Kiekviena įmonė ar organizacija savo veikloje remiasi marketingu ar kai kuriais jo principais.
Marketingas yra žmogiškas ir socialinis poreikių pažinimas bei tenkinimas, o tikslas - gerai pažinti ir suprasti vartotoją bei atsakingai suburti savo darbo komandą ir siekti kuo pelningesnės įmonės veiklos.
Įmonė turi planuoti savo veiklą - negalima pradėti prekės pardavimo nežinant, kiek, kada ir kokios prekės reikės pateikti vartotojams.
Marketingo strategija laikoma viena iš funkcinių įmonės strategijų, kurios visuma sudaro bendrąją verslo strategiją.
Rengiant marketingo strategiją, pirmiausiai būtina atlikti pramonės šakos ir įmonės vidinių galimybių analizę, išsiaiškinant silpnąsias ir stipriąsias puses įmonės, lyginant su konkurentais.
Remiantis analizės duomenimis, parenkama bazinė strategija, atitinkanti verslo ir marketingo tikslus.
Kitame etape, atlikus rinkos segmentavimą, nustatoma tikslinė rinka.
Norint, kad pardavimo veikla būtų vystoma efektyviai, būtina suvokti jos funkcijas šiuolaikinėje įmonėje.
Šiuolaikinė visuomenė skuba gyventi.
Siekdama užtikrinti marketingo veiksmingumą, įmonė didelį dėmesį skiria ir marketingo planavimui.
Dauguma įmonių siekdamos gauti didesnį pelną, įgyti pranašumą rinkoje ar užimti didesnę rinkos dalį rengia marketingo strategijas.
Kas yra įmonės strategija? - geriausias būdas pagaminti ir parduoti produktą ar paslaugą, kuris priklauso nuo įmonės tikslų, išteklių, kompetencijų, ir bendrosios rinkos konteksto.
Šio darbo analizuojamas objektas marketingo strategija - tai viena iš reikšmingiausių organizacijos funkcinių strategijų.
R. Virvilaitė, marketingo strategiją apibrėžia, kaip nuosekliai išdėstytų ir tarpusavyje suderintų marketingo veiksmų visumą, nukreiptą pasiekti numatytus ilgalaikius marketingo tikslus.
Marketingo strategijos formavimas yra analitinis procesas, o jos įgyvendinimas- organizacinis.
G.Palubinskas didelį dėmesį skiria marketingo strategijos formavimui.
Jo nuomone marketingo planavimo pradinis etapas yra įmonės tikslai, nuo jų konkretumo ir aiškumo priklauso marketingo planavimo efektyvumas.
G.Palubinskas mano, kad pirmame etape turi būti atlikta aplinkos analizė ir pranašumų ir trūkumų išsiaiškinimas, tik po to iškelti tikslus, formuoti strategiją, sudaryti planą, įgyvendinti pasirinktą strategiją ir atlikti kontrolę.
Marketingo strategija yra tik sudėtinė įmonės strateginio planavimo dalis ir ji yra formuojama atskirai, atsižvelgiant į įmonės iškeltus tikslus.
Kitaip nei visos įmonės veiklos tikslai, marketingo tikslai apima tik marketingo sritį. Jie numato, ką įmonė, naudodama atitinkamas marketingo strategijas, turi pasiekti marketingo priemonėmis per planuojamąjį laikotarpį.
Įmonė, turinti aiškią strategiją, efektyviai išnaudoja savo resursus.
Marketingo uždaviniai yra sąlygojami marketingo funkcijos, kuria remiasi kuriant marketingo strategiją, marketingo planavimas ir kontrolė.
Marketingo strategijos formavimas prasideda nuo įmonės vizijos bei misijos nustatymo.
Vizija - tai kaip organizacija įsivaizduoja save ateityje.
Vizija yra aiškus įmonės veiklos orientyras. Misija išreiškia visos veiklos paskirtį, vaidmenį, apibrėžia biznio ribas ir rodo jo esmę.
Įsikūrdami į misiją kaip į pagrindinis vartotojų poreikių nustatymą, vadovybė faktiškai susikuria klientus, kurie palaikys įmonę ateityje.
Jie užsitikrina pelną, reikalingą išsilaikymui.
Norėdama pasiekti viziją įmonė ir kuria strategiją, arba kitaip tariant veiksmų kompleksą, kurie bus naudojami, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.
Pradinis marketingo strategijos formavimo etapas yra situacijos analizė.
Tolesni etapai kuriant marketingo strategiją apima rinkos segmentavimą, tikslinės rinkos parinkimą, marketingo komplekso sukūrimą.
Rinkos segmentavimo koncepcija sako, kad kiekvieną verslą sudaro atskiri vartotojai, kurie skiriasi poreikiais, elgesiu, supratimu ir kitais požymiais.
Šios prekės skirtingą paklausą skirtingose vartotojų grupėse.
Patrauklus rinkos segmentas yra tas kuria įmonė gali realizuoti savo galimybes bei plėsti savo veiklą.
Marketingo kompleksas apima gaminio, kainos, pateikimo bei rėmimo strategijas parengimą.
Marketingo strategija turi numatyti alternatyvius veiklos variantus.
Marketingo strategijos parinkimas ir sukūrimas neretai būna viena iš kertinių problemų su kuriom susiduria įmonė, planuodama savo veiklą ir bandydama pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Ji yra tas ryšys siejantis dabartinę situaciją su norima.
Šiame schemos centre, įmonė ir orientuojasi į juos, stengdamasi gerai juos aptarnauti ir patenkinti jų poreikius.
Įmonė formuoja marketingo kompleksą, jis sudaromas iš tų faktorių kuriuos organizacija gali kontroliuoti - tai 4 P - prekė, kaina, pateikimas, rėmimas.
Šios visos sistemos yra tarpusavyje susiję.
Per šias sistemas organizacija prisitaiko prie marketinginės aplinkos.
Mikroaplinka susideda iš marketingo tarpininkų, konkurentų, pirkėjų ir visuomenės.
Kiekvienos įmonės pagrindinis bendras tikslas - tai aiškiai išreikštos jos egzistavimo priežastys. Tai ir yra vadinama misija.
Įmonė išsikelia tikslus, kad įgyvendintų savo misiją.
Įmonės vizija - tai kaip organizacija įsivaizduoja save ateityje.
Vizija apima ir misiją, ir filosofiją, ir kultūrą, kokios jos turėtų būti norimoje sukurti organizacijoje.
Misija išreiškia visos veiklos paskirtį, vaidmenį, apibrėžia biznio ribas ir rodo jo esmę.
Filosofija - tai organizacijos veiklos "konstitucija", jos elgesio standartas.
Vizija - tai marketingo strategijos formavimo pradinis žingsnis.
Nors daugelio mokslininkų nuomone, nevisose organizacijose ji turi prasmę ir vertę, t.y. nevisi darbuotojai ją žino.
Kai kuriose įmonėse nėra net suformuluotas vizijos apibrėžimas.
Šiose įmonėse misijos formulavimui neteikiama tiek reikšmės, kadangi labiau orientuojamasi į gamybos procesą, o ne į įvaizdžio kūrimą.
Tačiau rinkos ekonomikos sąlygomis augant konkurencijai, pradėta daugiau dėmesio skirti bendrojo įmonės įvaizdžio kūrimo procesui.
Įmonės tikslai - tai išmatuojamasis kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais nusakytos užduotys, kurios numatoma įvykdyti per tam tikrą laikotarpį.
Teisingai suformuota misija atspindi įmonės veiklos prasmę ir padeda išspręsti nemažai veiklos problemų, o tikslai sukonkretina problemų sprendimo būdus.
Vissų pirma misija turėtų būti reali, konkreti, aiškiai suvokiama, bei skatinanti t.y. motyvuojanti darbuotojus siekti bendrų įmonės tikslų, taip pat ji neturėtų kisti.
Kuriant marketingo strategiją, vadovai misijoje turi užkoduoti organizacijos požiūrį į rinką, vartotojus, konkurentus bei teikiamų paslaugų ar prekių ypatumus.
Kadangi įmonės tikslai turi neabejotiną tiesioginį ryšį su veiklos rezultatais (Gatautas, 1998).
Išorinis ir vidinis veiksnių įvertinimas, t.y. šiame etape atliekama situacijos analizė, identifikuojamos įmonės grėsmės, galimybės, privalumai ir trūkumai.
Apibendrinant, galima teigti, kad organizuojant įmonės veiklą ir siekiant, kad ji būtų sėkminga, įmonės vadovas turi pradėti nuo vizijos formavimo.
Svajonė padeda sukurti įmonės filosofiją, kultūrą, vertybes, normas ir principus.
Įmonės rezultatai labai priklauso nuo informacijos apie įmonės aplinką kiekio ir kokybės.
Nors įmonės aplinka suskirstyta į mikroaplinką ir makroaplinką, jų nagrinėjimas atskirai būtų netikslus ir nepilnas.
Makroaplinkos veiksniai įtakoja mikroaplinką.
Šis jėgų visuma, kurioje susipina tiesioginis ir netiesioginis veiksnių poveikis.
Makroaplinka vadinama ta aplinka kurios įmonė negali keisti, o mikroaplinka - ta aplinka , kuriai įmonė gali daryti poveikį.
Daugelis autorių Kotler (2000), Pranulis (2000) ir kt.
Socialinė - kultūrinė aplinka yra dinamiška.
Politinė - teisinė aplinka nubrėžia įmonių veiklos reguliavimo ribas ir pagrindžia teisinius pamatus.
Gamtos aplinka - šiuo metu vienas svarbiausių makroaplinkos veiksnių yra verslo ir ekologijos sąveika - žmogaus ryšys su aplinka - oru, dirvožemiu, vandeniu.
Verslo įmonėms didelę įtaką turi technologinė aplinka, kuri diktuoja technologinius prekių ir paslaugų gamybos principus bei procesus.
Kartu technologinis pažangumas yra vienas iš konkurencijos veiksnių: nes technologija reikalauja didelis investicijų, kita vertus, ji didina gamybos našumą.
Išanalizavusi daugumos autorių nuomonę galiu teigti, kad įvairių autorių mintys dėl vieno ar kito veiksnio priskyrimo prie makroaplinkos ar mikroaplinkos ne visada sutampa.
Šias dvi aplinkas: makroaplinką ir mikroaplinką.
Šis ilgalaikį įtaką įmonės marketingo veiklai. O pasak Ramanauskienės (1998) makroaplinka - tai aplinka, sudaryta iš veiksnių, kurie turi įtakos įmonės veiklai, bet negali būti jos valdomi, t.y. įmonės nekontroliuojama aplinka.
Pranulis, Pajuodis ir kt. - į ją yra ir tam tikros aplinkos: ekonominė, socialinė - kultūrinė, politinė - teisinė, mokslinė - technologinė bei gamtinė aplinka.
Kotler, Armstrong ir kt. (2003) teigai, kad makroaplinką sudaro: demografinė aplinka, ekonominė aplinka, gamtinė aplinka, technologinė aplinka, politinė aplinka, kultūrinė aplinka.
Svarbiausias kiekvienos įmonės uždavinys yra patenkinti tam tikrus pirkėjų poreikius ir gauti pelno.
Siekdama šio tikslo, įmonė užmezga ryšius su žaliavų, medžiagų, įrenginių bei kitų gamybos išteklių tiekėjais, pasitelkia į pagalbą pardavimo tarpininkus ir pagalbininkus.
Drauge įmonė rinkoje susiduria su varžovais - konkurentais, kurie siekia, kad pirkėjai įsigytų būtent jų siūlomas prekes.
Įmonė savo veiksmais gali ir turi daryti įtaką mikroaplinkai, stebėti šiuos veiksmus padarinius bei atitinkamai reaguoti.
Pasak Virvilaitės (1997) mikroaplinka - tai veiksniai, kurie tiesiogiai susiję su įmone, jos galimybėmis. Ramanauskienės - šios įmonės kontroliuojama aplinka.
Mikroaplinką sudaro vartotojai, konkurentai, tiekėjai ir pardavimo pagalbininkai.
Tiekėjai kiekio atžakoje yra stiprus konkurencijos veiksnys, kai tik jie sugeba išlaikyti aukštą prekės kainą.
Tiekėjų konkurencingumas mažėja, kai jų tiekiama prekė yra standartinė, gaunama iš daugelio tiekėjų, kurie sugeba įvykdyti užsakymus.
Kai pasiklausa tampa ribota, o pirkėjai trokšta gauti, ko jiems reikia, jie sutiks mokėti didesnes kainas tiekėjams, kurie jas vis didins.
Tiekėjų derybimosi pozicijos silpnos, kai yra geros pakaitals jų prekėms ir kai perėjimas prie šios prekės pirkėjams nėra brangus ar sunkus.
Tiekėjų derybimosi galia silpna ir tada, kai šaka, kurią jie aprūpina, yra pagrindinis jų pirkėjas.
Šiuo atveju tiekėjų sėkmė glaudžiai susijusi su pagrindinio jų pirkėjo klestėjimu. Tada tiekėjai labiau skatinami saugoti savo pirkėjo šaką per pagrįstas kainas, tobulinamą kokybę, naujas prekes - visa, kas stiprina jų pozicijas, didina pardavimus ir pelną.
Jei prekės labai skirtingos, sunkiau pakeisti tiekėjus, nedarant didelis išlaidų.
Įmonė, siekdama sėkmės, privalo kiek tik įmanoma mažinti aptartų konkurencingumo veiksmų įtaką.
Taigi išanalizavus visų autorių mintis, galime teigti, kad įmonės mikroaplinka - tai veiksniai, jėgos, kurios veikia įmonę, ir kurias įmonė gali kontroliuoti.
Nuo šiol mažas kainas prekybos tinklas „Maxima“ medžios ir Lenkijoje. Šią savaitę „Maximos“ pasitelkti nepriklausomi kainų rinkėjai pradėjo tikrinti kainas ir didžiuosiuose Lenkijos prekybos tinkluose „Biedronka“, „Tesco“, „Lidl“ ir „Kaufland“.
Pirmosios prekės ypač mažomis kainomis „Maximos“ lentynose pasirodė jau šiandien, dar daugiau prekių pirkėjai galės rasti po Velykų.
Kasdienių prekių sąrašą už lenkiškai mažas kainas „Maxima“ papildys naujomis kiekvieną savaitę.
„Prieš šventes lietuvių laukia didysis apsipirkimas, todėl norėjome pirmąsias prekes ypač mažomis kainomis suspėti savo pirkėjams pasiūlyti dar prieš Velykas.
Dabar Lenkijoje ypač pigiai kainuojančios kasdienės prekės „Maximose“ kainuoja tiek pat, kiek ir kaimyninėje šalyje.
Patikrinome ir sumažinome populiarių prekių kainas, nepaisant to, jog Lenkijoje taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra net iki 16 proc.
„Prieš pradėdami naują kampanijos „Mažos kainos garantija“ etapą, „Maximos“ pasitelkti specialistai Lenkijoje vykdė rinkos tyrimus bei analizavo, kokių kategorijų prekes Lietuvos pirkėjai perka didžiuosiuose kaimyninės šalies prekybos tinkluose.
Minėti specialistai patikrino iš perkamų kategorijų parinktų produktų kainas didžiuosiuose Lenkijos prekybos tinkluose ir palygino jas su identiškų ar analogiškų prekių kainomis „Maximoje“.
Kadangi Lietuvoje ir Lenkijoje parduodamų produktų prekiniai ženklai ir gamintojai dažnai skiriasi, todėl atrenkant produktus stengtasi surasti panašius ir lietuviams pažįstamus gaminius, prekinius ženklus bei jų pakuotes“.
„Tęsiame metų pradžioje duotą pažadą, jog pirkėjams nebereikės medžioti nuolaidų ar mažų kainų skirtingose parduotuvėse.
Dabar kainas mažiname, jas lygindami ne tik su Lietuvoje veikiančiais, bet ir didžiaisiais Lenkijos prekybos tinklais.
Norime, kad mūsų pirkėjai galėtų apsipirkti „Maximos“ parduotuvėse, žinodami, kad mažesnės atrinktų populiarių prekių kainos neras net Lenkijos prekybos tinkluose.
Prekės, kurių kainos lyginamos Lenkijos prekybos tinkluose, „Maximos“ parduotuvėse bus žymimos specialia reklamine medžiaga „Patikrina Lenkijoje. „Mažos kainos garantija“ yra peržiūrimos „Maxima LT“ strategijos dalis.
Atnaujindama strategiją bendrovės vadovybė atsigręžė į tradicines „Maximos“ stiprybes - mažas kainas ir platų asortimentą.
Būtent mažos kainos ir platus asortimentas sudaro savotišką „Maximos“ genetinį kodą. Dvidešimt penkerius metus šiemet švenčiančioje bendrovėje tai pavadinta „Maximos DNR“.
Kampanijos „Mažos kainos garantija. „Mažos kainos garantija.
Prekes kainų palyginimui parenkame atsižvelgdami į nepriklausomos bendrovės Lenkijoje atlikto rinkos tyrimo rezultatus, kokių kategorijų prekes Lietuvos pirkėjai perka didžiuosiuose kaimyninės šalies prekybos tinkluose.
Lyginamos prekės mūsų parduotuvėse žymimos „Mažos kainos garantija.
Informaciją apie kainas „Maximoje“ ir Lenkijos prekybos tinkluose surenka nepriklausoma ekspertų komanda.
Pirmąkart Lenkijos prekybos tinklų „Biedronka“, „Tesco“, „Lidl“ ir „Kaufland“ kainos patikrintos Suvalkuose, Lenkijoje 2017 m.
Šiemet Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriams patikrinus beveik 3 tūkst. gamybos įmones, nenustatytas nei vienas pažeidimas dėl GMO.
Taip pat buvo tikrinami vafliniai saldainiai „Džekas“ importuojami iš Ukrainos, lenkiški pieniški šokoladai: su aviečių skonio įdaru „Mio Delizzi“ ir iš Alpių pieno su pieniniu įdaru „Milka Milkinis“, taip pat glaistyti sausainiai „Doma“, pagaminti Ukrainoje, sojų faršas ir kubeliai „Bona Vita“, įvežti iš Čekijos ir kt.
Siekiant užtikrinti, kad vartotojai neįsigytų produktų su GMO, kai tai nenurodyta ženklinimo etiketėje, šiemet ištirta beveik 90 mėginių produktų, importuojamų į Lietuvą iš trečiųjų šalių.
Tirti konditerijos ir bulvių gaminiai, makaronai, sojų ir kukurūzų produktai, maisto papildai įvežti iš Turkijos, Čekijos, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, Ukrainos, Vietnamo, Kambodžos, Meksikos, Tailando, Maroko, Kanados.
Nustatytas tik vienas atvejis, kai dėl etiketėse nenurodytų GMO, neleista į Lietuvos rinką tiekti daugiau nei 7 t ukrainietiškų saldainių „Dolče vita alpi“.
Mat šių saldumynų sudėtyje nustatyta daugiau kaip 0,9 proc.
V.Jarošienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje yra 20 pavadinimų GMO produktų, kuris gali nuolat keistis, nes tiek importuotojai, tiek gamintojai vartotojams gali pasiūlyti naujų produktų su GMO.
VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė priduria, kad naujų GM augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros ES vykdomos ne vienerius metus, kol mokslininkai ekspertai įvertina riziką ir įsitikina, jog produktai saugūs žmonių mitybai.
Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, vykdomi ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina šį maistą, ir kiti veiksniai.
Tačiau net ir po tokio ilgo bei sudėtingo patvirtinimo proceso, maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc.Beje, gaminio etiketėje, negalima naudoti trumpinio GMO, informacija privalo būti nurodyti pilnais žodžiais. Pavyzdžiui, „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“.