Širdis - tai raumeninis, netaisyklingo kūgio formos, daugmaž kumščio dydžio ertminis organas, gulintis ant diafragmos ir užimantis didžiąją tarpuplaučio dalį: du trečdaliai guli kairėje, o vienas trečdalis - dešinėje nuo vidurinės krūtinkaulio linijos.
Žmogaus širdis susideda iš 4 kamerų: dviejų skilvelių ir virš jų - dviejų prieširdžių.
Stuburiniai turi širdį.
Širdies sandara ir funkcijos
Širdies veiklos ciklo fazės: pirma susitraukimas - sistolė, vėliau atsipalaidavimas - diastolė, pirma prieširdžiuose, vėliau skilveliuose.
Prieširdžiams susitraukiant kraujas iš jų teka į skilvelius. Tada prieširdžiai atsipalaiduoja, susitraukia skilveliai ir kraujas teka iš skilvelių į didžiąsias arterijas.
Vėliau atsipalaiduoja skilveliai. Jų diastolės pradžia sutampa su prieširdžių diastolės pabaiga ir susidaro širdies veiklos pauzė.
Po to ciklas kartojasi. Prieširdžių sistolė trunka 0,1-0,5 s, diastolė 0,7 s, skilvelių sistolė 0,3-0,35 s, diastolė 0,5 s.
Žuvų širdis susideda iš prieširdžio ir skilvelio. Ji yra greta žiaunų, nes veninis kraujas iš širdies teka į žiaunas.
Varliagyvių širdis trikamerė, susideda iš skilvelio ir 2 prieširdžių. Skilvelyje arterinis ir veninis kraujas maišosi.
Roplių širdis iš 4 kamerų, bet pertvara tarp skilvelių neaklina, todėl arterinis ir veninis kraujas taip pat iš dalies maišosi; į plaučius teka veninis kraujas, į kūną - arterinis su veninio kraujo priemaiša.
Paukščių ir žinduolių širdis iš 4 kamerų - 2 prieširdžių ir 2 skilvelių. Tarp prieširdžių ir skilvelių yra vožtuvai, kurie neleidžia kraujui iš skilvelių grįžti atgal į prieširdžius.
Kraujotakos sistema
Žuvų širdis yra greta žiaunų, nes veninis kraujas iš širdies teka į žiaunas.
Yra vienas kraujo apytakos ratas. Širdis iš kamerų. Kraujas kaupiamas aortoje. Pilvinė kraujagyslė sugrįžta į širdį.
Varliagyviai turi 2 kraujo apytakos ratus. Apytakos ratas. Širdis iš 3 dalių (1skilvelis ir 2prieširdžiai). kraujas su arteriniu maišosi, nes prieširdžiai neturi pertvarų.
Širdies ypatybės
Žmogaus širdis yra krūtinės ląstoje, tarpuplautyje, dažnai didesnė dalis kairiojoje pusėje, ant diafragmos, širdiplėvės maiše.
Per vidutiniškos trukmės žmogaus amžių širdis susitraukia 3-4 milijardus kartų. Kumščio dydžio, kūgio formos, tuščiavidurė; masė 200-400 g. Širdį sudaro du prieširdžiai ir du skilveliai.
Pamate į prieširdžius atsiveria stambiosios venos, iš skilvelių išeina arterijos. Arterijų angose yra pusmėnuliniai vožtuvai, neleidžiantys kraujui grįžti atgal į širdį.
Širdies paviršiuje vainikinė vaga skiria prieširdžius nuo skilvelių; priekinė ir užpakalinė tarpskilvelinės vagos susitinka širdies viršūnėje, skiria dešinįjį ir kairįjį skilvelius. Vagose yra vainikinės kraujagyslės ir riebalai.
Išilginė pertvara dalija širdį į nesusisiekiančias puses: dešiniąją veninę ir kairiąją arterinę. Prieširdžius skirianti pertvara vadinama tarpprieširdine, skilvelius - tarpskilveline.
Tarp prieširdžių ir skilvelių yra prieširdinės skilvelių angos. Jose esantys buriniai vožtuvai leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi - iš prieširdžių į skilvelius.
Širdies siena susideda iš 3 dangalų: išorinio serozinio epikardo, vidurinio raumeninio - miokardo ir vidinio - endokardo. Pastarasis iškloja vidinį širdies paviršių, jo klostės sudaro širdies vožtuvus.
Iš visų pusių širdį gaubia perikardas (širdiplėvė). Širdį maitina širdies vainikinės arterijos. Stambios širdies venos suteka į vainikinį širdies antį, kuris atsiveria į dešinįjį prieširdį.
Širdį inervuoja kaklinės bei krūtininės dalių simpatinių ir klajoklio nervų šakos. Širdies laidžioji sistema sukelia impulsus, kurie verčia ritmiškai susitraukinėti miokardą.