Nafta, dėl savo nepaprastos vertės dar vadinama „juoduoju auksu“, gamyklą pasiekia per Būtingės terminalą, įsikūrusį prie Lietuvos krantų.
Į terminalą atvykus tanklaiviui, nafta iš jo išpumpuojama ir jūros dugne nutiestu vamzdynu atkeliauja iki krante įrengtų talpų, o vėliau požeminiais vamzdžiais ir iki pačios gamyklos. Per valandą ją gali pasiekti daugiau nei 1500 kubinių metrų žaliavos.
Juodasis auksas išgaunamas iš įvairiame gylyje esančių telkinių. Naftos telkinių yra ir Lietuvoje - štai preitais metais nafta Lietuvoje buvo išgaunama iš 61 gręžinio.
Naftos perdirbimas ir produktai
Iš žemės gelmių išsiurbtoje žaliavoje yra daugybė priemaišų, kurias gamykloje tenka įspūdingų įrenginių pagalba išvalyti. Pirminio perdirbimo metu juodasis naftos kokteilis išskirstomas į atskirus „ingredientus“, vadinamus frakcijomis. Taip gauname daug įvairių produktų: benzino, žibalo, mazuto junginius. Tačiau tai tik tarpiniai produktai, mat jų kokybė dar nėra pakankamai aukšta.
Degalų gamyba ir eksportas
Gamykla Mažeikių rajone yra strategiškai svarbus objektas, aprūpinantis visą Baltijos regioną naftos produktais. Tačiau didžioji pagaminamų degalų dalis eksportuojama į užsienį.
„Per parą mes pakraunam 450 vagonų, tai reiškia, pakrauname dešimt traukinių“ - sako „ORLEN Lietuva“ specialistas Viktoras Vasilavičius. Lietuviški degalai naudojami tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir daugelyje kitų.
Pavojingumo priemonės ir saugumas
Nafta ir jos produktai yra priskiriami prie degių, sprogių, nuodingų ir kenksmingų medžiagų. Kadangi šių pavojingų medžiagų kiekiai yra milžiniški, gamykloje yra įrengta daug apsauginių priemonių. Pavyzdžiui, fakelinė dujų sistema.
Ateities perspektyvos
Išsivysčiusiose šalyse degalų vartojimas po truputį mažėja. Mokslininkai vis tobulina elektros akumuliatorius ir elektomobiliai pinga. Pasaulis elektrifikuojasi.
Jau šiais metais Mažeikių rajone esančioje gamykloje turėtų pradėti veikti naujas įrenginys, kuris gamins žaliavą naftos chemijos pramonei. Degalų gamyba po truputį bus keičiama į produktų gamybą chemijos pramonei.
Iškastinis kuras ir jo alternatyvos
Akmens anglis, nafta ir gamtinės dujos - tai prieš milijonus metų Žemėje gyvenusių organizmų liekanos. Dabar tai yra iškastinis kuras. Jį degindami išgauname kadaise šių organizmų sugertą Saulės energiją.
Palyginti su kitomis iškastinio kuro rūšimis, gamtinės dujos teršia mažiausiai. Joms degant nesusidaro kietosios dalelės.
Gamtinių dujų telkiniai įprastai slūgso kelių kilometrų gylyje po žeme. Iš žemės gelmių išgavus dujas, jos transportuojamos į perdirbimo gamyklas, kur iš šio priešistorinio kuro pašalinamos priemaišos, pavyzdžiui, vandens garai. Tuomet gamtinės dujos tiekiamos į magistralinius dujotiekius arba suskystintų gamtinių dujų gamyklas.
Sudėtingų procesų metu dujos atšaldomos tiek, kad susitraukia net 600 kartų ir virsta skysčiu. Suskystintos gamtinės dujos pumpuojamos į laivus-dujovežius ir tokiu būdu pasiekia Klaipėdos uostą, kur jų jau laukia SGD terminalas ir laivas-saugykla „Independence“.
Automatizacija ir operatorių vaidmuo
Apžiūrint šią milžinišką gamyklą, beveik nematyti darbuotojų. Įrenginiai ūžia, šnypščia, vamzdžiais teka produktai, laikas nuo laiko gamyklos keliais pravažiuoja koks techninis automobilis ar apsaugos darbuotojai, bet specialistų nematyti. Pasirodo, didelė dalis sklendžių, vožtuvų yra automatizuoti ir jie valdomi iš operatorinių. Specialistams nereikia budėti prie tam tikro vamzdžio.
„Seniau operatorius reguliuodavo režimą rankiniu būdu, dabar pagal tam tikrus parametrus tai daro sistema su minimaliu įsikišimu.
Mažeikiuose visą parą budi avarinė brigada, pasiruošusi bet kada remontuoti. Taip pat, daugybė operatorių, kurie, įvykus nestandartinei situacijai, rankiniu būdu sustabdytų ar įjungtų reikiamus įrenginius. Incidentas gali nutikti bet kada, vidurnaktį, anksti ryte, žiemą, per audrą, pūgą, bet kokiu oru ar sąlygomis.
Klaipėdos uostas - vartai į pasaulį
Kai sekantį kartą laivu plauksite pro Klaipėdos uosto vartus, atkreipkite dėmesį į pirmąsias krantines. „Tai - strateginės reikšmės įmonė - mūsų langas į naftos produktų importą ir eksportą.“, - sako „Klaipėdos nafta“ terminalų valdymo tarnybos direktorius Dainius Čiuta.
Iš čia naftos perdirbimo gamykloje Mažeikiuose pagaminti produktai keliauja į Europos šalis, Afriką, net JAV. „Su naftos produktais šiandien dirbame labai lanksčiai - į geležinkelius, į autocisterną, iš jos, į laivą, iš jo, net ir tarp laivų galime perkelti“, - sako „Klaipėdos nafta“ produktų ir procesų kokybės kontrolės skyriaus vadovas Ramūnas Kregždys.
Įdomu tai, kad kai kurie produktai būna itin klampūs. Pavyzdžiui sunkiojo mazuto užšąlimo stingimo temperatūra yra maždaug 30 laipsnių šilumos.