Geriausias maistas kūdikiui yra mamos pienas. Su mamos pienu mažylis gauna lengvai įsisavinamas maistines medžiagas, vitaminus, mineralines, biologiškai aktyvias medžiagas, imuninius kompleksus, leidžiančius kūdikiui augti ir harmoningai vystytis. Iki 4-6 mėn. gimus kūdikiui ir pasišalinus placentai, moters organizme pasikeičia hormonų sudėtis.
Sėkmingai laktacijai ypatingą reikšmę turi du hormonai: pagumburio liaukos hormonas prolaktinas ir pieno tekėjimo hormonas oksitocinas. Pastarasis žindyvės organizme išsiskiria kiekvieno žindymo metu, o prolaktino naujų dozių išsiskyrimą stimuliuoja ne tik dažnas kūdikio žindymas, bet ir gera moters savijauta bei noras žindyti.
Motinos pieno gamybai nemažiau svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas. Reikėtų žinoti, kad mamos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies. Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą. Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar del to jo gaminsis daugiau. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius.
Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal. Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus.
Ką vengti maitinant krūtimi?
Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių. Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas jaustųsi gerai, o teisinga mamos mityba turi tiesioginės įtakos gerai žindomo kūdikio savijautai.
Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti, t.y. išprovokuoti dujų susidarymą žarnyne arba net dieglių atsiradimą. Be to, mamos suvalgytas maistas gali kūdikį alergizuoti. Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kutūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja. Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį.
Geriausia vartoti ekologiškus vaisius, uogas ir daržoves, tai yra užaugintus be jokių cheminių apsaugos medžiagų. Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri.
Jei žindyvė valgo bei geria daug pieno produktų (ypač koncentruotų), stambus karvės pieno baltymas iš mamos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali iššaukti kūdikio alerginę reakciją. Jeigu kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė( iki 4-6 mėn).
Tai nėra lengva. Sudarykite sąrašą jau minėtų produktų, kurie galėtų neigiamai veikti kūdikį. Suvalgius vieną iš šių produktų, po žindymo atidžiau stebėkite kūdikį, ar jam nepasireiškia alergijos požymiai ( bėrimai), vaikas neramus, verkia, atsirado dieglių priepuolis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kt.. Jeigu atsirado bent vienas iš aukščiau išvardintų požymių, mama turėtų atsisakyti šio produkto maždaug 10 dienų. Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus.
Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai.Taigi, maitinant krūtimi, reikėtų atsisakyti netgi tų produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę). Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą. Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių; nerekomenduotina buityje naudoti cheminių medžiagų, nes didesnis ar mažesnis jų kiekis patenka į mamos pieną.
Norint užtikrinti pakankamą laktaciją, žindyvė turėtų išgerti reikiamą skysčių kiekį: apie 2,5 litro per parą įvairių skysčių. Kad per pirmas dienas po gimdymo staiga nepradėtų gamintis labai daug pieno mamai užtektų suvartoti apie1,5 litro skysčių. Visi gėrimai turi būti saugūs - nesukelti problemų nei pačiai moteriai, nei kūdikiui. Žindyvei netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų tetrapakuose (tokios sultys gaminamos iš neatrinktų vaisių, yra rūgščios, aštrios).
Ką gerti maitinant krūtimi?
Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai (per parą - vieną puodelį kavos ir vieną puodelį arbatos). Šie gėrimai veikia šlapinimąsi (jis padažnėja), todėl organizmas netenka daugiau skysčių ir mineralinių medžiagų.
Daugeliui mamų jau yra žinoma tirpi granuliuota HiPP žindyvių arbata. Ji pagaminta iš anyžių, dilgėlių, pankolio, kmynų, melisos bei ožiarūčio ekstraktų. Vaistažolių ekstraktai šioje arbatoje yra tokios koncentracijos, kad nesukeltų pašalinio poveikio nei mamai, nei kūdikiui. Žindyvių sultys iš raudonų vaisių pagamintos be cukraus su geležimi, jodu, vitaminais, cinku. Bio žolelių arbatos sudėtyje yra anyžius, pankolis, kmynai, melisa, citrininė verbena, išauginti ekologinės žemdirbystės ūkiuose. Sulčių gėrimų žindyvei rekomenduojama išgerti apie 0,5 litro per parą.
Žindančioms moterims rekomenduojama atsižvelgti į organizmo poreikius, savijautą ir emocijas, nes jie lemia daugiau nei suvalgomi maisto produktai. Valgyti patariama vadovaujantis sveikatai palankios mitybos principais. Kartais moterys galvoja, kad negalima valgyti aštriai, naudoti česnakų ir svogūnų, kuriuose yra eterinių aliejų, o jų poveikis pasireiškia per 4-24 valandas. Viena skiltelė česnako ar griežinėlis svogūno tikrai nesukels jokio poveikio naujagimiui ir mamai.
Dažnai mamos įvairius maisto produktus apriboja dėl alergijų. Žindanti mama turi suvartoti apie 500 kalorijų daugiau (atsižvelgiant į ūgį ir svorį). Joms nerekomenduojama laikytis dietų, o kaip tik valgyti visavertį ir subalansuotą maistą. Remiantis moksliniais tyrimais, laikantis sveikatai palankios mitybos principų per 5-6 mėnesius kūno svoris sumažėja savaime.
Anksčiau labai akcentuotos maitinančios mamos mitybos taisyklės, įvairūs dietos suvaržymai. Ypač absurdiškas prietaras, draudžiantis žindančiai motinai valgyti šviežius vaisius ir daržoves. Jokio mokslinio pagrindo neturi baimė, kad motinai pilvo pūtimą sukeliantis maistas gali sukelti pilvo pūtimą ir jos žindomam kūdikiui.
Normalioms žarnų bakterijoms fermentuojant maisto skaidulas, pilve atsiranda dujų. Kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui, česnakuose, svogūnuose, ridikėliuose, taip pat prieskoniuose, yra eterinių aliejų, turinčių charakteringą kvapą ar skonį, galintį išties persiduoti į pieną, ir kūdikiai kartais reaguoja. Vieniems tai patinka, bet būna ir atsisakančių žįsti česnaku kvepiantį pieną. Mamai suvalgius česnako, pirmąją valandą specifinio kvapo piene paprastai dar nėra, po dviejų valandų jis stipriausias, o paskui palaipsniui išnyksta.
Motinos pieną patiria plačią įvairovę kvapų ir skonių, kurie gali nujunkymo laikotarpiu paskatinti noriau valgyti juos turintį - jau „pažįstamą“ - maistą. Kartais kūdikiai netoleruoja tam tikrų produktų motinos maiste. Pastebėta atvejų, kai pilvo diegliai žindomiems kūdikiams atsirasdavo mamai valgius ne tik jau minėtų česnakų ir svogūnų, bet ir kopūstų, griežčių (sėtinių), pupelių, rabarbarų, slyvų. Visiškai nederėtų kūdikio pratinti prie alkoholio. Iš motinos kraujo alkoholis lengvai patenka į jos pieną. Girtaujančių motinų žindomi kūdikiai blogiau auga (alkoholis slopina pieno tekėjimą krūtyje) ir gali būti pakenkiamos vaiko smegenys.
Žindančios mamos kartais įspėjamos negerti kavos, juodosios arbatos, kokakolos, pepsikolos, kakavos, nes šie gėrimai turi kofeino, dėl kurio centrinę nervų sistemą stimuliuojančio poveikio kūdikis gali būti neramus ir jam sunku užmigti. Be to, kofeinas slopina geležies įsisavinimą iš motinos ir kūdikio virškinimo trakto, tuo didindamas mažakraujystės riziką.
Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, jog tik labai maža dalis kofeino iš mamos kraujo patenka į jos pieną ir dar mažiau jo aptinkama žindomo kūdikio kraujo serume, todėl saikingas kavos vartojimas nesukelia problemų žindomam kūdikiui. O didelių kofeino kiekių turinčių produktų maitinančiai mamai reikėtų vengti, ypač jeigu ji žindo neišnešiotą naujagimį. Tuomet kofeino pašalinimas iš organizmo vyksta lėčiau ir jis gali kauptis, sukeldamas vaikui sveikatos sutrikimų.
Taip pat nereikėtų per daug valgyti ir šokolado, nes jame yra į kofeiną panašios medžiagos teobromino. Kai kurie maisto produktai gali alergizuoti kūdikius, ypač turinčius įgimtą šeimos polinkį. Nereikia drausti motinai ko nors valgyti vien dėl to, kad ji žindo. Tačiau verta stebėti žindomo kūdikio reakciją į maistą. Kilus įtarimui, tokio produkto reikėtų vengti dvi savaites.
Pavyzdžiui, esant nepalankiai alerginei anamnezei šeimoje, kūdikiui gali išryškėti alerginis bėrimas ar padidėjęs neramumas, jeigu motina vartoja daug pieno. „Gerk pieną, kad būtų pieno“ - taip dažnai būdavo sakoma ir dabar galima išgirsti patariant žindančiai mamai. Tai ginčytinas teiginys jau vien dėl to, kad jokios gamtoje egzistuojančios žinduolių rūšies suaugę individai, taigi ir patelės, nevartoja pieno, tačiau sėkmingai žindo jauniklius. Daugeliui necivilizuotų žmonių genčių žodžiai, reiškiantys pieną, asocijuojasi tik su jų kūdikių ir kitų jauniklių maistu. Mūsų žmonės klaidingai galvoja, kad motina, gerdama daug karvės pieno, padidins savo pačios pieno kiekį.
Tiesa, pienas yra vienas iš kalcio šaltinių maiste, tačiau normali kalcio koncentracija motinos piene vis tiek būtų užtikrinama, jeigu mama ir negertų karvės pieno. Jeigu kalcio trūktų mamos maiste, jis būtų paimtas iš organizmo audinių ir pristatytas į motinos pieną gaminančias jos krūtų ląsteles.
Taigi žindančiai mamai teisingiau būtų sakyti: kad tavo pačios organizmui nepritrūktų kalcio, jo reikėtų gauti su maistu, o vienas iš daugiausia jo turinčių maisto šaltinių yra gyvulių, pavyzdžiui, karvės, pienas ir jo produktai. Beje, yra žmonių, ypač suaugusių, kurie netoleruoja neperdirbto karvės pieno arba nemėgsta jo skonio. Tuomet labiau tiktų rauginto pieno produktai: jogurtas, varškė, sūris.
Nedaug pieno produktų vartojančioms mamoms reikėtų per parą gauti apie 500-600 mg kalcio papildų, o beveik nevartojančioms - maždaug 1000-1200 mg per parą. Taip pat ir normali geležies koncentracija motinos piene yra užtikrinama nepriklausomai nuo motinos mitybos. Jeigu jos trūksta maiste, panaudojama motinos kūno audinių, pirmiausia kraujo, geležis. Mažakraujystė nėra kliūtis žindyti.
Geležies poreikis maitinančioms mamoms yra toks pat ar net mažesnis kaip prieš nėštumą, nes žindant vėliau atsinaujina mėnesinės, o be to, į pieną pereina mažiau geležies, negu jos netenkama per menstruacijas. Žindančios mamos maiste turi būti pakankamai produktų, turinčių B grupės vitaminų (B1, B2, B6, B12) ir vitamino C. Jie yra tirpūs vandenyje, todėl motinos organizme jų atsargos nesukaupiamos. Taigi šių vitaminų trūkstant mamos maiste, mažiau jų būtų ir piene.
Pakankamai B grupės vitaminų mama gautų valgydama duoną ir kitus grūdų produktus, vitamino B12 - pieno produktus, žuvį, mėsą ir kiaušinius. Vitamino C poreikis laktacijos metu taip pat padidėja. Daug jo yra šviežiuose vaisiuose, uogose ir daržovėse.
Riebaluose tirpių vitaminų kiekis piene mažiau priklauso nuo mamos dietos pokyčių. Vitaminų A ir D koncentracija piene išlieka normali, kol jų yra jei ne mamos maiste (svieste, kiaušinių tryniuose, kepenyse), tai jos kūno atsargose. Vitamino E (jo yra aliejuje, javų gemaluose, mėsoje, kiaušinių tryniuose, morkose) koncentracija didžiausia priešpiene, nes naujagimiui labai svarbus jo antioksidacinis veikimas. Vitamino K didžiausias poreikis yra per gimdymą ir pirmosiomis naujagimio gyvenimo dienomis, kai būna didžiausia vidinio kraujavimo (ypač į smegenis ir į žarnyną) rizika.
Taigi žindančios motinos maistas turi būti ne tik pakankamai kaloringas, bet dar svarbiau, kad jis būtų įvairus. Pasikliauti vien tik vaistinėse parduodamais vitaminų ir maisto papildų preparatais nereikėtų.
Mitybos rekomendacijos žindančiai mamai
Apibendrinant, štai keletas pagrindinių rekomendacijų žindančiai mamai:
- Valgykite įvairų ir subalansuotą maistą.
- Venkite perdirbtų produktų, kuriuose yra konservantų, dirbtinių dažiklių ir aromatinių medžiagų.
- Atsargiai vartokite produktus, galinčius sukelti alergiją ar pilvo pūtimą kūdikiui.
- Vartokite pakankamai skysčių (apie 2,5 litro per dieną).
- Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą.
- Stebėkite kūdikio reakciją į jūsų suvalgytą maistą ir, jei reikia, koreguokite savo mitybą.
Žindanti moteris turi vadovautis sveikos mitybos piramide (pagrindinė grupė - grūdai, bulvės, daržovės, vaisiai, šiek tiek mažesnė grupė - mėsa, pieno ir kiti baltyminiai produktai, ir pačioje mažiausioje - riebalai, saldumynai) ir užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą (8-10 puodelių per dieną). Nuo ilgo virimo, kepinimo, skrudinimo maistinių medžiagų nepadaugėja, todėl daržoves reikėtų valgyti kuo mažiau apdirbtas. Pirmomis savaitėmis po gimdymo, kol naujagimio žarnynas yra jautrus, galima vartoti termiškai apdorotas daržoves: apvirtas, virtas garuose, troškintas.
Geriausia mėsą virti, troškinti. Kalcis - vienas iš tų mineralų, kurių žindančiai mamai reikia 400mg daugiau nei iki nėštumo - t.y. 1200 mg per dieną. Nevartojant pieno produktų, tokį kalcio kiekį užtikrinti būtų sunku. Kalcį lengviau įsisavinti iš rūgusių ir liesesnių/natūralaus riebumo (1-4%) produktų: rūgpienis, kefyras, jogurtas. Pieno produktai žindančios mamos mityboje yra svarbūs, bet tuo pačiu vartojami saikingai - pieno išgerti galima iki 0,5 litro per dieną.
Pavyzdžiui, tiriant Gambijos, Birmos, Popua naujosios Gvinėjos ir Etiopijos žindančių moterų mitybą, kuri dažnai yra skurdi, nepakankama ir priklausoma nuo oro sąlygų, bei lyginant su moterų mityba pažangiose vakarų šalyse, kur mityba yra turtinga ir pilnavertė, buvo gauti rezultatai: mityba neįtakoja MP kokybės, bet gali paveikti MP kiekį; papildomas maistas mamos racione nedaro įtakos žindomam kūdikiui, tačiau stiprina pačios mamos sveikatą. Remiantis moksliniais tyrimais, didesnis ar mažesnis skysčių vartojimas daro įtaką žindančių moterų šlapimo kiekiui. MP kiekis kinta priklausomai nuo to, kaip dažnai, kaip ilgai ir kokiu stiprumu kūdikis žinda.
Taip, gali, ypač po gausaus pieno produktų ir kitų, „klasikiniais alergenais“ vadinamų produktų vartojimo. Žindanti moteris turėtų stebėti kūdikio išmatas. Jei mama supranta, kad viskam yra savas laikas, antsvorio problemų nebūna - kūdikiui ropojant, pradėjus vaikščioti - mama gyvena vis aktyvesni gyvenimą, daugėja namų ruošos darbų, svoris pats savaime normalizuojasi, jokių dirbtinių pastangų neprireikia.
Reikėtų gerti tiek, kad nejaustų troškulio, įprasta išgerti apie 2 litrus skysčių per dieną. Tinka vanduo, silpnos koncentracijos žolelių arbatos, raudonoji Roibos arbata, naminės sultys, kompotai, džiovintų vaisių ir sėklų nuovirai, saikingai - pienas. Nėra vieningos nuomonės, kiek žmogaus organizmas geba įsisavinti sintetinių vitaminų ir papildų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindančioms mamoms visus reikalingus vitaminus ir mineralus gauti su maistu.
Vaisiai turi daug cukraus, todėl prioritetą reikėtų teikti daržovėms. Geriausiai vartoti tokius vaisius ir daržoves, kurie auga mūsų gyvenamoje geografinėje srityje. Saldumynai, riebalai, cukrus yra pačioje sveikos mitybos piramidės pabaigoje, juos vartoti galima, tačiau saikingai. Tortas, kremas, saldainiai, ledai - kūdikiui nepakenks, tačiau reikėtų vartoti ne tik saikingai, bet ir kuo natūralesnius produktus - perkant peržiūrėti sudėtį, vengiant cheminių priedų.
Reikėtų atkreipti dėmesį į produktų eiliškumą: pirma valgyti lengviau virškinamą maistą (šviežias daržoves, vaisius), paskui termiškai apdorotą (košes, duoną, virtas daržoves), pabaigoje mėsą ir kitą baltyminį maistą.
Ką valgyti negalima?
Vaiko organizmas reaguoja į fermentus, atsiradusius mamos piene po to, kai mama, kažko suvalgiusi, ėmė virškinti ir prastai įsisavino. Vienu žodžiu - tai, kas sukelia jums pilvo pūtimą ar skausmą, analogiškai pasireikš ir mažyliui. Įtariamųjų sąraše pirmiausia atsiduria ankštiniai, grybai, svogūnai, kopūstai, vynuogės.
Jei krūtimi maitinamą vaiką išbėrė, tai gali būti sukelta ir mamos reakcijos į produktus (galbūt ji išvengė bėrimų), ir, deja, paties vaiko alerginės reakcijos į kokius nors baltymus, gautus per pieną (pirmos aktyvumo grupės alergenai - karvės pienas, vištų kiaušiniai, žuvis, citrusiniai, riešutai, braškės, avietės, ananasai, šokoladas, garstyčios, pomidorai, kviečiai, žemės riešutai - su jais susiję devyniasdešimt procentų maistinės alergijos atvejų). Nustačius alergijos priežastį, produkto reikėtų atsisakyti bent dviem-trim mėnesiams (po to galima atsargiai pabandyti ir patikrinti, gal mažylis pradėjo jį toleruoti).
Manoma, kad maitinanti mama turi suvartoti papildomai 300-600 kalorijų per parą. Todėl valgyti už du tikrai neverta, ir be to, šios papildomos kalorijos tikrai nereiškia, kad galima lepintis saldumynais. Valgykite, jei esate alkana, bet nesinaudokite maitinimu kaip priežastimi persivalgyti. Kiek padidinkite daržovių garnyro porciją, suvalgykite sumuštinį su sūriu arba išgerkite kefyro.
Svarbu atkreipti dėmesį į produktus, kuriuose gausu kalcio, kadangi būtent šios medžiagos reikia mamos organizmui visą tą laiką, kol ji maitina. Tinka valgyti riešutus (graikinius, migdolus), džiovintus vaisius, pilno grūdo produktus - juose gausu mikroelementų ir jie pagerina žarnyno peristaltiką. Geresnė peristaltika - mažiau toksinų. Žinoma, ir mamai, ir vaikui reikia folio rūgšties, jodo, vitaminų A, B, C, omega rūgščių, ir visa tai galima gauti su skaniu ir sveiku maistu. Tačiau realybė tokia, kad norint gauti, tarkime, geležies paros dozę, reikia suvalgyti nemažai kepenėlių ar granatų. Todėl nieko blogo sau padėti vitaminais maitinančioms mamoms.
Žolelių arbatos labai skanios ir naudingos, tik nepamirškite, kad kai kurie augalai gali sumažinti pieno gaminimąsi. Tarp jų - šalavijas, mėta, petražolė. Nepiktnaudžiaukite kava ir žaliąja arbata - jose esantis kofeinas, pirma, veikia kaip diuretikai ir gali sukelti dehidrataciją, antra, vaikui sukelia nerimą. Mamoms taip pat nerekomenduojamas gazuotas mineralinis vanduo, o štai paprasto negazuoto reikia gerti kuo daugiau.
Jei jums vis tiek norisi suvalgyti ką nors tokio, nuo ko pienas būtų dar geresnis, rinkitės vidutiniškai riebią jūros žuvį (lašišas, sardines, skumbres), graikinius riešutus ir kokybišką augalinį aliejų. Šiuose produktuose esančios nesočiosios rūgštys ne tik teigiamai veiks vaiko smegenų vystymąsi, bet ir pagerins jūsų atmintį, ir jūs geriau įsiminsite laimingas akimirkas su savo naujagimiu.
Štai keletas „rizikingų“ produktų, kuriuos reikėtų vartoti atsargiai:
- Kava, šokoladas, juoda ir žalia arbata (dėl kofeino).
- Pieno produktai (gali sukelti alergiją).
- Citrusiniai vaisiai, braškės, pomidorai (gali dirginti virškinimo sistemą).
- Daržovės iš kryžmažiedžių šeimos (gali skatinti pilvo pūtimą).
- Alkoholis (neigiamai veikia kūdikio raidą).
- Cukrus (gali paveikti insulino lygį kūdikio kraujyje).
- Prieskoniai ir prieskoninės daržovės (gali pakeisti pieno skonį).
- Mėta, petražolės, šalavijai (slopina pieno gamybą).
- Žuvis (reikėtų vengti didelių plėšrių jūrinių žuvų).
- Gazuoti gėrimai (turi daugiau natrio, nei reikia).
Yra žinoma, kad riebalų sudėtis gali kisti priklausomai nuo to, kokius riebalus - sočiuosius ar nesočiuosius - mama valgo, tačiau riebalų teikiama energija vis tiek išliks daugmaž tokia pati. Kai kurios medžiagos, kurias suvalgo mama, gali aptekti į pieną ir sukelti alergines reakcijas. Jeigu šeimoje vienas iš tėvų yra alergiškas, kūdikiui yra 30 porc. rizikos susirgti alergija.