Nors daugelis žmonių mėgaujasi rytiniu kavos puodeliu, kai kuriems kava gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį, įskaitant viduriavimą. Sužinokite, kodėl kava gali sukelti virškinimo sutrikimus ir kaip to išvengti.
Kodėl kava gali sukelti viduriavimą?
Kava turi daugybę komponentų, kurie gali paveikti virškinimo sistemą. Svarbiausi iš jų yra kofeinas bei įvairūs aliejai. Kofeinas ne tik stimuliuoja nervinę sistemą, tačiau yra ir stiprus virškinimo sistemos stimuliatorius, kuris gali padidinti žarnyno peristaltiką. Kitaip tariant, kofeinas padidina žarnyno susitraukimus, kurių dėka maistas stumiamas virškinamuoju traktu.
Kavoje esantys aliejai, tokie kaip kaveolis ir kafestolis, gali skatinti tulžies gamybą kepenyse. Kavos rūgštingumas, kaip minėta, pirmiausiai pasireiškia padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, kadangi natūraliai kava yra rūgštus gėrimas. Jos pH gali būti apie 4,5. Toks rūgštus gėrimas gali ne tik sudirginti skrandžio gleivinę, skatinti išsiskirti daugiau rūgščių skrandžio sulčių, sukelti rėmenį, refliuksą, tačiau ir gali paskatinti viduriavimą.
Logiška, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus ir į tą patį gėrimą, šiuo atveju, kavą gali reaguoti visiškai skirtingai. Asmeniniai skirtumai svarbūs todėl, kad vienų žmonių virškinimo traktas yra jautresnis ir jiems greičiau pasireiškia vidurius laisvinantis kavos poveikis. Beje, svarbūs ir genetiniai veiksniai, pvz., kavos metabolizmo greitis. Kitaip sakant, nuo to, kaip greitai įsisavinama ir skaidoma organizme kava (konkrečiai kofeinas), priklauso, ar konkrečiam žmogui ji sukels viduriavimą.
Organizmo jautrumas kavai - tik vienas veiksnys, kuris lemia, ar šis gėrimas sukels viduriavimą. Ne ką mažiau svarbi ir kavos rūšis bei jos paruošimo būdas. Pavyzdžiui, tamsiau skrudinta kava yra mažiau rūgšti nei šviesaus skrudinimo, todėl jautresniems rūgštingumui žmonėms gali būti lengviau toleruojama. Be to, kava su pienu gali sumažinti rūgštingumą, tačiau jeigu žmogus netoleruoja laktozės, ji gali sukelti priešingą efektą ir iššaukti dar smarkesnį viduriavimą.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į kofeino kiekį kavoje. Be abejo, nei vienas kavos mėgėjas nenorės imti ir atsisakyti kavos vien todėl, kad kartais sutrinka virškinimas.
Kam kava gali sukelti neigiamą šalutinį poveikį?
Vis dėlto kai kuriems žmonėms kava gali turėti labiau neigiamą šalutinį poveikį nei teigiamą. Štai, kam rekomenduojama riboti arba vengti kavos vartojimo:
- Žmonės, sergantys IBS: Kofeinas gali pakeisti tuštinimosi reguliarumą, įskaitant padidintą viduriavimo tikimybę (pagrindinis dirgliosios žarnos sindromo, arba IBS, simptomas).
- Glaukoma sergantys asmenys: Vartojant kavą, padidėja glaukoma sergančių asmenų akispūdis.
- Žmonės, turintys hiperaktyvią šlapimo pūslę: Kofeino vartojimas gali padidinti šlapinimosi dažnumą ir skubumą tą padaryti.
- Sergantys širdies ligomis: Kavoje esantis kofeinas gali laikinai padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.
- Nėščios moterys: Rekomenduojama apriboti kofeino kiekį iki 200 miligramų per parą, kad sumažėtų persileidimo, priešlaikinio gimdymo ir mažo svorio kūdikio pagimdymo riziką.
- Žindančios moterys: Kofeinas yra stimuliuojanti ir diuretinė medžiaga, todėl žindančiai motinai gali kilti dehidratacijos pavojus.
- Žmonės, turintys miego sutrikimų: Rekomenduojama vengti kofeino likus bent šešioms valandoms iki miego.
- Asmenys, kurie jaučia didelį nerimą: Kofeinas yra stimuliatorius, kuris kai kuriems žmonėms gali sustiprinti nerimą.
- Žmonės, kuriuos vargina viduriavimas: Kava be kofeino gali kelti mažiau problemų, nors karšti skysčiai apskritai skatina žarnyno veiklą.
- Sergantys epilepsija: Gauti duomenys parodė, kad gausus kavos vartojimas susijęs su dažnesniais epilepsijos priepuoliais.
- Vaikai iki 12 metų: Dėl per didelio kofeino kiekio vaikams gali padažnėti širdies ritmas, padidėti nerimo jausmas, atsirasti sunkumų susikaupti ir sutrikti skrandžio veikla.
- GERL sergantys žmonės: Kofeinas gali atpalaiduoti apatinį stemplės sfinkterį, dėl to rūgštus skrandžio turinys gali patekti į stemplę ir sukelti nemalonius gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) simptomus.
Ką daryti, jei kava sukelia viduriavimą?
Jeigu pastebėjote, kad viduriavimą sukelia būtent didesni išgeriamos kavos kiekiai, pabandykite sumažinti suvartojamos kavos kiekį. Išbandykite gerti tik vieną ar du puodelius per dieną ir stebėkite organizmo reakciją. Išbandykite mažiau rūgščias kavos rūšis, ypač jeigu pastebite, kad organizmas apskritai jautriau reaguoja į rūgštesnį maistą.
Kava be kofeino gali išspręsti viduriavimo problemą, jeigu būtent kofeinas yra tas dirgiklis, kuris jums sukelia virškinimo problemas. Gana dažnai kavos ir viduriavimo problema išsprendžiama tiesiog ėmus gerti kavą ne tuščiu skrandžiu, o kartu su maistu ar pavalgius. Tam tikri kavos priedai, pavyzdžiui, pienas, gali padėti sumažinti kavos rūgštingumą ir išspręsti viduriavimo problemą. Pienas ar grietinėlė sušvelnina kavą ir ji tampa tinkamesnė rūgščiai jautriam organizmui. Tačiau, kaip jau minėjome, jeigu netoleruojate laktozės, toks derinys sukels itin didelių nepatogumų.
Alternatyvos kavai
Puikiai suprantame, kad kavos skonio ir aromato niekas negali pakeisti. Juodoji arbata ar žalioji arbata, tikėtina, šios problemos nepadės išspręsti, nes jose kofeino yra ne ką mažiau nei kavoje. Kita vertus, ypač juodoji arbata, pasižymi sutraukiančiu poveikiu dėl joje esančių taninų. Taip pat galima apsvarstyti ir tokias alternatyvas kaip žolelių arbatos.
Na, o jeigu į arbatos pusę nenorite nei žiūrėti ir be kavos puodelio neįsivaizduojate geros dienos pradžios, tuomet pagalvokite apie alternatyvią kavą. Alternatyvų įprastai kavai yra gana nemažai. Tai ir varnalėšų šaknų kava, kiaulpienių šaknų kava, morkų kava ar miežių kava. Jeigu įprasta kava sukelia viduriavimą, išbandykite jos alternatyvas.
Kavos ir maisto derinimas
Kavos ir maisto vartojimas vienu metu gali sukelti virškinimo problemų dėl kelių mechanizmų. Kava stimuliuoja gastrino išsiskyrimą ir suaktyvina gastrokolikos refleksą, o jos rūgštingumas didina skrandžio rūgšties gamybą. Šis derinys pagreitina žarnyno tranzito laiką, todėl tam tikri mineralai, pavyzdžiui, geležis, gali pasisavinti iki 40 % mažiau maistinių medžiagų. Rytinis stresas dar labiau sustiprina šį poveikį, nes keičia žarnyno motoriką.
Jei tarp kavos ir pusryčių skirsite 15-30 minučių, tai labai pagerins virškinimo komfortą ir maistinių medžiagų panaudojimą. Asmenims, kurių virškinimo sistema jautri, gali būti naudinga gerti kavą po valgio, o ne prieš jį.
Rekomenduojami laiko tarpai tarp kavos ir pusryčių:
- Palaukite 15-30 minučių po atsibudimo prieš vartojant kavą
- Palaukite dar 20 minučių prieš valgant pusryčius
- Jautresniems asmenims gali būti naudinga 45 minučių pertrauka
- Kai kurie ekspertai rekomenduoja pirmiausia suvalgyti pusryčius ir palaukti 30 minučių prieš geriant kavą.
Strateginis pusryčių pasirinkimas gali labai pagerinti virškinimo komfortą, kai jie derinami su rytine kava. Baltymų turtingi produktai, pavyzdžiui, kiaušiniai, graikiškas jogurtas ar riešutų sviestas ant pilno grūdo skrebučio, yra kavos rūgštingumo buferis ir lėtina kofeino absorbciją. Sudėtiniai angliavandeniai, esantys avižiniuose dribsniuose ar pilno grūdo dribsniuose, suteikia ilgalaikės energijos ir skaidulinių medžiagų, kurios neutralizuoja galimą vidurius laisvinantį kavos poveikį. Sveiki riebalai (avokadai ar riešutai) padeda suvirškinti skrandį.
Idealūs pusryčiai prie kavos vengia per didelio cukraus kiekio, labai perdirbtų maisto produktų ir daug pieno turinčių patiekalų, kurie gali sustiprinti virškinimo sutrikimus. Subalansuotas maistas su baltymais, skaidulinėmis medžiagomis ir sveikaisiais riebalais optimizuoja ir kavos gėrimą, ir virškinimo sistemos sveikatą.
Kavos poveikis skirtingiems žmonėms
Reikėtų atsižvelgti į tai, kad vyresnio amžiaus žmonės yra jautresni kofeinui, taip pat pastebėta, kad moterys kofeinui jautresnės nei vyrai. Be to, jautrumas kofeinui padidėja esant mažam svoriui. Gydytojas įspėja, kad sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, kofeinas gali būti netoleruojamas. Taip pat kofeino nereikėtų maišyti su medikamentais.
Galimos viduriavimo komplikacijos
Viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, kuri gali būti labai pavojinga visoms organizmo sistemoms. Dehidratacija ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema susilpnėjusi. Jei pasireiškia rimti dehidratacijos požymiai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Dehidratacija pasireiškia per dideliu troškuliu, burnos ir gleivinių sausumu, silpnumu ar galvos svaigimu bei nuovargiu. Vienas iš dehidratacijos simptomų taip pat yra retas ir labai negausus šlapinimasis, taip pat tamsios spalvos šlapimas.
Prevencinės priemonės nuo viduriavimo
Žinoma, išvengti viduriavimo gali pavykti ne visada. Tačiau tam tikros prevencinės priemonės nuo viduriavimo gali sumažinti jo tikimybę. Taigi, labai svarbu laikytis asmens higienos - plauti rankas arba naudoti antibakterines priemones, jei nusiplauti rankų nėra galimybės. Prieš valgydami kruopščiai nuplaukite šviežias daržoves ir vaisius, net jei jie atrodo švarūs arba buvo nuskinti iš jūsų sodo. Be to, galite pamirkyti šaltame vandenyje 15-20 minučių, o paskui nuplauti po tekančiu vandeniu. Stenkitės gerti tik švarų ar filtruotą vandenį. Taip pat būkite itin atsargūs rinkdamiesi maistą keliaudami, ypač šiltuosiuose kraštuose. Venkite maudytis vandens telkiniuose, kurie nėra skirti šiam tikslui. Taip pat svarbu vengti streso, kadangi stresas taip pat gali paveikti virškinamojo trakto sistemą ir sukelti viduriavimą. Be to, visuomet tinkamai laikykite maisto produktus, tinkamoje jiems temperatūroje ir nerizikuokite vartoti maisto produktų ar gėrimų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.