Iš stuburinių gyvūnų gausiausia rūšimis yra žuvų klasė. Pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 30 tūkst. rūšių, o Lietuvoje - 66 rūšys ir dar 11, sutinkamų Baltijos jūroje mūsų pakrantėje. Žuvų dydžiai labai skiriasi - nuo mažiau nei centimetro iki 18 m. Didžiausias ir, ko gero, taikiausias iš ryklių yra bangininis ryklys, kurio ilgis siekia iki 18 m, svoris - iki 12 t.

Žuvų Įvairovė Ir Prisitaikymas

Žuvys gyvena jūrose, vandenynuose, upėse, ežeruose ir tvenkiniuose. Kaip ir sausumos gyvūnai, skirtingų rūšių žuvys prisitaikiusios gyventi skirtingose buveinėse. Iš viso yra daugiau negu 225000 įvairių žuvų rūšių. Žuvys - šaltakraujai gyvūnai. Gyvenimo sąlygos, maistas, konkurentai ir priešai visur skirtingi, nuo to priklauso labai įvairi žuvų sandara ir elgsena.

Žuvys, gyvenančios giliai vandenyje ir jo paviršiuje, paprastai esti aptakios kūno formos, labai išlavėjęs jų uodegos pelekas. Dėl to jos greitai plaukioja, gelbėdamiesi nuo priešų ir persekiodamos grobį. Žuvys, gyvenančios dugne, plaukioja lėtai, jų suplotas kūnas beveik nepastebimas ir grobiui, ir priešui. Žuvys, gyvenančios tarp ryškių koralinių sąžalynų, yra ryškių margų spalvų. Požeminių olų vandenyje, kur visiškai tamsu, gyvena bespalvės žuvys.

Žuvų Sandara Ir Jutimo Organai

Žuvys - vandens stuburiniai gyvūnai. Jų kūnas sudarytas iš trijų dalių: galvos, liemens ir uodegos. Kūno forma priklauso nuo gyvenamosios vietos ir žuvies biologijos ypatumų. Daugumos žuvų kūnas apaugęs žvynais ir gleivėtas. Žuvys juda irdamosios pelekais. Svarbiausia judėjimo organas ir vairas - uodegos pelekas. Spalva paprastai slepiamoji, maskuojamoji, ypač nejudrių žuvų. Kvėpuoja žiaunomis. Turi dviejų skyrių širdį. Šalinimo organai - inkstai. Galvos smegenis sudaro 5 skyriai. Daugumos žuvų apvaisinimas išorinis, ikrai išleidžiami į vandenį ( retai veda vaikus ).

Žuvies kūno danga - žvynai. Yra trys žvynų rūšys: plakoidiniai, ganoidiniai, kauliniai.

• Plakoidiniai žvynai - tai kremzlinių žuvų odos darinys.
• Ganoidiniai žvynai - juos turi nedaug dabar išlikusių žuvų. Tai Afrikos daugiapelekiai (Polypteri) ir Š.Amerikos kaimanžuvės (Lepisosteidae).
• Kauliniai žvynai - sudaryti iš epidermiu dengtų kaulinių plokštelių. Jie ploni ir lyg čerpės dengia visą žuvies kūno paviršių. Žvynai auga kartu su žuvies organizmu, todėl jų paviršiuje susidaro rievės, rodančios žuvies amžių.

Kaulinių žuvų kūnas padengtas kauliniais žvynais. Žvynai nuolat būna gleivėti. Tai mažina trintį su vandeniu.

Lietuvos Žuvys

Lietuvos vandenyse nuolat gyvena ar veisiasi 66 žuvų rūšys (porūšiai, formos). Dar 11 žuvų rūšių kartais pasitaiko Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrante, 2 rūšys išnyko, 4 nevietinės rūšys veisiamos dirbtiniu būdu. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 7 žuvų rūšys: skersasnukis, ežerinis sykas, vijūnas, ežerinė rainė, atlantinė lašiša, iš jų 2 rūšys - atlantinis eršketas (Acipenser sturio; eršketinių Acipenseridae šeima) ir sparis (Abramis ballerus; karpinių šeima) Lietuvos vandenyse išnyko.

• Iš lašišinių šeimos pasitaiko, bet natūraliai nesiveisia, vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss),
• sykinių - peledės (Coregonus peled),
• karpinių - karpiai (Cyprinus carpio) ir baltieji amūrai (Ctenopharyngodon idella).

Pagal gyvenamąją vietą skiriamos jūrinės ir gėlavandenės (upinės, ežerinės) žuvys, pagal migraciją - praeivės (lašišos, šlakiai, perpelės, Baltijos sykai, unguriai, žiobriai) ir sėsliosios žuvys. Kai kurios žuvys prisitaikiusios gyventi ir maitintis prie dugno (vijūninės, plerninės, grundalinės, plekšninės žuvys, gružliai, šamai, vėgėlės, skersasnukiai, ūsoriai, gyvavedės vėgėlės ir kitos). 4 rūšių žuvys (vandens ožkos, paprastosios aukšlės, salačiai, vėjažuvės) gyvena ir maitinasi tik paviršiniuose vandens sluoksniuose. Vienos žuvys (lydekos, salačiai, šamai, vėgėlės, otai, vėjažuvės, starkiai, ešeriai) yra plėšrios - minta žuvimis, kitos (unguriai, upėtakiai, šlakiai, lašišos, perpelės ir menkės) iš dalies plėšrios arba (skersasnukiai, kartuolės ir baltieji amūrai) minta tik augaliniu maistu, dar kitų rūšių žuvys - bestuburiais arba yra visaėdės.

Vandens kokybei labai jautrūs margieji upėtakiai, lašišos, šlakiai, kiršliai, kūjagalviai, srovinės aukšlės, mažiausiai jautrios - kuojos, paprastosios aukšlės, lynai, devynspyglės ir trispyglės dyglės, paprastieji ir sidabriniai karosai, plakiai. 8-10 rūšių vietinės žuvys (lašišos, šlakiai, seliavos, vėgėlės, lydekos, starkiai, lynai, šamai) veisiamos žuvininkystės ūkiuose. Lietuvos žuvys priskiriamos 10 būrių, 22 šeimoms ir 55 gentims.

Silkiažuvių (Clupeiformes) būrio yra 3 silkinių (Clupeidae) šeimos rūšys: atlantinė perpelė (Alosa fallax), strimelė (Clupea harengus membras) ir bretlingis (Sprattus sprattus balticus). Lašišažuvių (Salmoniformes) būrio yra 11 rūšių (porūšių, formų): lašišinių (Salmonidae) šeimos - atlantinė lašiša (Salmo salar), šlakis (Salmo trutta trutta) ir margasis upėtakis (Salmo trutta marinus fario), sykinių (Coregonidae) - europinis sykas (Coregonus lavaretus lavaretus), ežerinis sykas (Coregonus lavaretus holstatus) ir seliava (Coregonus albula), stintinių (Osmeridae) - praeivė europinė stinta (Osmerus eperlanus eperlanus), Kuršių marių stintelė (Osmerus eperlanus marinus spirinchus) ir ežerinė stintelė (Osmerus eperlanus marinus relicta), kiršlinių (Thymallidae) - europinis kiršlys (Thymallus thymallus), lydekinių (Esocidae) - lydeka (Esox lucius). Unguriažuvių (Anguilliformes) būrio yra 1 upinių ungurių (Anguillidae) šeimos rūšis - europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla).

Karpžuvių (Cypriniformes) būrio įvairovė pati didžiausia - 26 rūšys, beveik visos gyvena gėluosiuose vandenyse. Iš karpinių (Cyprinidae) šeimos sutinkamos 22 rūšys: didžiausias - salatis (Aspius aspius), mažiausia - saulažuvė (Leucaspius delineatus), gausiausios - kuojos (Rutilus rutilus), paprastosios aukšlės (Alburnus alburnus), karšiai (Abramis brama), plakiai (Blicca bjoerkna); gyvena ežeruose ir didesnėse upėse. Europinis šapalas (Leuciscus cephalus), strepetys (Leuciscus leuciscus), meknė (Leuciscus idus), ūsorius (Barbus barbus), srovinė aukšlė (Alburnoides bipunctatus), paprastasis skersasnukis (Chondrostoma nasus; įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą), paprastoji rainė (Phoxinus phoxinus) gyvena tik upėse, gružlys (Gobio gobio), kartuolė (Rhodeus sericeus) - upėse ir pratakiuose ežeruose. Žiobris (Vimba vimba) gyvena jūroje, neršti plaukia į upes, vandens ožka (Pelecus cultratus) - tik Kuršių mariose, dalis jų neršti plaukia į upes. Lynas (Tinca tinca), raudė (Scardinius erythrophthalmus), auksinis karosas (Carassius carassius) ir ežerinė rainė (Phoxinus percnurus; pirmą kartą Lietuvos vandenyse aptikta 2006, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą) sutinkami ežeruose. Sidabrinis karosas (Carassius auratus) į Lietuvos vandenis buvo įvežtas ir aklimatizuotas.

Ešeržuvių (Perciformes) būrio sutinkama 20 rūšių, iš jų 15 gyvena jūroje. Iš ešerinių (Percidae) šeimos - pūgžlys (Gymnocephalus cernuus), ešerys (Perca fluviatilis) ir sterkas (Sander lucioperca) gyvena ir veisiasi gėluosiuose vandenyse. Iš žvynagalvinių (Eleotrididae) šeimos nuodėgulinis grundalas (Percottus glehni) į Lietuvos gėluosius vandenis pateko atsitiktinai ir aklimatizavosi; nuo 21 a. pradžios - invazinė žuvis. Iš plerninių (Cottidae) šeimos Baltijos jūroje gyvena builis (Myoxocephalus scorpius), ragys (Triglopsis quadricornis), upėse - kūjagalvis (Cottus gobio). Netikrųjų vėgėlių (Zoarcidae) šeimos yra 1 rūšis - gyvavedė vėgėlė (Zoarces viviparus); po neršto žūva. Tobinių (Ammodytidae) šeimos yra 2 rūšys: didysis tobis (Hyperoplus lanceolatus) ir mažasis tobis (Ammodytes tobianus). Grundalinių (Gobiidae) šeimos - 3 rūšys: smėlinis grundalas (Pomatoschistus minutus), paplūdiminis grundalas (Pomatoschistus microps) ir juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus); pastarasis į Baltijos jūrą pateko atsitiktinai ir aklimatizavosi, pirmą kartą užregistruotas 2002 metais.

Plekšniažuvių (Pleuronectiformes) būrio sutinkamos 4 rūšys: iš otinių (Scophthalmidae) šeimos - otas (Psetta maxima), plekšninių (Pleuronectidae) - Baltijos upinė plekšnė (Platichthys flesus trachurus), Baltijos jūros plekšnė (Pleuronectes platessa baltica) ir paprastoji gelsvapelekė plekšnė (Limanda limanda; Lietuvos pakrantėje reta).

Žuvų Mityba

Visos žuvys yra valgomos, net ir pačios nuodingiausios. Kaip, tarkim, visiems gerai žinoma arba girdėta žuvis fugu. Norint paruošti ją valgymui, japonai, jei neklystu, 3-ejus metus mokosi, kaip pagaminti iš jos valgomą patiekalą.

Reikia vadovautis taisykle, kad daugiausia kenksmingų elementų turi plėšrios ir ilgai gyvenančios žuvys. Į tą sąrašą pirmiausia patenka minėti tunai, kurie aukštai vertinami kulinarų, populiarūs ir tunų konservai. Taikios žuvys, kurios minta planktonu arba zooplanktonu, ir kurios yra trumpaamžės, suprantama nesukaupia tiek sunkiųjų metalų, kaip plėšrūnės ir ilgaamžės. Išvada - jei vartoti mitybai jūrines žuvis, tai sardinę, silkę. Per savaitę dietologai pataria riebią žuvį valgyti du kartus po 150 g. O skaniausia ir vertingiausia yra ta žuvis, kurią pats užsiaugini, šerta natūraliais pašarais, šviežiai sužvejota (ne šaldyta).

Daug kas privengia jūrinių žuvų savo mitybai dėl jau minėtų priežasčių, nes žuvys ir kitos jūros gėrybės dėl vandenynų užterštumo turi prikaupę sunkiųjų metalų (gyvsidabrio, kadmio ir kitų). Bet yra labai svarbus momentas, kas daugumą atgraso: jūrų gėrybėse, o tuo pačiu ir žuvų iš kai kurių vandenynų sudėtyje randama sunkiųjų metalų, plastiko ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų. Pastaruoju metu toksikologai sunerimę, kad kai kuriose plėšriųjų jūrų žuvų rūšyse randama labai toksiško ir sveikatai itin pavojingo gyvsidabrio.

Bene saugiausia mitybai yra jūrinė žuvis sardinė. Jų rūšių yra labai daug, jos priklauso silkiažuvių klasei. Tai nedidelės žuvelės, gyvenančios dideliais tuntais, laikosi negiliai arti pakrančių, minta zooplanktonu. Neršto metu jų tunte gali būti keli milijardai individų. Tarkim, PAR rytinėje pakrantėje užfiksuotas 7 km ilgio sardinių tuntas, kuriame buvo apie 5 milijardai žuvelių. Paskaičiavus jų masę - būtų apie 0,5 mln. tonų. Nieko nuostabaus, kad į tokį tuntą sočiai pasimaitinti susirenka rykliai, banginiai, delfinai, jūrų paukščiai.

Kai šv. Kalėdos ant nosies, per Advento pasninką neapsieiname be silkės. Silkių yra apie 60 rūšių, vertingiausios gyvena šiauriniuose vandenynuose, nes jos riebiausios, turi iki 23 proc. riebalų, turi beveik visas amino rūgštis ir maistine verte nenusileidžia lašišoms.

Žmogaus Įtaka Žuvų Ištekliams

Pasaulyje sužvejojama ir užauginama apie 128 mln. tonų žuvų iš natūralių vandenų - jūrų ir vandenynų. Kadangi žuvų ištekliai jūrose ir vandenynuose yra ženkliai sumažėję, visame pasaulyje sparčiai plėtojama akvakultūra uždarose recirkuliacinėse sistemose.

Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad pereikvoti 52 proc. pasaulio žuvies išteklių, dar 28 proc. - ženkliai sumažėję. Prognozuojama, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais.

Žuvų Ir Jūros Gėrybių Sąrašas, Kurių Rekomenduojama Atsisakyti

Pateikiame dešimties žuvų ir jūros gėrybių sąrašą, kurių rekomenduojame atsisakyti, nes jų ištekliai sparčiai nyksta arba jų vartojimas daro didelę žalą aplinkai.

1. Jūros ešeriai: Venkite pirkti šias giliuose vandenyse gyvenančias žuvis, nes jų ištekliai yra pereikvoti.
2. Jūros lydekos: Jūros lydekų ištekliai sparčiai nyksta.
3. Paltusas: Paltusai yra smarkiai pergaudyti, nes dėl lėto augimo ir brendimo jie yra itin jautrūs intensyviai žvejybai.
4. Jūrų velnias: Jūrų velniai lėtai auga, o lytinę brandą pasiekia gana vėlai, todėl jų populiacija yra jautri žvejybos poveikiui. Derėtų atsisakyti pirkti šią žuvį, kadangi esamos žinios apie išteklių dydį ir kasmetinius sugavimus yra ribotos.
5. Unguriai: Ungurių ištekliams yra iškilusi grėsmė, kadangi stiklinių unguriukų skaičius, pasiekiantis Europos krantus, kasmet vis mažėja.
6. Tilapijos: Natūraliai gyvenančių tilapijų žvejyba šiuo metu nebeneša pelno, todėl kuriasi vis daugiau smulkių žuvininkystės ūkių, kuriuose, siekiant kuo didesnio pelno, žuvys su pašarais gauna augimo hormonų ir antibiotikų.
7. Tunas: Pirkdami tuną pasidomėkite, kokia tai rūšis. Nepirkite paprastojo tuno, gelsvauodegio tuno - jų ištekliai maksimaliai išnaudojami, o kai kuriais atvejais yra net ir pereikvoti.
8. Riebžuvė: Žmonėms, turintiems silpną virškinimo sistemą, nepatartina valgyti riebžuvės.
9. Krevetės: Tiek laukinių krevečių žvejyba, tiek krevečių auginimas ūkiuose yra susiję su neigiamais padariniais gamtai.
10. Paprastoji šiaurinė krevetė: Šiaurinės krevetės gaudomos labai intensyviai, todėl jų ištekliai sunkiai atsikuria. Be to, jų žūklė tralais daro didelę žalą dugno bendrijoms ir pasižymi didele priegauda.

Įdomūs Faktai Apie Žuvis

Vienas banaliausių (ir ne visiškai pamatuotų) klausimų, kokius galima užduoti žvejui, yra: „Kokią didžiausią žuvį pagavai?“ Todėl dėl šio titulo varžosi bent trys žuvų rūšys, o mokslininkai iki šiol neapsisprendžia, kuriai galima suteikti „pasaulio čempionės“ vardą, nes vertinimo kriterijai, kaip pamatysite, skirtingi.

• Paedocypris progenetica - gėlavandenė žuvis iš Cyprinidae šeimos, gyvenanti durpinguose, rūgščiuose vandenyse Sumatros ir Bintano salose.
• Trimmatom nanus yra bene mažiausia jūrinė žuvis, kilusi iš vakarinės Ramiojo vandenyno dalies. Priklauso grundalų šeimai (Gobiidae).
• Schindleria brevipinguis - labai smulki žuvelė iš Indijos-Ramiojo vandenyno regiono, laikoma pusiau gėlavandene, visgi dažniau priskiriama jūrinei faunai.

Gamtoje taip surėdyta, kad maži gyvūnai (lemia jų ontogeninės savybės) gyvena neilgai. Populiariose ichtiologinėse svetainėse trumpiausią gyvenimo trukmę turinčia žuvimi nurodoma Mozambiko ir Zimbabvės vandenyse besiveisianti Nothobranchius furzeri, kurios gyvenimo ciklas trunka 2-3 mėnesius.

• Eviota sigillata - išties viena trumpiausiai gyvenančių žuvų, priklausanti Gobiidae šeimai.
• šiaurinis jūrų ešerys (Sebastes aleutianus), gyvenantis Ramiojo vandenyno šiaurėje.
• arktinis arba Grenlandijos ryklys (Somniosus microcephalus).
• Didysis eršketas (Huso huso), dar vadinamas beluga.
• europinis ungurys (Anguilla anguilla), kuris laisvėje dažniausiai gyvena iki 15-20 metų.
• Paprastais arba auksinis karosas (Carassius carassius).

---