Kėdainiai garsūs savo turtinga istorija, o senamiestis įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas. Be to, šis kraštas yra svarbus žemdirbystės ir pramonės centras.
"Kėdainių duona" Pramonės Rajone
Iš naujosios Pramonės parko dalies patraukus į senąją, akys krypsta į dešimtmečius skaičiuojančias įmones. Tai - ir nuolat į darbo bei aplinkos kokybės gerinimą investuojantis kėdainiečių taip vadinamas cukraus fabrikas „Nordic sugar Kėdainiai“, „Rivonos“ logistikos centras, duonos gaminius visam regionui siūlanti "Kėdainių duona", besiplečianti bendrovės „Kauno grūdai“ greitai paruošiamų produktų gamykla, statybinių medžiagų gamintojas „Sakret“, keletas elevatorių, logistikos įmonės.
UAB "Kėdainių duona": Įmonės Apžvalga
Kėdainių duona, UAB (kodas 161649883) buvo įkurta 2002-02-26. Pagrindinė įmonės veikla yra kepyklos. Įmonę valdo 1 akcininkas (fizinis asmuo). Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra gamyba. Šiuo metu Kėdainių duona, UAB įsikūrusi adresu J. Basanavičiaus g. Kėdainiai.
Pagrindiniai Faktai apie UAB "Kėdainių duona":
| Duomenys | Informacija |
|---|---|
| Įmonės kodas | 161649883 |
| Įkūrimo data | 2002-02-26 |
| Pagrindinė veikla | Kepyklos |
| Adresas | J. Basanavičiaus g. Kėdainiai |
"Kėdainių statybininkų duona": Metafora ar Realybė?
Terminas "Kėdainių statybininkų duona" gali sukelti įvairių asociacijų. Vieniems tai gali būti tiesiog metafora, reiškianti pagrindinį statybininkų pragyvenimo šaltinį, kitiems - konkretus produktas, susijęs su Kėdainių regionu. Iš tiesų, "Kėdainių statybininkų duona" gali būti ne tiesiogiai suprantama kaip konkretus duonos gaminys, bet labiau kaip frazė, simbolizuojanti statybininkų darbą ir uždarbį Kėdainių regione. Nors nėra aiškaus produkto, pavadinto "Kėdainių statybininkų duona", galime manyti, kad ši kepykla gamina duoną, kurią vartoja ir Kėdainių statybininkai.
Kaip Vietiniai Kepėjai Puoselėja Tradicijas: Balandžių Šeimos Pavyzdys
Šį pavasarį Andrius Balandis su šeima Kėdainių raj. esančioje Dotnuvoje, aplinkiniams iš anksto niekam nieko nesakę, ėmė kepti ir pardavinėti duoną. Andrius ją pakuria iš vakaro, darbuotoja pasiruošia miltų mišinius, kad ryte būtų lengviau, o kitos dienos 6 val. visi susirinkę imasi darbų: minkyti, kildyti, kepti...
Kaip pasakojo Andrius, jam norėjosi kepti tokią duoną, kuri būtų kuo arčiau senųjų šaknų, tad iš karto atmetė elektrines kepimo priemones, raugo produktus. Turėtų dar ir minkyti rankomis, bet naudoja maišykles, kad nereikėtų tiek daug jėgos. Viena duonos rūšis „Miltuotose rankose“ kepama tik menkai pakeitus Andriaus babos receptą.
O kai, kaip sako Andrius, atėjo laikas, dotnuviškiai nusipirko sklypą, iš Pakruojo raj. nusipirkę parsigabeno seną trobą, du mėnesius kepė, bet gaminiais neprekiavo - ieškojo geriausių kepinių variantų.
„Visko pasitaiko - ir gyvuliam išvežam, nes nenusiseka. Čia - ne gamykla, kiekviena diena individuali. Darbo yra, tačiau jis malonus. Smagu ir tai, kad tapome nedideliu vietinių traukos centru. Dar prieš atsidarant kažkiek žmonių laukia: kas ant gonkelių sėdi, kas stovi - jau ir šurmuliukas. Iki pietų daugiau ateina vietiniai, po to užsuka pravažiuojantys.“
Andrius Balandis su šeima duoną kepa malkomis kūrenamoje krosnyje. Kadangi malkų krosnis nuolat nepalaiko tokios pat temperatūros, iš pradžių, kol karščiausia, pašaunama kepti juoda duona, vėliau - kad nesudegtų - šviesi.
„Kadangi kepame malkomis kūrenamoje krosnyje, mūsų galimybės ribotos: tešlos gali primaišyti kiek nori, bet iškepsi tiek, kiek bus galima. Dar visų jos galimybių neišnaudojome: dar norime pasiūlyti sausainių ir garsiųjų Žardinsko riestainių - Smetonos laikais, visai šalia mūsų, buvo jo duonos kepykla“, - kalbėjo A.Balandis.
Jis veždavo jas parduoti į Kėdainius, Krekenavą. Pasakojo, kad tos baronkos būdavo gana didelės, pabarstytos greičiausiai aguonomis.
Sūnus Rokas, turintis įmonę irgi lietuvišku pavadinimu „Skaitmeninis balandis“, sugalvojo kepyklos pavadinimą - „Miltuotos rankos“. Visa šeima aptarinėjome, svarstėme, o jis telefonu ėmė ir pasiūlė. Ir mums labai tiko.