Darbdavys, vykdydamas pareigas, vertina riziką ir įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai.

Atliekant tiek paties statinio techninę priežiūrą, tiek aukštyje esančios įrangos aptarnavimą, statybvietėse neretai tenka kopėčiomis kilti į keliasdešimt metrų aukštį, taigi grėsmė nukristi iš aukštai - ypač didelė.

„Nelaimingi atsitikimai darbe, statybų sektoriuje, nukritus iš aukštai, kartojasi kasmet, - teigia J. Gricius.

- Žmonės žūsta, susižeidžia, kartais - negrįžtamai pakenkiama sveikatai.

Apmaudžiausia, kad nesilaikoma paprasčiausių darbo saugos reikalavimų, pavyzdžiui, siekiant atlikti darbus kuo skubiau, neprisirišama, nors prisirišimo (inkaravimo) taškai ir būna įrengti.

Kalbant apie ypač jautrų - statybų - sektorių, visa tai, tikėtina, būtų galima išgyvendinti, ėmus atsakingai, dar prieš darbų vykdymą, identifikuoti pavojus ir vertinti jų sukeliamas rizikas.

Tiesa, tai reikėtų daryti savarankiškai, pasitelkiant vidinius įmonės specialistus, o ne tik išorės bendroves.

Mirtinų atvejų skaičius statybų sektoriuje, palyginti su kitomis ekonominės veiklos rūšimis, užima visai negarbingą pirmą vietą.

Palyginus 2019-2022 m. tuos pačius laikotarpius, t. y. sausio 1-birželio 27 d., 2019 m. užregistruoti devyni sunkūs ir trys mirtini, 2020 m. - dešimt sunkių ir du mirtini, 2021 m. - penkiolika sunkių ir trys mirtini, 2022 m. - vėlgi penkiolika sunkių ir vienas mirtinas.

Visų ekonominės veiklos sektorių nukritimų iš aukštai skaičius neretais atvejais taip pat drastiškas, pastebimas augimas.

2019 m. sunkių nelaimingų atsitikimų užfiksuota 50, iš jų, nukritus iš aukštai darbo vietoje, užfiksuota šešiolika.

2020 m. sunkių nelaimingų atsitikimų registruota 54, ir net aštuoniolika iš jų - nukritimų iš aukščio.

2021 m. nelaimingų atsitikimų fiksuota 70, ir net 21 - nukritimas iš aukščio.

Pasibaigusių mirtimi atvejų skaičius - įvairuoja: 2019 m. - devyniolika (trys nukritimai iš aukščio), 2020 m. - keturiolika (penki nukritimai iš aukščio), 2021 m. - 20 (trys nukritimai iš aukščio), 2022 m.

Nereta nelaimingų atsitikimų darbe priežastis - nesaugūs pačių darbuotojų veiksmai darbo vietoje.

Gamtiniai pavojai

Karštis - terminė aplinka, kuri stipriai veikia žmogaus komfortą ir savijautą.

tapti mirties priežastimi.

Karštis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai 1-2 paras aukščiausia oro temperatūra yra ≥ 30 ºC.

Jauni, aktyvūs žmonės dažniausiai perkaista arba nukenčia nuo šilumos smūgio, pagyvenę - nuo perkaitimo neretai miršta.

Žmonės skirtingai toleruoja karštį, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra yra pavojinga konkrečiam asmeniui, negalima.

Dėl greitesnio išsausėjimo karščio bangos metu, sparčiai didėja miškų gaisringumo rizika.

Aukšta temperatūra gali sukelti nepatogumų ir keliaujantiems: deformuojasi kelio danga, išplaukus bitumui atsiranda slidžių kelio ruožų ir transporto priemonės praranda stabilumą.

• vartokite daug skysčių (ypač drungno vandens).
• karštomis vasaros dienomis organizuokite darbus taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
• Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais.
• Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
• Pasistenkite, kad darbuotojai visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu, įrenkite atsivėsinimo vietas.

Kruša - netaisyklingos formos ledo gabaliukų (ledėkų) pavidalo krituliai, dažniausiai iškrentantys šiltuoju metų laiku.

Dažniausiai kruša iškrenta mažoje, ne didesnėje kaip 40 km² teritorijoje, todėl ne visada fiksuojama meteorologijos stotyse.

Kuo didesni krušos ledėkai, tuo mažesnėje teritorijoje jie iškrenta.

Šis reiškinys gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties minučių.

Kruša daug nuostolių padaro transportui, orlaiviams, pastatams ir jų konstrukcijoms, sodams, daržams, žemės ūkio pasėliams.

Automobiliams, stoglangiams, pastatams kruša dažniausiai daro kosmetinę žalą, įlenkiant ar pažeidžiant dangas, išdaužiant langus ir k.t.

Lėktuvai gali patirti staigių gedimų, jei susiduria su didesniais nei 13 mm krušos ledėkais.

• prasidėjus krušai prisidenkite galvą, veidą ir kuo skubiau susiraskite pastogę.
• palikite automobilį saugioje vietoje - po stogu arba garaže.

Labai smarki audra - vienas iš pavojingiausių reiškinių Lietuvoje, pasikartojantis kiekvieną šiltąjį metų sezoną (dažniausiai nuo gegužės iki rugsėjo).

Praūžianti labai smarki audra padaro daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui.

Audros padariniams galima priskirti visas žalas, kurias sukelia perkūnija, liūtys, škvalas arba kruša.

• pastebėjus nutrūkusį elektros oro linijos laidą, jokiu būdu jo nelieskite ir laikykitės bent 8 metrų atstumo.

Lietus - vandens lašai, krentantys ant žemės paviršiaus iš sluoksninių ar kamuolinių lietaus debesų.

Lietuvoje vasarą formuojasi itin intensyvios liūtys, kurios įprastai trunka neilgai - iki 3 valandų.

Vasaros liūtis neretai lydi perkūnija, pasitaiko ir škvalas ar kruša.

Smarkios liūtys yra pavojingas reiškinys - jų metu išplaunami, išguldomi pasėliai, paviršiniai vandens srautai ardo dirvožemį, gali formuoti įgriuvas ir nuošliaužas, šlaituose išversti medžius ir t.

Miestuose asfaltuota danga stabdo vandens sugėrimą, lietaus surinkimo sistemos nesusidoroja su intensyviais krituliais, dažnai užliejamos žemiausios miestų vietos, namų rūsiai, apliejami namai ir butai, nukenčia juose esantis turtas.

Stiprus lietus, besitsiantis iki keliolikos valandų ir pasikartojantis 2-3 paras iš eilės, upėse sukelia staigius poplūdžius (vanduo gali pakilti 2-3 m ir daugiau).

• jei vanduo patenka į pastatą, pakilkite į antrą aukštą ar palėpę.
• važiuojant per intensyvią liūtį, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir atstumą.
• nesistenkite automobiliu pravažiuoti patvinusios gatvės.

Gaisras - viena labiausiai paplitusių stichinių nelaimių miškuose.

Didelę įtaką miškų gaisringumui turi kritulių trūkumas, aukšta temperatūra, mažas oro drėgnumas, vėjo stiprumas, debesuotumas, pavojingi meteorologiniai reiškiniai (žaibai, sausra).

Tačiau dėl gamtos reiškinių kyla tik apie 10 % miškų gaisrų, o apie 90 % jų sukelia žmogaus aplaidumas, nuorūkos, stovyklautojų galutinai neužgesintos laužavietės ir paliktos šiukšlės (ypač stiklo), taip pat tyčiniai padegimai.

Sausringas laikotarpis miškuose yra pavojingas meteorologinis reiškinys.

Gaisrai miškuose padaro daug žalos gamtai: sudega augalai, žūsta gyvūnai, yra pažeidžiama ekosistema, sunaikinamas gamtovaizdis, žmonių turtas.

Gaisro metu į atmosferą sklinda karštis, dūmai, įvairūs teršalai.

Ugnis ir dūmuose esančios kenksmingos medžiagos kelia pavojų sveikatai ir gyvybei: žmogus gali apdegti, užtrokšti dūmais, jų smulkios dalelės sukelia kraujotakos sutrikimus, uždegimines reakcijas.

Ypač jautrūs dūmų poveikiui yra vaikai ir asmenys, sergantys astma bei chroniškomis plaučių ligomis.

Miškui užsidegus šalia kelio, dėl dūmų sumažėja matomumas, iškyla pavojus eismo dalyviams.

• eiti į saugią vietą reikia prieš vėją, gaisrą aplenkiant šonu.

Perkūnija - tai galinga elektrostatinė iškrova tarp debesų arba tarp debesų ir žemės, lydima žaibo ir griaustinio.

Perkūnija susidaro esant labai dideliam atmosferos nepastovumui, kai šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn ir veržiasi pro šaltesnį oro sluoksnį.

Žaibas gali kelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybei bei pakenkti sveikatai: jo smūgis dažnai sukelia vidaus organų ir raumenų pažeidimus, galimas laikinas sąmonės praradimas, orientacijos sutrikimas, gali sutrikti gebėjimas šnekėti, judėti, taip pat gali atsirasti galvos svaigimas, raumenų traukuliai, žmogus gali neprisiminti, kas įvyko.

Perkūnija daro didelę žalą ir turtui - sukelia pastatų, miškų gaisrus, gali pakenkti elektros linijoms, sutrikdyti elektros tiekimą.

Dažniausiai žaibo iškrovos sugadina gyventojų elektrinę techniką: perdega kompiuteriai, televizoriai, automatinių vartų, garažų sistemos, šildymo katilai, vandens tiekimo ir valymo įranga, sugenda šaldytuvai, skalbimo mašinos, apsaugos signalizacija ir kt.

• pamatę kamuolinį žaibą, stenkitės išlikti ramūs, nedarykite staigių judesių, nesiartinkite prie jo, nebandykite jo paliesti kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas.
• jei žaibas trenkė į žmogų, nedelsdami kvieskite medikus - net jei žmogus toliau kalba ir yra sąmoningas, žaibas galėjo pakenkti vidaus organams.

Poplūdis - staigus, trumpalaikis vandens lygio pakilimas upėje, kurį sukelia gausūs krituliai.

Poplūdžiai dažniausiai kartojasi keletą kartų per metus, kartais vienas paskui kitą.

Liūčių poplūdžiai formuojasi labai greitai, vandens lygis staigiai kyla.

Poplūdžiai, kaip ir potvyniai, gali kelti grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui.

Stiprus poplūdis gali užtvindyti šalia upės esančias teritorijas ir objektus, sutrikdyti elektros tiekimą, apsemti kelius.

• jeigu pastebėjote elektros gedimus, kuo greičiau informuokite ESO nemokamu telefonu 1852.

Sausra - aplinkos būsena, kai tam tikro regiono atmosferoje ir dirvožemyje stebimas didesnis nei statistiškai tikėtinas tam regionui vandens trūkumas (drėgmės deficitas).

Meteorologinė sausra priklauso nuo drėgmės ir kritulių trūkumo bei temperatūros per tam tikrą laikotarpį.

Hidrologinė sausra - užsitęsusios meteorologinės sausros rezultatas.

Ji yra apibūdinama kaip lokaliu arba regioniniu mastu stebimas vandens išteklių mažėjimas.

Dėl sausros didžiulių nuostolių patiria energetikos, laivybos, rekreacijos, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriai.

Šis reiškinys didina gaisrų tikimybę, gali prasidėti dykumėjimas, dulkių arba smėlio audros.

Sausringu laikotarpiu pastebima akivaizdi žala vandens telkinių būklei ir vandens kokybei, augalijai.

Mažėjant gruntinio vandens atsargoms, senka šuliniai, vandens talpyklos, džiūsta ežerai, šaltiniai, upės.

Šalnų poveikis įvairioms žemės ūkio kultūroms priklauso nuo jų trukmės.

Silpnos, bet ilgai trunkančios šalnos augalams kenkia labiau nei trumpos, bet stiprios.

Didelę reikšmę turi ir augalo išsivystymo laipsnis.

Pavasarinių šalnų labiausiai bijo agurkai, pomidorai, paprikos, moliūgai, cukinijos, patisonai, visžaliai lapuočiai, vazoniniai balkono ar terasos augalai.

• šalčiui jautrius augalus gerai apsaugos uždangalas iš fliso ar džiuto.
• Flisinį audinį galima karpyti, patogu uždengti nedidelius plotus.
• paprastas būdas apsisaugoti nuo šalnų - drėkinimas, todėl vakare augalus reikėtų laistyti šiltu vandeniu - tai skatina šilumos kilimą iš gilesnių dirvos sluoksnių.

Ultravioletiniams (UV) spinduliams būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas.

Mažos ultravioletinių spindulių dozės yra puikus vitamino D šaltinis, skatina augimą, stiprina organizmą, naikina ligas sukeliančias bakterijas, tačiau didelė UV dozė gali sukelti rimtų padarinių žmogaus sveikatai.

Elektromagnetinė spinduliuotė arba šviesa - tai energijos masė, šviesos greičiu judanti nuo Saulės mūsų link.

Žmogaus akis jautri tik tam tikrai šio srauto daliai, vadinamai matomąja šviesa (400-700 nm).

UV indeksas - tai paprasta ir lengvai suprantama UV spinduliuotės intensyvumo įvertinimo priemonė.

• Reikalinga aukščiau išvardinta apsauga; geriausias laikas būti saulėje - iki 11 val.
• Reikalinga ekstremali apsauga, t. y. naudokite priemones, apsaugančias nuo UV spinduliuotės (kremai ir losjonai su SPF15 ir daugiau, saulės akiniai su 99-100 % UVA/UVB apsauga).
• gerkite daug skysčių - mažais kiekiais, bet dažnai.
• stebėkite savo buvimo saulėje laiką ir trukmę, ypač apie vidurdienį, stenkitės daugiau laiko praleisti pavėsyje.
• Geriausias laikas būti saulėje - iki 11 val.

Stiprūs, gūsingi vėjai - vienas iš dažniausiai nuostolių atnešančių reiškinių.

Smarkus vėjas, škvalas ar viesulas skiriasi pagal judėjimo pobūdį, intensyvumą, išplitimą ir trukmę, tačiau jų sukeliamos pasekmės yra panašios.

Stiprūs vėjai gali padaryti daug žalos įvairiems Lietuvos ūkio sektoriams bei gyventojams.

Škvalas yra staigus vėjo sustiprėjimas ne mažiau nei 8 m/s per trumpą (1-3 min) laiką, gali trukti iki keliolikos minučių.

Škvalinis vėjas akimirksniu keičia ne tik greitį, bet ir kryptį.

Toks vėjas dažniausiai susidaro šiltuoju metų laiku ir yra susijęs su stiprios konvekcijos suformuotais galingais kamuoliniais lietaus debesimis.

Priekinėje debesies dalyje šiltas oras kyla į viršų, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi žemyn - taip susidaro stiprus sūkurys, turintis horizontalią ašį.

Viesulas - galingas oro sūkurys su beveik vertikalia ašimi, panašus į piltuvą ir pasižymintis labai dideliu sukimosi greičiu.

Sūkurio viduje oras dažniausiai sukasi prieš laikrodžio rodyklę.

Oro judėjimo greitis sūkuryje viršija 18 m/s ir dažnai pasiekia 40-50 m/s, kartais gali siekti 130 m/s.

Piltuvas, pasiekęs sausumos ar vandens paviršių, siurbia viską aplink.

Įsiurbti daiktai sūkuriu kyla aukštyn, o vėliau yra mėtomi į šalis.

Jo skersmuo virš vandens būna 50-200 m, sausumoje nuo keliasdešimties metrų iki maždaug 1 km.

Viesulas gali “nuskrieti” nuo keliolikos iki keliasdešimties kilometrų, kol netenka savo jėgos ir išnyksta.

Šėlstantis vėjas griauna namus, nuplėšia ar pažeidžia stogus, varto medžius, laužo jų šakas, apverčia automobilius ar netinkamose vietose laikomas talpas su pavojingomis medžiagomis, nuneša lengvų konstrukcijų statinius ir stendus, nuverčia ar pažeidžia elektros oro linijų stulpus.

Dažniausiai Lietuvoje pasitaikanti stiprių vėjų pasekmė - išvartyti medžiai, kurie krisdami gali nutraukti elektros laidus, užkristi ant automobilių, palapinių, gyvenamųjų namų ir pan.

Medžių išvartos neretai užtveria kelius, susidaro automobilių spūstis.

Patarimai darbdaviams: prieš prasidedant stichijai perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą meteorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti.

Pasirūpinkite, kad būtų sutvirtinti laikini pastatai ir konstrukcijos, taip pat mechanizmai ir įrenginiai.

Sustabdykite krovos darbus su kranais, nedirbkite su atvira ugnimi.

• nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties.

Ledo susidarymas vandens telkiniuose priklauso tiek nuo vyraujančių orų sąlygų, tiek nuo pačios vandens apykaitos.

Upių ledo režimas prasideda vėliau nei kituose vandens telkiniuose.

Pradinėje ledo susidarymo fazėje pasirodo ledėsiai ir priekrantės ledas, vėliau formuojasi ižas, kuriam gausėjant ir šąlant susidaro ledo lytys.

Stovinčio vandens telkiniuose ledo danga įprastai pradeda formuotis anksčiau - nuo priekrantės, pamažu augant vidurio link.

Ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm.

Ankstyvas vandens telkinių užšalimas gali sustabdyti vandens transporto darbą.

Upėse ledo danga niekada nebūna saugi.

• eidami ledu turėkite lazdą, ja periodiškai patikrinkite ledo tvirtumą (tą daryti reikėtų ne prieš save, o iš šono).
• Jeigu sudavus lazda ant ledo pasirodo vanduo, nedelsdami grįžkite į krantą.
• venkite grupuotis.
• įvertinus situaciją, galite patys išgelbėti skęstantį, tačiau būkite labai atsargūs - šliaužti prie eketės reikėtų lėtai, plačiai ištiesus rankas, jeigu yra galimybė, po savimi pakišus slides ar lentą.
• Prie pat eketės ledas lengvai lūžta - žmogų jis išlaiko 3-4 metrai nuo jos, todėl gelbėjant skęstantį reikėtų paduoti slidę, lentą arba tiesiog numesti virvę.

Pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, dėl gaunamos šilumos ir vandens srauto mechaninių savybių, vandens telkinius sukaustęs ledas lūžta - vyksta ledolūžis.

Ledonešis - ledo lyčių (ledlaukių) judėjimas upėse, ežeruose ir jūrose, pasroviui arba pavėjui.

Tai yra sezoninis reiškinys, kuris dažniausiai vyksta žiemą arba pavasarį (rečiau rudenį).

Lietuvoje ledonešis anksčiausiai stebimas lapkričio mėnesį šalies rytuose.

Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje bei pajūryje šis reiškinys prasideda dažniausiai gruodžio pradžioje, o mėnesiui įpusėjus - jau pasirodo ir Žemaitijoje.

Ledo sangrūdos susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas.

Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau - staiga nuslūgsta.

Ledonešio metu srovės nublokštos į krantą didžiulės ledo lytys ardo priekrantę, laužo medžius, taip naikindamos natūralią vagos apsaugą.

Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui (toliau žiūrėti potvynis).

Lijundra yra kritulių rūšis ir viena iš apledėjimo formų, kai silpno lietaus, dulksnos arba rūko lašeliai, patekę ant įšalusio paviršiaus, staigiai virsta ledu.

Lijundra, priklausomai nuo lašų dydžio, lietaus ar dulksnos intensyvumo bei trukmės, formuoja įvairios struktūros ledo sluoksnį ant pastatų paviršiaus, medžių šakų, laidų, kelių ir šaligatvių.

Plikledis - tai ledo sluoksnis arba suledėjęs sniegas ant žemės paviršiaus.

Šerkšnu vadinamos baltos, purios sniego arba ledo pavidalo nuosėdos, susidarančios ant laidų, medžių šakų, žolių ir kt. paviršių.

Šerkšnui susidaryti reikalingos trys sąlygos: šaltis, rūkas ir silpnas vėjas.

Lijundra laikoma pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai apšalo skersmuo siekia 0,1-19 mm.

Padidėjus lijundros ir vėjo apkrovai, papildomo ledo svorio neišlaiko elektros ir ryšių linijos: gali trūkinėti laidai, virsti atraminiai stulpai, prasideda laidų vibracija, elektros srovė...

---