Rugpjūtis Lietuvoje - tikras atostogų metas. Deja, tačiau ne vienas iš mūsų sugrįžęs atsidūsta: „Dabar norėčiau pailsėti ir nuo atostogų“. Kodėl kartais net praleidę tingias atostogas prie jūros ar baseino, po jų jaučiamės lyg po sunkios darbo savaitės?
Atsipalaiduodami iš tiesų apkrauname organizmą
„Žvėryno natūralios medicinos centro“ įkūrėja, gydytoja Jelena Tulčina teigia, kad neretai apgauname save ir tai, ką patys vadiname atsipalaidavimu, mūsų organizmui tampa tikru iššūkiu.
„Lyg pasigyrimą dažnai girdžiu, kad šventai sveikos mitybos principų besilaikantys žmonės per atostogas leido sau „atsipalaiduoti“. Keista, kad žmonės, kurie, rodos, jau suprato, kad maistas turi didžiulę įtaką jų savijautai, energijai bei nuotaikai, per atostogas nusprendžia tai paaukoti dėl kalno riebaus, nesveiko maisto bei kaloringų alkoholinių gėrimų“, - stebisi mitybos specialistė.
Jos teigimu, kol organizmas vargsta su netinkamo bei sunkaus maisto virškinimu, žmonės jaučiasi apatiški, mieguisti ir neturi jėgų net paprasčiausioms veikloms.
Desertas - lyg prabangus drabužis
„Aš puikiai suprantu norą kartais pasilepinti - ir pati neįsivaizduoju atostogų, kuomet nė sykio negalima pasimėgauti ledais ar pyragaičiu. Vis dėlto į juos reikėtų žiūrėti kaip į prabangią dizainerio specialiai jums kurtą suknelę ar kostiumą. Juk nesipuoštumėte jais kasdien eidami į darbą, parduotuvę ar net per atostogas?
Susikurkite sau šventę ir tik tą ypatingą dieną pasimėgaukite dar neragautu desertu. Juk puikiai žinomas faktas, kad pirmasis šokolado kąsnis - skaniausias. Per dažnai vartojami net ir geriausi dalykai tampa tiesiog nelemtu įpročiu“, - teigia ilgametė praktikė.
J.Tulčina juokauja, kad lyg animaciniai personažai mums ant pečių visuomet sėdi angeliukas su velniuku. Pirmasis skatina atsisakyti trumpalaikio malonumo dėl ilgalaikės sveikatos naudos, o antrasis - uždraustuoju vaisiumi mėgautis kuo greičiau ir visu iš karto.
„Sutikite, net ir pasidavę pagundai suvalgyti riebius trijų patiekalų pietus, iš tiesų tuo mėgausitės tik laukdami maisto. Vėliau pradės kankinti nuovargis, jausitės vis prasčiau, o deserto jau mielai ir nebevalgytumėte - tokie išsipūtę jausitės. Ar ne maloniau po lengvų pietų griebti maudymosi kostiumėlį ir lėkti į paplūdimį, kuriame galėsite suvalgyti griežinėlį gaivaus arbūzo?“ - siūlo gydytoja.
Atostogos - atradimų laikas
J.Tulčina teigia, kad neretai apgaulingas malonumas prisikimšti pilvus iš poilsiautojų atima tikrąją atostogų esmę. Jos teigimu net ir tie, kuriems valgymas iš tiesų yra vienas didžiausių malonumų, per atostogas gali jaustis gerai:
„Ragaukite šiltuose kraštuose daug sultingesnių šviežių vaisių, mėgaukitės tuo, kad nereikia gaminti, ir kas dieną rinkitės vis kitą žuvies, daržovių patiekalą, salotas, sriubą ar troškinį.
Galiausiai, jei atostogaujate Lietuvoje, džiaukitės pagaliau atsiradusiu laisvu laiku, nueikite į šviežių daržovių turgų, grįžę išsirinkite iš lentynoje dulkančios receptų knygos patiekalą, kuriam paprastai niekad nerastumėte laiko, ir susikvieskite visą šeimą prie stalo. Atostogas naudokite naujiems geriems įpročiams kurti“.
Sveikuoliams - papildomos poilsio dienos
Tiems, kurių dar neįtikino, J.Tulčina pateikia dar vieną nenuginčijamą argumentą. „Paprastas klausimas - ar norėtumėte prailginti savo atostogas? Kviečiu paprastam skaičiavimui. Per atostogas dauguma išmiega mažiausiai 9-10 valandų per parą - dažniausiai teigiame, kad po darbų mums tiesiog reikia „atsimiegoti“.
Taip pat po stiprių pietų, nusnaudžiame dar porą valandų - juk per atostogas tikrai niekas neveja dirbti. Taigi, neretai pasitaiko, kad žmogus per parą lovoje praleidžia apie 12 valandų - tai yra pusė jūsų atostogų!
Sveikai besimaitinančiam žmogui užtenka 5-6 valandų miego per parą. Tarkime, aš miegu 5 val. ir kasdien turiu apsčiai energijos sportui, darbui ir laisvalaikiui. Taigi, matematika paprasta - vietoje 84 valandų, kurias knarkdamas praleidžia ėdrūnas, aš lovoje praleidžiu iki 40 val.
Cukraus žala organizmui
Cukrus Europoje atsirado gana neseniai - XVI amžiuje. Pirmieji žmonės, kurie turėjo galimybę vartoti cukrų, buvo turtingieji. Jie jį vartojo kaip delikatesą. Pastebima, kad dėl šios priežasties mažiau problemų dėl dantų tuomet turėjo vargšai.
Dabar galimybę vartoti cukrų turime visi. Jo suvartojimas per pastaruosius dešimtmečius labai išaugęs. Noriu pabrėžti, kad cukraus gauname ne tik iš cukranendrių, bet ir iš kitų maisto produktų, tokių kaip vaisiai, saldžios daržovės, duona, pyragai, įvairūs kiti gaminiai. Žinoma, gliukozė reikalinga smegenims, tačiau jos reikia labai nedaug. Specialiai naudoti cukraus kaip atskiro saldiklio nereikia.
Cukraus keliami pavojai
- Vartojant cukrų didesniais kiekiais išsivysto priklausomybė. Smegenyse atsiranda serotonino (laimės hormono), ir žmogus, suvalgęs saldaus maisto, pastebi pagerėjusią nuotaiką. Daugeliui atrodo, kad cukrus žmogų ramina, tačiau tai išeikvoja labai daug energijos ir alina organizmą. Žmonės, kurie valgo daug saldumynų, darosi ramesni, tačiau po kurio laiko pajunta nuovargį ir mieguistumą.
- Cukrus kraujyje sukelia uždegiminius procesus. Tuomet toks cirkuliuojantis kraujas per visą organizmą paskleidžia uždegimą. Dėl to vyksta kraujagyslių vidinių sienelių destrukcija, jos paburksta. Cukrus kraujagyslių sieneles padaro trapias, padidėja cholesterolio kiekis, jis prilimpa prie uždegiminių kraujagyslių ir sukelia jų užkalkėjimą. Leukocitai žūsta, o eritrocitai sulimpa. Taip cukrus blogina kraujotaką ir lemia trombų atsiradimą. Tai gali paskatinti insultą ar infarktą.
- Cukraus perteklius pavojingas sveikatai, nes jis maitina patogeninę žarnyno mikroflorą, sudaro terpę daugintis įvairiausiems parazitams, bakterijoms, grybeliams ir pirmuonims.
- Perteklinis cukraus vartojimas gali sukelti kasos uždegimą, lemia atsparumą insulinui. Žmogus gali susirgti cukriniu diabetu, įvairiomis kitomis endokrininėmis ligomis. Gali atsirasti hormonų sutrikimų, pradėti augti svoris, gresia ir nutukimas. Kadangi mažėja kalcio pasisavinimas, vystosi osteoporozė. Taip pat cukrus naikina kolageną, o tai destruktyviai veikia odą ir skatina raukšlių atsiradimą.
Norėtųsi atkreipti tėvų dėmesį, kad nepratintų vaikų prie saldumynų, nes jie nuo vaikystės patirs tų pačių problemų kaip ir suaugę žmonės. Remiantis prognozėmis, 2022-aisiais nutukusių vaikų pasaulyje bus apie 50 procentų. Tai gali būti pirmoji karta, kuri mirs anksčiau už savo tėvus.
Žmogus per dieną gali suvartoti ne daugiau nei 14 gramų cukraus. Tarkime, jei per dieną suvalgote arbatinį šaukštelį medaus, tai dienos norma, nes viename arbatiniame šaukštelyje yra 18-20 gramų. Vienas arbatinis šaukštelis uogienės - 25 gramai, tad tiek suvalgius valgyti vaisių ar kitų gaminių, kuriuose yra cukraus, nerekomenduojama.
Neapsigaukite, mat parduotuvėse atsirado nemaža pasiūla uogienių be pridėtinio cukraus. Daugelis mano, kad jos yra sveikos ir jų galima valgyti tiek, kiek norisi. Nieko panašaus. Kadangi jose yra fruktozės, tokios uogienės taip pat galima suvalgyti tik vieną ar du šaukštelius per dieną.
Norėdami sumažinti cukraus suvartojimą, pirmiausia turime sumažinti vaisių. Pavyzdžiui, suvalgius porą obuolių galima gauti ir geležies, ir vitamino C.
Kaip sumažinti suvartojamo cukraus kiekį
- Sportuodami gerkite vandenį. Esant jo trūkumui, ypač po fizinio krūvio, norisi saldaus. To išvengiama laikantis vandens gėrimo režimo. Vienam žmogaus svorio kilogramui reikia apie 30 mililitrų gryno vandens. Bet gerti reikia pamažu, nelaukiant, kol atsiras troškulys.
- Nuimti nuo stalo cukrinę - svarbus, bet ne veiksmingiausias būdas sumažinti saldumynų kiekį savo gyvenime. Pagal statistiką tik 2-4 arbatiniai šaukšteliai iš 22, kurie kasdien patenka į žmogaus organizmą, yra į arbatą ar kavą beriami balti milteliai. Visa kita - pridėtinis cukrus, kuris slepiasi daugumoje pramoniniu būdu gaminamų maisto produktų.
- Reikia vartoti daugiau baltymų ir naudingųjų riebalų. Baltymai ir kai kurios riebalų rūšys padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje, jausti energijos antplūdį ir nežiūrėti desertų pusėn.
- Būtina pasitikrinti magnio, chromo ir cinko kiekį. Šių mikroelementų stygius siejamas su padėjusiu potraukiu prie saldumynų.
- Pravartu į savo mitybą įtraukti produktų, kuriuose gausu magnio (lapinės salotos, riešutai), chromo (kiaušiniai, obuoliai, brokoliai) ir cinko (jūrų gėrybės, moliūgų sėklos).
- Reikia mokytis ilsėtis. Stresas turi įtakos hormonų sistemai ir skatina organizmą ieškoti paprastų malonumų, pavyzdžiui, sausainių.
- Specialistai duoda netikėtą patarimą - stebinkite savo receptorius. Atlikti tyrimai parodė, jog tokie prieskoniai kaip ciberžolės, karis, taip pat karčios daržovės, pavyzdžiui, gražgarstės, laikui bėgant saldų skonį gali padaryti ne tokį jau ir pageidaujamą.