šaukštelį prie liežuvio žiaukčioja, mėsą reikia sumalti iki grietinės tirštumo. Jeigu gomurys nėra toks jautrus, vaikas gerai ryja tirštą maistą, mėsa gali būti malta šiek tiek rupiau, gali būti likę nedidelių gumuliukų, kuriuos kasos fermentai suskaldys, o žarnynas pasisavins.
Kad mažylis nespringtų valgydamas mėsą, rekomenduojama užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virė mėsa, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės tam, kad kūdikis ne tik sužinotų mėsos skonį, bet ir gaus daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko. Įmaišius mėsos į kruopų ar daržovių tyrę - vaikutis mėsos suvalgys mažiau.
Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį.
Motinos pienas
Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų.
Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną).
Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Vitaminas D
Vitaminas D užtikrinta tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju.
Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.
Skysčiai
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę.
Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio.
Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą.
Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai.
Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.
Naujų skonių atradimas
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito.
Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų. ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą.
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.
Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių). Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti.
Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą.
Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.