Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų.
Kaip dažnai vaikams rekomenduojama valgyti mėsą?
Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.
Kokia mėsa yra pati vertingiausia kūdikiams ir mažiems vaikams?
Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs.
Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t. Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs).
Ar tinkama kūdikiams ir mažiems vaikams valgyti žvėrieną?
Pasak specialistų, kaip pirmoji mėsa žvėriena mažiau tinkama, nes ji yra kieta, sunkiau pasisavinama. Dar daugiau, ji pirmiausia turi būti veterinariškai patikrinta.
Kaip paruošti mėsą kūdikiams?
Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis.
Ar svarbus mėsos ir daržovių ar kruopų santykis vienoje košės, o vėliau patiekalo porcijoje?
Svarbiausiai, kad mažylis gautų bent 30-40 g (vyresni ir daugiau) mėsos kasdien. Mėsos ir daržovių ar kruopų santykis košėje nėra svarbus, reikėtų įvairiai maišyti košes ir ieškoti mažylio mėgstamų skonių derinių.
Ką daryti jei vaikas nevalgo mėsos?
Duodami paragauti pirmą kartą mėsos, turėtume prisiminti tai, ar kūdikio gomurys jautrus. Mažyliui, kuris vos pajutęs šaukštelį prie liežuvio žiaukčioja, mėsą reikia sumalti iki grietinės tirštumo. Jeigu gomurys nėra toks jautrus, vaikas gerai ryja tirštą maistą, mėsa gali būti malta šiek tiek rupiau, gali būti likę nedidelių gumuliukų, kuriuos kasos fermentai suskaldys, o žarnynas pasisavins. Įmaišius mėsos į kruopų ar daržovių tyrę - vaikutis mėsos suvalgys mažiau.
Kad mažylis nespringtų valgydamas mėsą, rekomenduojama užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virė mėsa, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės tam, kad kūdikis ne tik sužinotų mėsos skonį, bet ir gaus daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko.
Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį.
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Teigiama, kad triušiena, kalakutiena ir veršiena lengviausiai virškinama mėsa. Pavyzdžiui, jei mažylis negali valgyti kiaušinių, tai tikėti, kad bus ribojama ir vištiena. O jei alergiškas pieno produktams, prastas pasirinkimas bus veršiena. Tiesa, jei kūdikis alergiškas, gali tekti koreguoti siūlymą.
Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Jei kūdikiui trūksta geležies (per mažas feritinų kiekis) tuomet vis dėl to rinkčiausi jautieną su didžiausiu kiekiu geležies ir pertrinčiau ja mėsmale du kartus, kad mažyliui būtų švelnesnis skonis. Jei trūksta geležies atsargų valgydami paukštieną rinkitės šlaunelių mėsą. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.
Tinkama ir stirniena, elniena, nutrijos mėsa, tačiau mažai kas turi galimybių ją įsigyti. Vėliau galima įvesti neriebios jautienos ar kiaulienos išpjovą, naminių paukščių mėsą, tačiau kaip pagrindinis pasirinkimas iki trijų metų vis dėl to turėtų išlikti triušiena, veršiena ir kalakutiena. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama ir apie kiaulieną, kaip lengvai pasisavinamą mėsą. Taigi mityba mokslas kintantis ir atsiranda vis naujos mados. Tuo labiau, kad vaikams riebalų kiekis nėra ribojamas, todėl nebūtina net visų riebaliukų nupjaustyti. Tačiau verta atminti, kad kuo riebesnė mėsa, tuo joje mažiau būtinųjų mūsų organizmui baltymų.
Jei tik turite galimybę rinkitės natūraliai augintų gyvūnų mėsą. Pirmam kartui visai pateikite mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos. Padarykite pertrauką ir vėl bandykite. Teigiama, kad vaiko iki metų amžiaus mėsos porcija yra 30-50 gramų per dieną, o vyresnio vaiko iki 100 g mėsos per dieną.
Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu.
Išimtis - pirmi primaitinimai, kai vienu kartu mažylis suvalgo per mažą kiekį mėsos, kad patenkintų baltymų, geležies, cinko ir kitų reikalingų medžiagų poreikį. Tuomet galima tokią pačią daržovių ir mėsos tyrę duoti ir kelis kartus per dieną.
Kūdikiams paruošti mėsą dedame daug pastangų, o jau ūgtelėjusiems dažnai duodame savo mėgstamus mėsos patiekalus. Tačiau taip nėra teisinga daryti, nes skiriasi mažylių sukramtymo galimybės bei virškinamo trakto branda.
Ko reikėtų vengti ruošiant mėsą kūdikiams:
- Perkeptos sausos mėsos.
- Ypatingai venkite grilyje skrudintos mėsos. Ji ne tik sunkiai virškinama, bet ir skrudėsiai kupini toksinių kancerogeninių (vėžinių) medžiagų.
Rinkitės natūralią mėsą. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Vaikai iki trijų metų gimtadienio vis dar pavargsta ilgai kramtyti. Aš asmeniškai mėsą maldavau su mėsmale du kartus ir tuomet troškindavau su daržovėmis. Žinoma, juos to mokyti reikia, tačiau vis dėl to rekomenduočiau labiau gaminti maltinukus. Verčiau suaugusiems prisitaikyti prie tokio gaminimo būdo, nei vaikus versti valgyti suaugusių gaminamus sunkiai kramtomus gaminius. Tuo labiau, kad ar esate tikri, kad maistą sukramtote iki košelės konsistencijos?
Dar vienas būdas, puikiai tinkamas ir vaikams, ir suaugusiems , tai ilgas kepimas orkaitėje +130-150 C temperatūroje. Bet juk prie viryklės stovėti nereikia. Procesas užtrunka apie tris valandas ar ilgiau, priklausomai nuo mėsos rūšies bei gabalo dydžio. Pamarinuojame mėsą, prieš pat kepimą ištriname druska ir sudedame į kepimo uždarą indą ar kepimo maišą. Mėsa tampa minkštutėle, net ir natūraliai augintų gyvūnų. Net nuo kaulų krenta. Panašus, bet dar geresnis būdas - ilgai virti.
Jei gyvūnas, buvo augintas pakankamai natūraliai, tai nuvirusį koncentruotą buljoną supilkite į mažus, šaldymui skirtus indelius. užsišaldykite ir panaudokite daržovienėms ar sriuboms virti. Iš tinkamai pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys (baltymai). Išvengiame sunkaus virškinimo bei apsunkimo, kurio taip vengia vaikai.
Beje, didesni vaikai tikrai gali valgyti ir paukštienos odelę ir riebesnę mėsą.