Gamtoje viskas yra susiję, o ryšius, kurie atsiranda dėl maitinimosi, vadiname mitybos grandine. Tai tarsi nematoma grandinėlė, jungianti augalus ir gyvūnus pagal tai, kas ką valgo.

Kas Yra Mitybos Grandinė?

Mitybos grandinė rodo, kuria kryptimi juda gamintojų pagamintos maisto medžiagos ir jose sukaupta energija. Maiste esančios energijos perdavimas iš ėdančiojo ir ėdamojo vadinama mitybos grandine. Tai linijinė seka organizmų, kurioje vienas organizmas minta kitu, perduodamas energiją ir maisto medžiagas.

Ši sąvoka nusako ryšius tarp maisto ir jo vartotojų. Kiekvienas organizmas grandinėje užima tam tikrą mitybos lygmenį, kuris apibrėžia jo vaidmenį energijos perdavimo procese.

Mitybos Lygmenys

• Gamintojai (Autotrofai): Tai organizmai, kurie patys pasigamina maistą iš neorganinių medžiagų, naudodami energiją iš saulės (fotosintezė) arba cheminių reakcijų (chemosintezė). Dažniausiai tai yra augalai, dumbliai ir kai kurios bakterijos. Jie yra mitybos grandinės pagrindas.
• Pirminiai Vartotojai (Žoliaėdžiai): Tai organizmai, kurie minta gamintojais. Pavyzdžiui, karvės, zuikiai, vikšrai. Visi gyvūnai, kurie minta augalais, yra pirminiai vartotojai. Galite pagalvoti ir apie kitus pavyzdžius: karvė, ėriukas, kiškis, sraigė - jie visi yra žolėdžiai.
• Antriniai Vartotojai (Plėšrūnai): Tai gyvūnai, kurie minta pirminiais vartotojais. Jie gali būti mėsėdžiai (carnivores), mintantys tik gyvūnais (pvz., lapė, kuri ėda kiškius), arba visaėdžiai (omnivores), mintantys ir augalais, ir gyvūnais (pvz., meška, kuri ėda uogas ir žuvį). Kadangi varlė suėdė pirminį vartotoją, ją vadiname antriniu vartotoju. Antriniai vartotojai dažniausiai yra mėsėdžiai (valgo tik mėsą) arba visaėdžiai (valgo ir augalus, ir gyvūnus).
• Tretiniai Vartotojai (Aukščiausio Lygio Plėšrūnai): Tai gyvūnai, kurie minta antriniais vartotojais. Dažnai tai būna plėšrūnai, esantys mitybos grandinės viršūnėje arba arti jos. Pavyzdžiai: erelis, mintantis gyvatėmis (kurios gali misti pelėmis), vilkas, mintantis lapėmis, didelės plėšrios žuvys. Kadangi gandras suėdė antrinį vartotoją (varlę), jį galime pavadinti tretiniu vartotoju. Tretiniai vartotojai dažnai yra plėšrūnai, esantys aukštesnėse mitybos grandinės pakopose.
• Skaidytojai (Detritofagai): Tai organizmai, kurie skaido negyvą organinę medžiagą (nuokritas, žuvusius gyvūnus) į paprastesnes medžiagas. Jie atlieka svarbų vaidmenį maisto medžiagų cikle, grąžindami jas į ekosistemą. Pavyzdžiui, bakterijos, grybai, sliekai. Tai labai svarbi, nors kartais pamirštama, grupė. Skaidytojai yra tarsi gamtos šiukšlių perdirbėjai. Tai daugiausia bakterijos ir grybai, taip pat kai kurie bestuburiai, pavyzdžiui, sliekai.

Mitybos Grandinės Pavyzdžiai

• Miško mitybos grandinė: Augalas → Vikšras → Paukštis → Lapė
• Vandenyno mitybos grandinė: Fitoplanktonas → Zooplanktonas → Žuvis → Ruonis
• Ežero mitybos grandinė: Dumbliai → Smulkūs vėžiagyviai → Didelės žuvys → Paukštis plėšrūnas

Mitybos Tinklai: Sudėtingesnis Vaizdas

Gamtoje retai būna taip paprasta, kaip vienoje mitybos grandinėje. Dauguma gyvūnų minta ne vienu, o keliais skirtingais maisto šaltiniais. Taip pat vienas gyvūnas gali būti maistu keliems skirtingiems plėšrūnams. Kai sujungiame daug skirtingų, tarpusavyje susipynusių mitybos grandinių, gauname mitybos tinklą (Food Web).

Tai kelios susipynusios mitybos grandinės ekosistemoje, nes gyvūnai ėda daugiau negu vienos rūšies maistą. Augalėdžiai, pavyzdžiui, pelė, minta skirtingų rūšių augalais, o kiškis gali tapti ir lapės, ir pelėdos auka. Vadinasi, mitybos grandinės nėra atskirtos vienos nuo kitų, jos susipina ir sudaro mitybos tinklą.

Mitybos tinklai atspindi sudėtingą energijos ir maisto medžiagų judėjimą ekosistemoje. Jie parodo, kad ekosistemos yra labai susijusios ir kad vieno organizmo pašalinimas gali turėti didelį poveikį visai sistemai.

Energijos Perdavimas Mitybos Grandinėse

Energija mitybos grandinėse perduodama nuo vieno lygmens kitam, tačiau šis perdavimas nėra efektyvus. Didelė dalis energijos prarandama šilumos pavidalu, sunaudojama organizmų gyvybinėms funkcijoms (kvėpavimui, judėjimui, dauginimuisi) arba pašalinama su atliekomis. Dėl šios priežasties, kuo ilgesnė mitybos grandinė, tuo mažiau energijos lieka aukščiausio lygio vartotojams.

Pagrindinis mitybos grandinės tikslas - perduoti energiją iš vieno organizmo kitam. Prisiminkime: beveik visos energijos šaltinis Žemėje yra Saulė. Augalai (gamintojai) pagauna saulės energiją ir fotosintezės metu paverčia ją chemine energija, kuri kaupiama jų audiniuose (lapuose, stiebuose, šaknyse).

Apytiksliai tik 10% energijos, sukauptos viename mitybos lygmenyje, perduodama kitam. Tai reiškia, kad gamintojai turi sukaupti daugiausiai energijos, kad galėtų išlaikyti visą mitybos grandinę.

Su kiekvienu mitybos grandinės žingsniu (lygiu) didelė dalis energijos prarandama (dažniausiai išsiskiria kaip šiluma). Į kitą lygį pereina tik maždaug 10% (viena dešimtoji dalis) energijos.

Tai taip pat paaiškina, kodėl gamtoje yra daug daugiau augalų nei žolėdžių, ir daug daugiau žolėdžių nei mėsėdžių, kurie jais minta. Kuo aukštesnis mitybos lygis, tuo mažiau organizmų jame gali išgyventi dėl mažesnio prieinamos energijos kiekio.

Mitybos Grandinių Svarba

Mitybos grandinės atlieka svarbų vaidmenį ekosistemų funkcionavime:

• Energijos ir maisto medžiagų perdavimas: Jos užtikrina, kad energija ir maisto medžiagos būtų pernešamos tarp organizmų, palaikant gyvybę ekosistemoje.
• Populiacijų reguliavimas: Plėšrūnai reguliuoja grobio populiacijas, užtikrindami ekosistemos stabilumą ir biologinės įvairovės išsaugojimą.
• Maisto medžiagų ciklas: Skaidytojai skaido negyvą organinę medžiagą, grąžindami maisto medžiagas į dirvožemį ir vandenį, kur jas gali panaudoti gamintojai.
• Ekosistemos stabilumas: Sudėtingi mitybos tinklai yra atsparesni pokyčiams, nes organizmai gali pereiti prie alternatyvių maisto šaltinių, jei vienas iš jų išnyksta.

Žmogaus Poveikis Mitybos Grandinėms

Žmonės apsunkino didžiųjų plėšrūnų gyvenimą. Mes naikinome jų buveines, o juos pačius medžiojome ir žvejojome. Dėl nuolatinės klimato kaitos vis gausėjant kritulių kiekiui ir mažėjant dirvožemio pH, per prognozuojamą laikotarpį 66 procentuose dirbamos žemės plotų seleno kiekis gali sumažėti 8,7 %. Selenas pamažu nyksta iš mitybos grandinės ir klimato kaita tėra tik viena iš daugelio šios problemos priežasčių.

Žmogaus veikla daro didelį poveikį mitybos grandinėms:

• Buveinių naikinimas: Miškų kirtimas, pelkių sausinimas ir urbanizacija naikina buveines, mažindama biologinę įvairovę ir sutrikdydama mitybos grandines.
• Tarša: Cheminės medžiagos, patenkančios į aplinką, gali kauptis organizmuose (bioakumuliacija) ir per mitybos grandines pasiekti aukščiausio lygio vartotojus, sukeldamos jiems toksinį poveikį.
• Peržvejojimas: Intensyvus žuvų išteklių naudojimas gali sumažinti žuvų populiacijas ir sutrikdyti jūrų mitybos grandines.
• Invazinės rūšys: Įvežtinės rūšys gali konkuruoti su vietinėmis rūšimis dėl maisto ir buveinių, sukeldamos chaosą mitybos grandinėse.
• Klimato kaita: Klimato kaita keičia aplinkos sąlygas, paveikdama organizmų paplitimą ir elgseną, o tai gali sutrikdyti mitybos grandines.

Kaip Apsaugoti Mitybos Grandines

Norint apsaugoti mitybos grandines ir ekosistemas, būtina imtis šių veiksmų:

• Saugoti buveines: Išsaugoti miškus, pelkes, pievas ir kitas natūralias buveines, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą.
• Mažinti taršą: Kontroliuoti pramonės, žemės ūkio ir buitinių atliekų išmetimą į aplinką.
• Tvariai naudoti išteklius: Riboti žvejybos apimtis, reguliuoti medžioklę ir tausoti kitus gamtos išteklius.
• Kovoti su invazinėmis rūšimis: Kontroliuoti invazinių rūšių plitimą ir stengtis jas pašalinti iš ekosistemų.
• Mažinti klimato kaitos poveikį: Mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos pasekmių.

Mikroelementas Selenas Ir Mitybos Grandinė

Selenas yra būtinas mikroelementas žmogaus sveikatai išsaugoti. Mikroelementas selenas žmonėms reikalingas už sveikatos būklę atsakingų sistemų, o ypač patikimos imuninės sistemos, veiklai palaikyti. Vis dėlto selenas pamažu nyksta iš mitybos grandinės ir klimato kaita tėra tik viena iš daugelio šios problemos priežasčių.

Remiantis statistikos duomenimis, seleno stoka būdinga tokioms Europos valstybėms kaip Čekijos Respublika ir Kroatija. Kad būtų su kuo palyginti, PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos), JAV ŽD (Jungtinių Amerikos Valstijų Žemdirbystės departamento) ir EMST (Europos maisto saugos tarnybos) rekomenduojama seleno suvartojimo norma yra ne mažiau negu 55-85 mikrogramai per dieną.

---