pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Žolelių Arbatos Epilepsijai: Gamtos Dovana Nervų Sistemai

Žolelių arbatos nuo seno naudojamos įvairioms ligoms gydyti ir sveikatai stiprinti. Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš tokių vaistažolių - raudonėlį, jo savybes ir panaudojimą epilepsijai bei kitiems negalavimams gydyti.

Raudonėlis: Aprašymas ir Savybės

Raudonėliai pražysta liepą ir du mėnesius džiugina savo nuostabiais žiedynais. Jie auga sausose pievose, miškų laukymėse, kirtavietėse, pamiškėse, ąžuolų giraitėse, beržynuose ir pušynuose, yra auginami soduose. Raudonėlius patariama skinti žydėjimo metu. Skinama raudonėlių žolė - žydinčių augalų viršūnės. Nuskintus raudonėlius reikia džiovinti lauke, pavėsyje.

Vaistažolės gali būti naudojamos tik metus, nes ilgainiui jos praranda eterinius aliejus, o kartu ir gydomąsias savybes. Raudonėlių žolėje yra maloniai kvepiančių eterinių aliejų, rauginių medžiagų, askorbo rūgšties.

Raudonėlių preparatai naikina žalinguosius mikrobus, gydo žaizdas ir uždegimines ligas, malšina skausmus, ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą, padeda atsikosėti, skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinamojo trakto veiklą, mažina padidėjusį kraujospūdį.

Atsargumo Priemonės

Dėmesio! Raudonėlių preparatų draudžiama vartoti nėščioms moterims, sergantiesiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, tulžies pūslės akmenlige, gastritu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.

Raudonėlių Arbatos ir Antpilai

Raudonėlių Arbata

Raudonėlių arbata ruošiama taip: nubrauktą šaukštelį raudonėlių užpilkite ketvirčiu litro verdančio vandens, uždenkite ir palikite 15 min. prisitraukti, paskui nukoškite. Arbatą pasaldinkite trupučiu medaus. Jei raudonėlių arbata vartojama skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti, medaus į ją dėti negalima.

  • Raudonėlių arbatos patariama gerti peršalus, kamuojant skrandžio ir žarnyno diegliams, vidurių pūtimui.
  • Ši arbata gydo bronchitą ir kosulį.
  • Puikiai nuramina ir padeda užmigti arbata, išvirta iš raudonėlių ir melisų lygių dalių mišinio: 2-3 šaukštelius vaistinių augalų mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 15 min. prisitraukti, paskui nukoškite.

Raudonėlių Antpilas

Antpilą gaminkite taip: 2 šaukštus raudonėlių užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 15-20 min. prisitraukti, paskui nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 2 kartus per dieną 15-20 min. prieš valgį.

  • Raudonėlių antpilas ramina, padeda užmigti, malšina traukulius.
  • Šis antpilas gerina virškinimą, padeda sergant tulžies pūslės uždegimu ir tulžies takų ligomis.
  • Antpilas gydo ir enterokolitą, sukeliantį vidurių užkietėjimą bei pilvo pūtimą.
  • Jei skauda sąnarius, dėkite raudonėlių antpilo kompresus: antpilu sumirkykite lininę ar medvilninę atraižą, apvyniokite skaudamus sąnarius, uždėkite polietileno plėvelę ir šiltai apriškite. Kompresą patariama dėti nakčiai.

Žinovų Patarimai

  • Sirgdami gripu, kosėdami kaip papildomą gydymo priemonę gerkite raudonėlių antpilo: 2 šaukštus susmulkintų raudonėlių suberkite į termosą, užpilkite puse litro verdančio vandens ir palikite valandą nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
  • Nemigą ir centrinę nervų sistemą gydo toks antpilas: šaukštą susmulkintų raudonėlių užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 2 val. nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite šio antpilo 2 savaites po šaukštą 3 kartus per dieną 15 min. prieš valgį.
  • Nuo skrandžio spazmų ir vidurių užkietėjimo padeda šis antpilas: 2 šaukštelius raudonėlių užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 20 min. nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės 4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
  • Jei vargina skrandžio ar žarnyno spazmai, galite gerti spiritinio raudonėlių antpilo: 10 g susmulkintų raudonėlių užpilkite puse stiklinės spirito ir palikite šiltoje vietoje savaitę nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po 40 lašų 3 kartus per dieną prieš valgį. Šiame antpile sumirkytą vatos tamponą galite uždėti ant skaudamo danties.

Gydomieji Mišiniai

  • Bronchitui gydyti: lygiomis dalimis sumaišykite raudonėlių, siauralapių gysločių, čiobrelių ir saulašarių arba šalpusnių. Šaukštelį mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 15 min. nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po stiklinę 3 kartus per dieną 15-20 min. prieš valgį.
  • Epilepsijai ir isterijai gydyti: susmulkinkite ir sumaišykite 40 g raudonėlių ir 60 g dilgėlių lapų. 4 šaukštus vaistažolių mišinio suberkite į termosą, užpilkite puse litro verdančio vandens, palikite 2-3 val. nusistovėti, paskui nukoškite ir pagal skonį įdėkite medaus. Gerkite po pusę ar trečdalį stiklinės 4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Taip gydytis patariama 3 savaites, po 10 dienų pertraukos šį gydymą galima pakartoti.

Raudonėlis Tik Moterims

  • Jei vargina skausmingos menstruacijos: šaukštą susmulkintų raudonėlių užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 2 val. nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną.
  • Sutrikus menstruacijų ciklui: 2 šaukštus susmulkintų raudonėlių užpilkite puse litro verdančio vandens, palikite pusvalandį nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės 4 kartus per dieną 20 min. prieš valgį. Į kiekvieną porciją įpilkite šaukštą pieno ir įdėkite šaukštelį medaus.
  • Klimakso metu liguistai būsenai palengvinti: 2 šaukštus raudonėlių suberkite į termosą, užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palikite 2 val. nusistovėti. Antpilą išgerkite per 3 kartus 20-40 min. prieš valgį.

Kitos Raudonėlio Panaudojimo Galimybės

  • Šviežių arba džiovintų raudonėlių lapų dedama ant skaudulių ir šunvočių.
  • Sloguojant arba nualpus patariama duoti įkvėpti sausų raudonėlių miltelių.
  • Užkimus patariama gerti raudonėlių ir verdančio pieno antpilo.
  • Galvos skausmui ir galvos kraujagyslių spazmams malšinti: 4 šaukštus susmulkintų raudonėlių užpilkite litru verdančio vandens, palikite pusvalandį nusistovėti, paskui nukoškite. Šiuo antpilu išskalaukite plaukus, nusausinkite ir galvą apriškite šilta skarele.
  • Riebią veido ir galvos odą skalaukite raudonėlių antpilu. Jei plaukai tampa labai sausi, ploni ir trapūs, šiuo antpilu išskalaukite plaukus po kiekvieno plovimo.
  • Lygiomis dalimis sumaišykite džiovintų raudonėlių, čiobrelių, ramunėlių ir šalavijų. Šiuo mišiniu prikimškite pagalvėlę. Tokios pagalvėlės maloniai šildo, kai sutraukia mėšlungis, malšina pilvo, ausų, dantų ir gerklės skausmus.

Gydytojos Zofijos Tikuišienės Įžvalgos

Žolelių arbatos, tikėjimas, mankšta, sveikas gyvenimo būdas - dalykai, be kurių neįmanoma mūsų sveikata, - mano gydytoja pulmonologė, radiologė, natūropatė, žolininkė (ir sveikuolė!) Zofija Tikuišienė. Ilgus gyvenimo metus gydžiusi plaučių ligomis sergančius žmones, šiandien pacientus ji konsultuoja natūralaus gydymo klausimais. Jai paklūsta fitoterapija, homeopatija, o neseniai gydytoja viena pirmųjų parvežė į Klaipėdą žinias apie sparčiai populiarėjančią naują natūralaus gydymo sritį - gematerapiją, t.y. gydymą iš augalų pumpurų ir ūglių išgautais ekstraktais.

Zofija Tikuišienė noriai dalijasi savo sukauptomis žiniomis. Gandrų dvaro, sertifikuoto ekologinio ūkio Kojelių kaime, Klaipėdos r., savininkė Z. Tikuišienė augalų galias pasakoja patyrusi nuo vaikystės, nes gimusi ir augusi kaime gilios krizės laikais. Augalinis maistas - pačių išaugintos daržovės ir vaisiai, žolelių arbatos padėjo išgyventi krizes, baigti mokslus.

„Kai susirgdavai - tik žolės ir padėdavo, nieko po ranka daugiau nebuvo. Kai buvau 3 metukų, susirgau plaučių uždegimu. Brolis nešė man iš miško spanguolių ir jas valgydama, sako, pasveikau, kitaip būčiau numirusi. Prisimenu, ankstyvą pavasarį visas Ventos šlaitas šv. Petro raktais būdavo nusėtas, o mes ganėme karves ir valgėme juos. Taip pat kiškio kopūstus, kurie turi daug antioksidantų, vitamino C. Taigi vitaminais maitinomės. Žiemą arbatą iš vyšnių, aviečių, jų šakelių gėrėme. „Buvo taip įdomu.

Eidama ligoninėje Vaikų skyriaus vedėjos pareigas rūpindavosi, kad vaikai gertų ne tik skirtuosius vaistus, be ir žolelių arbatas, pirktas vaistinėje. „Duodavau vaikams ir nuo cistito, nuo nervingumo, kitų ligų.

Z. Tikuišienė, pati auginanti vaistažoles ir kurianti sveikatinančias kompozicijas, apgailestauja, kad šiandien fitoterapija nėra labai populiari - pacientai nenori gydytis natūraliais būdais, jie verčiau renkasi chemines tabletes. Žmonės sako netikį, kad žolės jiems gali padėti. Bet kad padėtų, - tikina fitoterapeutė-homeopatė, žinovo parinktas arbatas reikia gerti 2-3 mėnesius 2-3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

Pagrindinis fitoterapijos principas, pasakoja gydytoja, - sudaryti tokias augalų kompozicijas, kad jie papildytų ir sustiprintų vienas kito veikimą - tik tuomet bus duotas stipriausias impulsas organizmui sveikti. „Vaistažolėse esantys mineralai veikia organizme esančius blokus, skausmo židinius ir juos naikina. Pvz., žmogus džiaugiasi, kai jam išoperavo tulžies pūslę. Bet jei jis negers vaistažolių arbatos, blokai vėl pradės kauptis. Todėl neužteka, - mano ji, - pačiam prisirinkti žolių ir jų arbatas gerti „stichiškai“ - veiksmingiausios arbatos tos, kurios komponentai išmanaus žmogaus - gydytojo, vaistininko, kompetentingo žolininko - sudėlioti.

„Norint sau padėti, reikia eiti pas gydytoją, kuris išmano. Mes visko prisiskaitome, daug žinome, bet žinias reikia sujungti. „Kai man buvo 40 laipsnių temperatūros, vos paėjau, - gulėjau ir gėriau šeivamedžio arbatą. Per dvi dienas pasveikau. Šeivamedis turi galingą priešvirusinį veikimą. O paskui perskaičiau, kad virusus geriausiai veikia būtent šis augalas. Ir mėta gerai, ir mišinukas iš šeivamedžio, vingiorykštės, kuri veikia kaip aspirinas, todėl tinka karščiuojant, ežiuolės. Tik ežiuolė netinka ploniems žmonėms. Ir beržo lapai jiems netinka, nes išvaro daug šlapimo. Po nedaug visko galima įdėti. Ir ežiuolės nedaug, ji slopins kosulį, veiks prieš uždegimą, stiprins imunitetą", - pasakoja gydytoja, pagal užsakymą kurianti kompozicijas įvairioms ligoms gydyti.

Gydytojos puoselėjamas Gandrų dvaras vasarą. „Nori būti sveikas - dirbk su savimi. Juk tik 10 proc. tavo sveikatos priklauso nuo gydytojo, visa kita lemia ekologija, genetika, darbas su savimi“, - sako Z. Būna, kad į gydytoją kreipiasi žmonės dėl skausmo organuose, kurių priežastis - stuburo problema, osteochondrozė: „Viskas organizme labai susiję, todėl reikia padėti visam organizmui, o ne vienam organui. Būna, skundžiasi, kad labai skauda, pvz., peties sritį. Pažiūrėjęs gali pasakyti, kodėl jam skauda - kad nedaro mankštos, tempimo pratimų, o rytais tempimas būtinas, norint, kad stuburas būtų sveikas. Nors keletą pratimų reikia padaryti", - aiškina Z.

Ji primena, kad labai gerai padeda pėdų masažas, kurį žmogus gali atlikti ir pats sau. Gydantis nuo ligų taip pat svarbu valgyti kuo daugiau augalinio maisto, ypač gerai - vietinės daržovės - petražolės, salierai, morkos, obuoliai. O kas geriausiai padeda įveikti nemigą? „Geresnės už sukatžolę žolės nežinau, ją gerti dvi valandas prieš miegą. Ir valerijonas gerai. O aš kuriu mišinukus su melisa, sukatžole, erškėčiu ir ramunėlėmis. Ramunėlės sujungia visas žoles: jei ko per daug - neutralizuoja, jei trūksta - pati papildo. Apskritai visos žolės gerai žino, ką daryti.

Mylimiausias Zofijos Tikuišienės augalas - ugniažolė. Kokie augalai pasitelkiami į pagalbą siekiant pristabdyti vėžio plitimą? „Geriausiai tinka ugniažolė, išrauta su visomis šaknimis ir lapais ir spiritu užpilta. Ji apsaugo, aprūpina mikroelementais, gerina kepenų funkciją, malšina skausmą. Yra žolininkų, kurie ugniažolės įmaišo į visas arbatas. Ugniažolė - mylimiausia Z. Tikuišienės žolė. „Tai žolė, kuri saugo ne tik mūsų sveikatą, bet ir dvasią, aplinką, namus. Vien pažiūrėjęs, kaip ji auga, - ji auga ratu, gali pasakyti, kokia ji stipri. Ir dabar ji žaliuoja, lenda iš po sniego žali lapai ... Ji tokia graži, kai žydi. Vien pažiūrėjęs į ją daraisi sveikesnis. Iš kur toks protingas augalas?

Kitos Vaistažolės

Šventagaršvė pasižymi gydomosiomis savybėmis ir yra naudojama liaudies medicinoje. Kietis dažnai vartojamas sumažėjus skrandžio sulčių kiekiui, esant apsinuodijimui toksinais, taip pat kaip dalis įvairių mišinių mėnesinių ciklui, smegenų veiklai reguliuoti, epilepsijai gydyti.

Viržiai turi organinių rūgščių, kalcio, kalio, krakmolo, karotino, fosforo, natrio, flavonoidų, taninų ir mineralų. Melisa liaudies medicinoje vartojama esant daugeliui sutrikimų. Krapai turi baltymų, cukraus, ląstelienos, rūgščių, gausu mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, natrio, magnio, mangano, cinko, geležies, vario, fosforo) ir vitaminų (B grupės, C, PP, P, karoteno). Vitamino C krapuose dukart daugiau nei apelsinuose, braškėse ir triskart daugiau nei agrastuose ar citrinose. Visose augalo dalyse yra eterinio aliejaus, daugiausia - sėklose.

Galimos vaistažolių ir kitų augalų gydomosios savybės yra pateiktos tik informaciniais tikslais remiantis liaudies medicinos žiniomis. Už turinį neatsakome.

Rasakila

Rasakilų arbata jau senokai buvo vartojama prieš ir po gimdymų - sakoma, kad jei kai kurie daktarai būt apie rasakilas žinoję, kiek gimdyvių būt išsaugoję... Lotyniškas pavadinimas iš arabiško alchymia padarytas, mat augalas kėlė paslaptis, ilgus bandymus tie arabai iš krištolinio lašo darė, gyvybės eliksyro jame ieškojo. Nes jau seniai pastebėta, kad rasakilos vanduo ilgiau skaidrus išlieka. Žolė kėlė rasą - tai apie rasakilą šis posmas. Jau žydi rasakila ten, kur sausiau ir saulė labiau užšviečia, tad reikėtų lapų su visais žiedeliais arbatai pasiskinti.

Dar viena ypatinga šiais laikais ypač svarbi rasakilos savybė - mažina cholesterolį ir cukraus kiekį kraujyje, kraujagysles šveisdama. Antai vienas žmogus pasakojo, kad daktarai jau smėlį anam ant akių buvo pasiruošę pilt, tai reiškia liepė mirt, mat kraujagyslės anam buvo aklinai užakusios. Bet nusprendęs žmogus dar kojų į priekį netiesti, po velėna nelįsti, šioj žemėj dar pabūti ir ėmęs gert rasakilų arbatą. Kasdien, po truputį.