Dažnas lietuvis neįsivaizduoja savo mitybos be bulvių. Nuo seno jos buvo naudojamos tiek pasaulio, tiek Lietuvos virtuvėje. Ne veltui bulvės šiandien yra ketvirtas maistinis augalas pagal svarbą pasaulyje. Tiesa, kad tokiomis taptų, jos turėjo nueiti ilgą ir sunkų kelią.

Bulvių istorija ir įdomūs faktai

Istoriniai šaltiniai rodo, kad bulvės pradėtos auginti jau 10 tūkst. m.pr.Kristų Pietų Amerikos vakarinėje dalyje. Andų kalnuose gyvenančios indėnų tautos valgė įvairias bulvių rūšis. Senovės inkai bulves naudojo ne tik kaip maisto šaltinį, bet ir kaip priemonę žaizdoms gydyti. Jie taip pat buvo išradę unikalų būdą, kaip ilgam išsaugoti bulves: jas užšaldydavo natūraliai nakties metu, o dieną mindydavo basomis kojomis, kad išspaustų drėgmę. Taip pagamintos bulvės vadinosi chuño - jos buvo lengvai transportuojamos, ilgaamžės ir mažiau toksiškos vartoti.

Manoma, kad XVI amžiaus 3-iame ketvirtyje į Pietų Europą bulves parvežė ispanas Francisco Pizarro, tačiau europiečių jos ypatingai nesužavėjo. Antroje amžiaus pusėje Frencio Dreiko vadovaujami piratai apiplėšė ispanų laivus ir šitaip bulvės pateko į Didžiąją Britaniją, kur rado savo gerbėjų. Būtent per Prūsiją bulvės pasiekė ir Prancūziją.

Įdomu tai, kad net visam pasauliui pamėgus šią daržovę, gurmaniškais patiekalais garsėjantys prancūzai į bulves žiūrėjo nepatikliai, tad iš pradžių jos buvo tik pašaras kiaulėms. Šiandien tai skamba neįtikėtinai, bet šioje šalyje buvo tikima, kad bulvės sukelia raupus, todėl XVIII a. viduryje beveik 25 metus jas auginti buvo griežtai draudžiama.

Bulvės Lietuvoje pradėtos auginti, bene, vėliausiai Europoje, o valgyti - dar vėliau. XVIII a. kai kurie didikai ir botanikai bulves veisdavo oranžerijose, kaip dekoratyvinius augalus, dėl gražių žiedų. Kiek vėliau mūsų šalyje bulvės buvo pradėtos sodinti masiškai, bet to priežastis - toli gražu ne badas. Pasirodo, kad bulvės buvo pigesnė žaliava spiritui nei grūdai. Iš pradžių tai buvo pavieniai dvarininkų eksperimentai, bet jų naudą netrukus pastebėjo ir valdininkai.

Įvairūs šaltiniai teigia, kad maistui bulves pirmieji Lietuvoje ėmė naudoti žydai, kurie savo klientams siūlydavo pigiausiai paruošiamus valgius - kugelį ir bulvinius blynus. Netrukus baudžiauninkai taip pat ėmė ne tik sodinti, bet ir valgyti bulves. Tiesa, ponai šios daržovės nevalgė.

1861 m., panaikinus baudžiavą, valstiečiai toliau augino bulves, bet ne pardavimui, o daugiau sau. Jos buvo sezoninis produktas, kurį valgydavo vėlyvą vasarą ir rudenį, bet ne kasdien. Ant mūsų protėvių stalo vis dar vyravo miltiniai ir kruopų patiekalai. Šiandien jos taip pat puikuojasi kiekvienų namų virtuvėje, tik jau ne kaip prasčiokų valgis.

Bulvių auginimas

Esame įpratę matyti, kad bulvės dažniausiai auginamos didesniuose žemės plotuose, kad šiai daržovei reikalinga papildoma erdvė. Tačiau vis daugiau žmonių atranda mėgėjišką daržininkystę, o įsišakniję stereotipai apie tai, kaip ir kur auginti bulves, pamažu nyksta ir juos keičia gerosios bulvių auginimo patirtys.

Bulvės taip pat mėgsta neutralų dirvožemį, kurio ph 5,5-6. Optimali bulvių auginimo temperatūra svyruoja nuo 18-29 °C dieną iki 13-18 °C naktį. Kad bulvės augtų gerai, joms reikia bent 6 val. saulės šviesos.

Vidutinio dydžio bulvėms rekomenduojami 76-91 cm tarpai tarp eilių, o bulvės kiekvienoje eilutėje turėtų būti išdėstytos 22-30 cm atstumu viena nuo kitos.

Alternatyvūs auginimo būdai

• Auginimas maišuose: Tai paprastas, daug vietos neužimantis būdas. Linksma, pigi ir ekologiška idėja. Reguliariai laistant bulves, kartonas pradės irti, tačiau savo tvirtumą turėtų išlaikyti iki derliaus nuėmimo.
• Pakeliamos lysvės: Priklausomai nuo lysvės dyžio, pasirinkite tinkamą kiekį bulvių, kad būtų išlaikyti tarpai tarp eilių ir jų sodinukų.
• Piramidės formos lysvė: Šis, vaizduotę masinantis, auginimo būdas ne tik taps išskirtiniu jūsų daržo elementu, kartu sutaupydamas erdvę, jis padės greta pasodinti daržovių, draugiškų bulvėms: pupelės, česnakai ir svogūnai, špinatai ar ridikėliai.
• "Tinginio lysvė": Tai žemės lopinėlis, ant kurio paliekamos įvairios žalios ir rudos organinės medžiagos, kurios nėra užkasomos į žemę, o paliekamos ant viršaus, kad jame galėtų įsitvirtinti sliekai, grybai, bakterijos ir kt.
• "Lazanijos lysvė": Tai yra tradicinis auginimo būdas, paplitęs Škotijoje ir Airijoje iki XIX a. Žemės lopinėlį išklokite kelių centimetrų storio kartono ir laikraščių sluoksniais, užpilkite jį pakankamu žemės sluoksniu. Tuomet, viską užbarstykite lapais ar šiaudais, ant viršaus dar pažerdami sluoksnį žemės.

Bulvių bokštas

Tradiciniu būdu auginamos bulvės reikalauja nemažai vietos daržovių darže. Tačiau ką daryti tiems, kurie turi ribotą plotą, bet nori užsiauginti savo bulvių? Sprendimas - bulvės bokšte! Bulvių bokštas - tai cilindro formos konstrukcija, kurioje bulvės auginamos sluoksniais, pridedant dirvos ir mulčio pagal augalų augimą. Vertikalus bulvių auginimas turi ne vieną privalumą, ypač aktualų šiolaikiniuose soduose, kur vietos dažnai trūksta.

Pirmiausia, bokštas užima žymiai mažiau vietos nei tradiciniu būdu auginamos bulvės - vos 1-2 kvadratinius metrus vietoje 10-15 kvadratinių metrų. Antra, šis metodas palengvina priežiūrą. Nebereikia kaupti vagų, akėti tarpueilių ar ilgai ieškoti bulvių žemėje. Trečia, bokštas puikiai apsaugo bulves nuo daugelio dirvos kenkėjų ir ligų. Pakelti nuo žemės gumbai rečiau kenčia nuo šliužų, grambuolių lervų ir kitų pavojų. Ketvirta, vertikalus auginimas leidžia lengviau kontroliuoti dirvos kokybę.

Bokšto konstrukcija

Bulvių bokštą galite pasidaryti iš įvairių medžiagų:

• Tinklelio bokštas: Naudojamas 120-150 cm pločio vielos tinklelis, sulankstytas į cilindro formą, kurio skersmuo apie 90 cm. Tinklelis tvirtinamas metaliniais strypais arba mediniais kuolais.
• Medinė konstrukcija: Galite sukonstruoti kvadratinį bokštą iš lentų, palikdami tarpus tarp lentelių ventiliacijai. Tokia konstrukcija ilgiau tarnauja, bet reikalauja daugiau darbo ir medžiagų.
• Plastikinio konteinerio bokštas.

Optimalus bokšto aukštis - 120-150 cm. Sėkmės raktas - kokybiškas dirvos mišinys. Idealus mišinys: 50 % komposto, 25 % aukštos kokybės daržų dirvos ir 25 % perlito ar smulkių pjuvenų. Svarbu, kad dirvos mišinys būtų lengvas ir purus. Venkite šviežio mėšlo - jis gali deginti sėklines bulves.

Geriausias laikas bulvių sodinimui bokšte - balandžio pabaiga ar gegužės pradžia, kai žemės temperatūra pakyla iki 8-10 °C.

Sluoksnių formavimas

• Pirmasis sluoksnis: Bokšto dugne išklokite 15-20 cm sluoksnį šiaudų ar kitų organinių atliekų drenažui. Ant šių pridėkite 15 cm dirvos mišinio. Bulves dėkite kas 12-15 cm aplink bokšto perimetrą, akutėmis į išorę. Viename sluoksnyje tilps 6-8 sėkliniai gumbai, priklausomai nuo bokšto dydžio. Bulves uždenkite 10 cm dirvos sluoksniu ir lengvai prispauskite.
• Tolesni sluoksniai: Kas 25-30 cm pridėkite naują bulvių sluoksnį, kol pasieksite bokšto viršų.

Priežiūra

Bulvių bokštas reikalauja nuolatinio dėmesio, ypač drėgmės palaikymui. Bokštą reikia laistyti dažniau nei tradiciškai auginamas bulves. Daugelis ūkininkų bokšto centre įmontuoja perforuotą PVC vamzdį, per kurį patogu laistyti. Pagal augalų augimą reguliariai pridėkite šiaudų ar kitų organinių medžiagų mulčiavimui. Vertikalaus auginimo metu augalai intensyviau naudoja maistines medžiagas.

Bulvių žydėjimas rodo, kad formuojasi jauni gumbai. Pagrindinis derlius nuimamas maždaug rugsėjo mėnesį, kai augalų viršutinė dalis pradeda gelsti ir džiūti. Derliaus metu tiesiog išardykite bokštą ir rinkite bulves - kaip lobių kasimo nuotykis!

Klaidos auginant bokšte

• Perlaistymas: Perteklinis drėgnumas skatina bulvių puvimą. Užtikrinkite gerą drenažą ir venkite vandens kaupimosi.
• Netinkamas mišinys: Sunkus, blogai drenuojamas dirvos mišinys yra viena pagrindinių nesėkmės priežasčių. Visada naudokite lengvą, purų mišinį.
• Per aukštas bokštas: Aukštesni nei 150 cm bokštai dažnai neduoda gerų rezultatų, nes sunku palaikyti tolygų drėgnumą ir maistines medžiagas.
• Netinkamos veislės.

Bulvių veislės

Skirtingos bulvių veislės - tinka skirtingiems patiekalams gaminti, todėl prieš raitojantis rankoves reikėtų pasidomėti, kokios veislės bulves geriausia rinktis mėgstamiems patiekalams.

Bulvės yra skirstomos į 3 pagrindines kategorijas, atsižvelgiant į jose esantį sausųjų medžiagų, krakmolo ir vandens santykį.

• Vineta: Šios rūšies bulvės turi vidutinį krakmolo kiekį, todėl jų tekstūra gana miltiška. Jos puikiai tinka kepimui, skrudinimui, salotų gamybai, traškučių ruošimui, sriuboms bei daržovių troškiniams.
• Soraya: Išskirtinio skonio ir tekstūros bulvių rūšis, puikiai tinkanti salotoms ir sriuboms.
• Jelly: Šios bulvės idealios gaminti traškučiams.
• Laura: Miltingos, todėl tinka trinti, skrudinti ir kepti. Kepdamos, jos nepakeičia savo spalvos, todėl puikiai atrodo salotose bei sriubose.
• Adora: Lyg vašku dengtos bulvės tinka ir virimui, ir kepimui.

Štai keletas populiarių bulvių veislių:

• Vidutiniškai ankstyva veislė: Net ir sunkiame dirvožemyje auganti, gerai išverdanti, krakmolinga bulvių veislė. Ji yra viena iš trijų populiariausių bulvių rūšių Europoje. Jų forma yra pastovi, vienodo dydžio. Šios bulvės yra atsparios plovimui, pakavimui ir transportavimui, todėl dažnai sutinkamos parduotuvėse visoje Europoje.
• Vidutinio vėlyvumo veislė: Jų odelės yra geltonos, o vidus - ryškiai geltonos spalvos. Šios bulvės ypač yra mėgstamos ekologiškuose ūkiuose, nes jų derlius yra didesnis nei vidutinis. Be to, jos puikiai tinka sandėliavimui ilgą laiką. Būtent šias bulves daugelis šeimininkių renkasi gruzdintoms bulvytėms. Dėl didesnio krakmolo kiekio jų minkštimas yra švelnus ir tiesiog tirpsta burnoje.
• Ankstyva, krakmolinga ir labai skani veislė: Jos yra mažesnio dydžio, pailgos formos. Jei norite nudžiuginti svečius cepelinais ar itin švelnios struktūros bulvių koše, rinkitės būtent šias bulves. Be to, šios bulvės nepilkėja, tad labai tiks ir prie šaltibarščių.
• Populiariausia veislė Lietuvoje: Jos odelė yra raudonos spalvos, o vidus - sodriai geltonas. Šios bulvės yra nepamainomos virtuvėje. Jos puikiai tiks ir cepelinams, ir sriubai. Jos nėra linkusios tamsėti, todėl džiugins akį prie šaltibarščių ar bulvių salotose. Kaip ir „Jelly“ bulvės, „Laura“ dažnai pasirenkamos, norint pagaminti tobulas gruzdintas bulvytes. Jos taip pat tiks kugeliui ar bulviniams blynams.
• Ankstyvoji bulvių rūšis: Pasižyminti geltonu minkštimu ir apvalia forma. Tai universali veislė, kuri tinka beveik visiems bulvių patiekalams. Tiek virtos, tiek keptos net ir neįgudusios šeimininkės jos nenuvils.
• Labai ankstyva bulvių rūšis: Jei norite pirmieji mėgautis šviežiu derliumi, auginkite būtent šias. Šios bulvės yra didelės, pailgos formos, odelės lengvai nusilupa. Tiesa, augdamos jos mėgsta drėgmę, tad nepamirškite pastoviai drėkinti.

Kaip išsirinkti bulves prekybos centre?

• Tinkamos bulvės: Tvirtos, be irimo požymių, nesudžiuvusios. Jei daigai balti, juos nulaužus, bulves galima valgyti, tik jos nebeturės tokios maistinės vertės.
• Netinkamos bulvės: Sudygusios ar žalios spalvos, nes tai rodo toksino salonino buvimą, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Tokių bulvių maisto ruošimui nerekomenduojame naudoti, nors ir apipjaustote žalios spalvos vietas. Be to, svarbu žinoti, kad bulvių vaisiai (uogos), stiebai ir lapai yra nuodingi.

Bulves reikia laikyti šaltoje ir tamsioje patalpoje. Santykinė oro drėgmė - 85-95 proc. Karts nuo karto rekomenduojama perrinkti bulves ir geras atskirti nuo blogųjų.

Bulvės virtuvėje

Nors gali pasirodyti, kad visos bulvės vienodos, visgi, priklausomai nuo veislės, jos skiriasi savo savybėmis. Kad išsirinktumėte tinkamiausią - paruošėme trumpą bulvių gidą.

Šviežios bulvės būna mažiau krakmolingos, todėl ruošiant cepelinus ar kitus tarkuotų bulvių patiekalus vertėtų rinktis vėlyvesnes bulves, kurios yra krakmolingesnės ir miltingesnės.

Bulvės pasaulio virtuvėse

Bulvė mėgstama ne tik Europoje, bet ir Pietų bei Šiaurės Amerikoje, Azijoje. Pavyzdžiui:

• Kanada: Itin populiarus patiekalas iš bulvių poutine yra kiek patobulinta prancūziškų bulvyčių versija. Dažniausiai bulvytės patiekiamos užkeptos sūriu, mėsa, daržovėmis ir patiekiamos su tradiciniu padažu.
• Čilė: Keptos bulvės patiekiamus su kiaušiniu, keptomis dešrelėmis bei svogūnais (chorrillana).
• Danija: Turi savo tradicinę bulvių košės versiją brændende kærlighed, kuri nuo lietuviškos skiriasi tuo, kad yra patiekiama su skrudinta šonine, svogūnais ir specialiu padažu.
• Italija: Didžiuojasi savo bulvių virtinukais - gnocchi, kurie patiekiami su įvairiausiais padažais, pradedant šoninės ir baigiant tradiciniu pomidorų ar įvairiausių sūrių.
• Korėja: Turi savo bulvinio blyno versiją gamja jeon, kuris, skirtingai nei Rytų Europoje, yra patiekiamas ne su grietine, o sojos ir acto padažu.

Netradiciniai bulvių panaudojimo būdai

Turbūt skamba neįtikėtinai, tačiau bulvės puikiai tinka ir įvairiausių pikantiškų, ir saldžių patiekalų, ypač šokoladinių desertų gamyboje. Be to, su daržovėmis pagaminti desertai ne tik skanūs, bet ir palankesni tiems, kurie stengiasi valgyti sveikiau, tačiau itin mėgsta saldumynus. Desertams puikiai tinka ir moliūgai, avokadai, burokėliai, o saldžiosios bulvės puikiai dera su šokoladu, todėl jos dažnai naudojamos braunių gamyboje.

Visgi, bulvės - ne tik puikus ingredientas ruošiant įvairiausius patiekalus, bet ir gaminant natūralias kosmetikos priemones ar netgi tvarkant namus. Pavyzdžiui, bulvių tarkis, sumaišytas su vandeniu, yra naudojamas kaip veido kaukė. Taip paruoštas bulves tereikia ant veido palaikyti pusvalandį. Po šios procedūros veido oda tampa skaistesnė ir labiau pridrėkinta.

Dar vienas netikėtas bulvių panaudojimo būdas - rūdims ar sidabrui valyti. Tereikia nulupti, per pusę perpjauti bulvę ir ja pašveisti nešvarius paviršius.

---