Cukraligė, arba diabetas, yra lėtinė liga, kurią būtina kontroliuoti tinkamai subalansuota mityba. Teisingai pasirinktas maistas padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje, užkerta kelią komplikacijoms ir gerina bendrą savijautą. Cukraligė - tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kai organizmas nesugeba tinkamai panaudoti gliukozės (cukraus), dėl insulino trūkumo arba jo veikimo sutrikimo. Sergant cukralige, svarbu rinktis maisto produktus, kurie padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje.
Valgymo Kultūros Formavimas
„Nuolat girdima nuomonė, kad sveikas maistas nėra skanus. Tačiau tai tik įpročių ir žinių klausimas. Sveikatai palankus maistas privalo būti ne tik sveikas, bet skanus ir patraukliai pateikiamas. Dėl to žmones mokome gaminti ir patiekti skanų ir sveikatai palankų maistą“, - sako sveikatai palankaus maisto virtuvės šefė Aida Matulevičiūtė. Kiekvienas turi stebėti save, kokie maisto produktai tinkami, kiek jų organizmui reikia. Žinoma ir tai, kad galima visa tai suprasti tik valgant sąmoningai - pasitelkiant visus receptorius t.y. ne tik skonio, bet ir regėjimo, uoslės, lytėjimo ir klausos.
Žmonės turi būti ne tik ugdomi žiniomis apie maistą, bet visų svarbiausia mokomi valgyti. „Kaip valgyti žmonės nė mokomi, nė žino. Vadinasi, jie dažniausiai ir pasireiškia iš kartos į kartą, nes mes perimame ne tik genetinį foną, bet ir kitus mitybos bei gyvenimo būdo įpročius. Todėl propaguojant lėtą valgymą prie stalo, gerai sukramtant maistą ir svarbiausia pasimėgaujant kiekvienu kąsniu ir yra valgymo kultūra. Juk gerai nesukramtant ar einant suvalgomas maistas gali būti nepasisavinamas ir puvimo procesai prasidėti organizme, ko pasekoje organizmui bus suteikta ne nauda, o žala“ - teigia sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Svarbu Ne Tik Ką Valgome, Bet Ir Kada Bei Kaip Valgome
Mūsų organizmas paklūsta tam tikram ritmui, kurį nustatė gamta: viskas vyksta tarsi pagal laikrodį. Tad ir maitinimosi ritmas yra ne išimtis dienotvarkėje. Rekomenduojama valgyti bent 3-5 kartus per dieną, nes toks yra natūralus organizmo mitybos ritmas - kūnas mums siunčia signalą, kai ateina laikas pasistiprinti, dėl to negalima ignoruoti įgimto alkio ir saikingumo jausmo, o ignoruojant juos prarandame tikruosius pojūčius. Todėl ir vaikų negalima versti suvalgyti visko, kas lėkštėje.
Sutrikdžius vientiso mechanizmo mažo sraigtelio darbą ir visa sistema išeina iš rikiuotės. Tad valgymas kasdien tuo pačiu paros metu yra ypatingai svarbu mūsų sveikatai - teigia sveikatai palankaus gyvenimo būdo tyrinėtoja Vida Drąsutė. Kiekvieno žmogaus mitybos ritmas individualus, tačiau visiems galioja bendra taisyklė - jis turi būti pastovus. Medikai, mitybos specialistai, psichologai atkreipia dėmesį, kad paros ritmą turi ir visos mūsų organizmo ląstelės, vidaus organai visą parą dirba tam tikru ritmu, tad jeigu mūsų mityba neritminga (nesuderinta su paros ritmu), mes blogai miegame, prastai jaučiamės, o iš to seka ir tolimesnė nesėkmių virtinė.
Valgymo ceremonija. Kita auksinė taisyklė: mėgaukitės valgymo ceremonija. Ką bevalgytumėte, o ypač jei kalbama apie pusryčių, pietų ar vakarienės patiekalą, darykite tai neskubėdami, malonioje ir ramioje aplinkoje. Greitai sukimšus maistą nejaučiama sotumo, pasitenkinimo. Valgymas kartu su šeima ir draugais, reiškia kur kas daugiau, nei vien tik maistą lėkštėje. Dalijimasis maistu ir gyvenimo patirtimi padeda pasijusti tvirčiau, atlaikyti fizinius negalavimus, stresą, emocines problemas, patirti daugiau tyro džiaugsmo ir malonumų.
Stalo padengimas, žvakės liepsna, patrauklūs indai, tvarkingas jų išdėstymas - net ir tokios detalės turi svarbos. Kiekvienas nori, kad jam būtų pasakyta, ką valgyti ir kiek. Tačiau pamirštame patį svarbiausią dalyką, kad mes tik patys žinome geriausiai, ko mūsų organizmui reikia. Juk kaip nėra vienodos morkos, taip nėra vienodo ir žmogaus. Žinoma, šiais masinio judėjimo laikais, kai net valgymui neskiriama laiko, jau nekalbu apie maisto gaminimą, visi nori tik to vieno rakto, kuris vadinasi, ką valgyti, ko nevalgyti ir kiek suvalgyti. Mano giliu įsitikinimu, tai beverčiai dalykai.
„Mes, kaip maisto srities specialistai, žmonėms turime perduoti tikslinę informaciją, tai yra žinių bagažą apie maisto produktus, kurie palankūs mūsų sveikatai, o kurie galimai žalingi. Turi būti keliamas vartotojų sąmoningumas, o ne gąsdinimai ir draudimai, ar nurodinėjimai, kad valgykite tik pusryčiams košę ir būsite sveiki. Tai netiesa, žmogus turi pats save pažinti ir suvokti, kas jo organizmui yra tinkama, žinoma, turėti žinių apie maistą iš esmės.
Produktai, Kurių Verta Vengti Esant Padidėjusiam Cholesterolio Kiekiui
Jei anksčiau padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje būdavo laikomas vyresnio ar senyvo amžiaus žmonių problema, tai šiandien jis vis dažniau nustatomas visiškai jauniems, net 30 metų neturintiems pacientams ar netgi paaugliams. Blogojo (mažo tankio) cholesterolio didėjimą įtakoja įvairūs veiksniai: sėslus gyvenimo būdas, darbo-poilsio režimo nesilaikymas, prasta miego kokybė, nesubalansuota mityba, kurioje vyrauja sotieji ir transriebalai, perdirbtas maistas (pusfabrikačiai), dideli cukraus kiekiai.
Tiems, kurie turi padidėjusį žemo tankio cholesterolį, vertėtų vengti:
- sočiųjų riebalų, kurių gausu riebioje kiaulienoje ir dešrose, hidrintame aliejuje, įvairiuose kepiniuose.
- transriebalų, kurių yra visuose riebaluose gruzdintuose užkandžiuose (bulvytėse, čipsuose, vištienos sparneliuose), perdirbtoje mėsoje (dešrelėse, dešrose), sausainiuose ir kituose kepiniuose (kuriuose dažnai naudojamas margarinas ir didelis kiekis cukraus), taip pat - greitajame maiste (picose, mėsainiuose, keptuose ar gruzdintuose patiekaluose).
- produktų, kuriuose gausu cholesterolio, t.y. kiaušinių tryniai, subproduktai (kepenėlės, širdis), kai kurios jūros gėrybės (pavyzdžiui, krevetės).
- saldžių gėrimų, pavyzdžiui, gazuotų limonadų ir energetinių gėrimų, sulčių, taip pat saldžios balintos kavos.
Mėsa Ir Jos Vartojimo Aspektai
Mėsa yra puikus aukštos kokybės baltymų šaltinis, padedantis kurti ir atkurti raumenis. Aminorūgštys - tai baltymų, reikalingų raumenims atkurti, audiniams augti ir bendrai sveikatai palaikyti, sudedamosios dalys. Geležis būtina hemoglobino - raudonųjų kraujo kūnelių baltymo, pernešančio deguonį iš plaučių į visą organizmą, - gamybai. Cinkas palaiko imuninę sistemą, skatina ląstelių augimą ir atsistatymą, žaizdų gijimą ir dalyvauja angliavandenių apykaitoje.
Tačiau, žinoma, yra ir rizikos. Tyrimai rodo, kad per didelis raudonos ar perdirbtos mėsos vartojimas gali padidinti vėžio, ypač storosios žarnos vėžio, riziką. Be sveikatos, pernelyg didelis mėsos vartojimas daro neigiamą poveikį aplinkai. Nors griežtų rekomendacijų, kiek mėsos vartoti, nėra, tačiau yra rekomendacijos dėl baltymų. Kad su amžiumi neprarastumėte raumenų masės, rekomenduojama baltymų paros norma (RPN) yra 0,8 g vienam kilogramui svorio. Baltymai turėtų sudaryti 10-35 proc.
Vėlyvas Valgymas Ir Jo Poveikis
Ypač blogai, jei daugiau nei 45 proc. paros kalorijų suvartojama po 17 valandos. Tokiu atveju išauga rizika susirgti cukriniu diabetu, skelbia „Nutrition & Diabetes“ publikuotas tyrimas. Anksčiau manyta, kad vėlyvas valgymas turi neigiamos įtakos svorio kontrolei, nes vakare, kai organizmas ruošiasi miegui, sulėtėja medžiagų apykaita. Naujasis tyrimas rodo, kad nepriklausomai nuo žmogaus svorio ar bendro suvartojamų kalorijų kiekio, valgio laikas, gali turėti reikšmingų pasekmių gliukozės apykaitai.
26 tyrimo dalyviai priklausė 50-75 metų amžiaus grupei, turėjo antsvorio arba sirgo nutukimu, dalis - prediabetu ar 2 tipo diabetu. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes: „ankstyvieji valgytojai“, kurie didžiąją dalį dienos kalorijų suvartojo iki 17 val., ir „vėlyvieji valgytojai“, kurie 45 proc. ar daugiau kalorijų suvartojo po 17 val. Visi dalyviai 14 dienų su maistu gavo panašų maistinių medžiagų ir kalorijų kiekį.
Atlikus gliukozės toleravimo tyrimą, „vėlyvųjų valgytojų“ gliukozės kiekis kraujyje praėjus 30 ir 60 minučių po valgio buvo pastebimai didesnis, o tai rodo mažesnę gliukozės (cukraus) toleranciją. Ši tendencija pasitvirtino nepriklausomai nuo dalyvių kūno svorio ir kūno riebalų masės, suvartojamų kalorijų kiekio ir mitybos ypatumų.
Kodėl vėlyvas valgymas kenkia sveikatai?
Tyrime nedalyvavęs Jeilio medicinos mokyklos dėstytojas Nate'as Woodas paaiškino, kad vėlyvas valgymas gali padidinti kūno svorį, nes dauguma žmonių vakare yra daug mažiau aktyvūs, o miegodami - visai neaktyvūs.
„Manome, kad valgymo vėlai vakare problema yra ta, jog gauname kalorijas, kai mūsų organizmui jų nereikia“, - sakė N.Woodas.„Įsivaizduokite, kad suvalgėte kelis gabalėlius picos ir iškart einate miegoti. Tą maistą organizmas suskaido į kalorijas, bet paskui tos energijos iš karto nenaudojame, nes miegame, o ne sportuojame! Taigi, ką mūsų kūnas daro su ta energija? Jis ją kaupia, kad panaudotų vėliau, kai mums jos prireiks. O kaip mūsų kūnas kaupia energiją? Kaip riebalus! Tai viena iš priežasčių, kodėl paprastai rekomenduojama stengtis valgyti anksčiau, o ne vėliau“, - aiškino N.Woodas.
Įtakos tikriausiai turi ir tai, kad kasa dieną būna aktyvesnė išskiria daugiau insulino. „Kai akių tinklainės gale esantys receptoriai pajunta, kad saulė leidžiasi, iš hipofizės pradeda išsiskirti melatoninas, kuris slopina kasos veiklą“, - pasakojo tyrime nedalyvavęs medicinos mokslų daktaras Pouya Shafipouras.
Taigi naktinėtojai, kurie valgo vakare, turi didesnę riziką, kad jiems išsivystys atsparumas insulinui. Tai rodo ir statistika: naktimis dirbantys žmonės - gaisrininkai, policininkai, medikai - dažniau suserga diabetu.
Ką geriausia valgyti vakare?
Per šventes sunku susilaikyti, tačiau medikai sako, kad vakarienė turėtų būti pats lengviausias dienos valgis. Reikėtų gauti mažiau angliavandenių, vadinasi, vengti makaronų, bulvių košės, ryžių, taip pat - desertų ir alkoholio. Vakarienei geriausiai tinka maistas, kuriame gausu baltymų, pavyzdžiui, varškė, balta žuvis ar vištienos krūtinėlė.
Jis pridūrė, kad dėl atsparumo insulinui yra dienos langas, kai tie didesnio kiekio angliavandenių patiekalai gali veikti jūsų medžiagų apykaitą. „Aktyviausias laikas medžiagų apykaitos požiūriu yra nuo maždaug 10 val. ryto iki 16-17 val.
Maitinančios Mamos Mityba
Apie maitinančios mamos mitybą sklando daug gandų. Kartais baisu ko nors netinkama suvalgyti, kad nepadarytume žalos kūdikiui. Viena priežasčių, kodėl priglaustas prie krūties kūdikis verkia, gali būti mamos suvalgytas maistas, kuriame gausu eterinių aliejų. Tai česnakai, svogūnai, porai ir pan. Tačiau jei mama jų valgė per nėštumą, kūdikis gali ir nesureaguoti.
Reikėtų gerti tiek, kad nejaustų troškulio, įprasta išgerti apie 2 litrus skysčių per dieną. Į pieną patenka kofeino. Jo šalinti naujagimio nebrandi virškinimo sistema dar nepasiruošusi. Kofeinas kaupiasi ir tai paskatina naujagimio budrumą, dirglumą, nerimą, prastą miegą. Vengti juodosios ir žaliosios arbatos, pramoninės gamybos sulčių ir alkoholio.