Daugiau kaip trys šimtai duonos kepalų - tiek duonos bus išdalinta vilniečiams ir miesto svečiams sostinės Katedros aikštėje liepos 4 dieną. Simboliniu duonos sunešimo ritualu prasidėsianti Dainų šventės Folkloro diena pripildys sostinę senųjų tradicijų įvairove, užlies liaudies dainų melodijomis.
Šiųmetinio renginio programą praturtins susitikimai su senąja išmintimi besidalinsiančiais tradicijų žinovais ir etninės kultūros tyrinėtojais, o įdomios patirties suteiks liaudies amatų meistrai. Visus Folkloro dienos renginius sujungs deivės Laimos globojama likimo ir laimės tema.
Folkloro dienos renginiai ir pramogos
Folkloro diena „Laimužės lemta“ prasidės simboliniu susitikimu „Prie Laimės stalo“. 10 val. į sostinės Katedros aikštę visi šventėje dalyvausiantys kolektyvai suneš po savo krašto duonos kepalą, ir tai taps gyva visą dieną trunkančia ekspozicija. Po šios apeigos senosios lietuvių dainos, šokiai, papročiai, amatai ir tradiciniai valgiai pasklis pagrindinėse Vilniaus erdvėse - Katedros aikštėje, Gedimino kalno papėdėje, Bernardinų sode, kur įsikurs „Laimos dvaras“.
14 val. visi bus pakviesti „Laisvės keliu“ pakilti į Gedimino kalną, į renginį, skirtą istorinei Lietuvos laisvės kelio atminčiai - nuo valstybės kūrimosi iki šių laikų nepriklausomybės atkūrimo. Šventę vainikuos koncertas - vakaronė Katedros aikštėje „Laimei vartus atkėlus...“, priminsianti svarbiausius laimingo žmogaus gyvenimo pradus.
Pagrindinėse scenose vyks teminiai kolektyvų pasirodymai: „Skalsos aruodai“ bus skirti ūkio sėkmei, „Meilės klėtis“ - meilės ir vedybų papročiams, „Laimūs namai“ - namų, įkurtuvių, krikštynų tradicijoms, o „Gegutės sodas“ - deivės Laimos apraiškoms gamtoje ir gyvenime. Bene visoje Folkloro dienos erdvėje žiūrovai bus kviečiami aktyviai įsijungti į bendrą dainavimo, žaidimo, šokio laimės sūkurį.
Visų šventės dalyvių lauks speciali pramoga - „Laimės takas ir šulinys“. „Laimos dvare“ bus išdėstyti sumanumo, žinių, judrumo, kitų gebėjimų patikrinimo, užduočių bei varžytuvių taškai, kuriuos perėjus ir atlikus užduotis bus galima laimėti prizus. Mėgstančiųjų karšto garo malonumus lauks „Laimos pirtis“ - įrengtame senovinės pirties kieme bus galima išgirsti apie jos tradicijas ir procedūras.
Dalyviai ir svečiai
Apmąstyti gyvenimą ir vertinti tai, ką turime dabar, džiaugtis buvimu savo namuose kvies net 320 folkloro kolektyvų ir daugiau nei 200 amatininkų iš visos Lietuvos. Kartu su jais pasirodys ir 10 užsienio lietuvių kolektyvų iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos bei Rusijos Karaliaučiaus ir Karelijos regionų. Šiemet kaip niekada daug dalyvaus šeimų ansamblių, į kolektyvus plūstejusio jaunimo.
Šiemet pirmą kartą su dainų švente sutaps ir tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“, vyksiantis liepos 1-6 dienomis. Liepos 4 d. jis įsilies į didįjį Folkloro dienos renginį. „Svečiai, o šiuo atveju dar ir iš tolimų kraštų, remiantis mūsų tradicijomis, taip pat neša laimę“, - sakė V. Šatkauskienė.
Svarba ir reikšmė
Lietuvos dainų šventė - svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatantys atlikėjai 2014 m. liepos 2-6 d. Vilniuje ištars „Čia - mano namai“. Šventė taip pat pakvies dalyvauti įvairiose pramogose, išbandyti senuosius amatus.
Kitos veiklos Folkloro dienoje:
- „Moterų seklyčia“: Apsilankiusieji daugiau sužinos apie tautinį kostiumą ir kaip pagal liaudies tradicijas pasirūpinti savo išvaizda.
- „Vyrų kalvėje“: Vyks žinių ir gebėjimų mainai įvairių namų ūkio darbų, medžioklės, aludarystės srityse.
- „Žolynų darže“: Atsiskleis žolelių galios.
- „Laidmės juosta“: Kvies dainomis ir muzika apjuosti Vilnelę iš abiejų krantų, papuošti ją vainikais.