Jūsų kūnas kaupia geležį. Dalį geležies, kurią iš karto gauna su maistu, jis naudoja deguonies gamybai kraujyje. Tačiau jis taip pat turi po ranka šiek tiek geležies, kai negaunate jo pakankamai su maistu. Jei feritino tyrimas rodo, kad jūsų kraujyje feritino kiekis yra mažesnis nei įprastai, tai rodo, kad jūsų organizmo geležies atsargos yra mažos ir jums trūksta geležies. Dėl to galite susirgti anemija.

Feritinas saugomas kūno ląstelėse, kol ateina laikas gaminti daugiau raudonųjų kraujo kūnelių. Kūnas duos signalą ląstelėms išleisti feritiną. Tada feritinas jungiasi su kita medžiaga, vadinama transferinu.

Kodėl atliekamas feritino testas

Jei gydytojas įtaria, kad jūsų organizme yra per daug arba per mažai geležies, jis gali pasiūlyti atlikti feritino tyrimą. Testas gali diagnozuoti arba rodyti:

• Geležies stokos anemija
• Hemachromatozę - būklę, kai organizmas iš suvalgomo maisto pasisavina per daug geležies
• Kepenų ligą
• Suaugusiųjų Stillo ligą

Gydytojas taip pat gali pasiūlyti atlikti feritino tyrimą, jei jums buvo diagnozuotas sutrikimas, dėl kurio organizme yra per daug geležies, pavyzdžiui, hemochromatozė. Jūsų gydytojas gali naudoti feritino testą, kad stebėtų jūsų būklę ir nurodytų gydymą.

Kaip pasiruošti tyrimui

Jei jūsų kraujo mėginys tiriamas tik dėl feritino, prieš tyrimą galite valgyti ir gerti įprastai. Jei jūsų kraujo mėginys bus naudojamas ir kitiems tyrimams, prieš tyrimą gali tekti kurį laiką nevalgyti. Jūsų gydytojas jums nurodys.

Ko galite tikėtis

Atliekant feritino tyrimą, jūsų sveikatos priežiūros specialistas paima kraujo mėginį, įdėdamas adatą į jūsų rankos veną. Kraujo mėginys siunčiamas į laboratoriją analizei. Galite nedelsiant grįžti prie įprastos veiklos.

Rezultatai

Normalus feritino kiekis kraujyje yra:

• Vyrams nuo 24 iki 336 mikrogramų litre
• Moterims - nuo 11 iki 307 mikrogramų litre

Atkreipkite dėmesį, kad ne visos laboratorijos turi vienodus feritino kiekio kraujyje rezultatus. Tai yra standartiniai diapazonai, tačiau atskiros laboratorijos gali turėti skirtingas vertes. Visada paklauskite savo gydytojo konkrečios laboratorijos normos diapazono, kai nustatote, ar jūsų feritino lygis yra normalus, didelis ar mažas.

Žemesni nei įprasti rezultatai

Tai rodo, kad jums trūksta geležies. Jums taip pat gali būti anemija. Jei jūsų feritino lygis yra mažas, gydytojas nustatys priežastį. Mažas geležies kiekis gali būti priežastis, jei:

• Dažnai jaučiamas galvos svaigimas, silpnumas
• Galvos skausmas
• Nepaaiškinamas nuovargis
• Veido blyškumas
• Oro trūkumas
• Turite greitą širdies plakimą

Taip pat galite jausti keistą potraukį saldymedžiui, kreidai, purvui ar moliui. Galite jausti deginimo pojūtį liežuvyje.

Jei nekontroliuojamas, mažas geležies kiekis gali sukelti širdies nepakankamumą (kai jūsų širdis neperpumpuoja kraujo į jūsų kūną taip gerai, kaip turėtų). Tai taip pat gali sukelti šiuos simptomus:

• Krūtinės skausmą
• Kojų skausmą
• Spengimas ausyse

Taip pat gali būti priežastis papildomos sąlygos apima:

• per didelis menstruacinis kraujavimas;
• skrandžio ligos, turinčios įtakos absorbcijai žarnyne;
• vidinis kraujavimas.

Aukštesni nei įprasti rezultatai

Didesnis nei normalus feritino kiekis gali būti stebimas keliomis sąlygomis. Tačiau diagnozuojant šias sąlygas, gali prireikti papildomų tyrimų, pagrįstų jūsų simptomais ir fizine apžiūra.

• Hemochromatozė
• Porfirija - sutrikimų grupė, kurią sukelia fermentų trūkumas, kuris veikia jūsų nervų sistemą ir odą
• Reumatoidinis artritas ar kita lėtinė uždegiminė liga
• Kepenų liga
• Hipertiroidizmas
• Leukemija
• Hodžkino limfoma
• Daugkartiniai kraujo perpylimai
• Piktnaudžiavimas alkoholiu
• Vartojant per daug geležies papildų

Jei jūsų feritino lygis viršija normalų, gydytojui gali tekti įvertinti kitų tyrimų rezultatus, kad nustatytų tolesnius veiksmus.

Didelio geležies kiekio simptomai skiriasi ir gali apimti:

• Išsekimas
• Širdies problemas
• Sąnarių skausmas
• Žemas lytinis potraukis
• Kūno plaukų slinkimas
• Skrandžio skausmas
• Svorio kritimas
• Pilvo skausmas
• Energijos trūkumas

Geležies funkcija mūsų organizme

Kodėl geležis mums tokia svarbi? Visiems mūsų organizmo audiniams būtinas deguonis, jo pristatymą užtikrina raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai), o šių viduje - geležies turintis baltymas hemoglobinas. Hemoglobinas perneša deguonį krauju organizme. Jei su maistu gaunamos geležies kiekis per dieną nesiekia dienos poreikio kiekio, tai geležies sumažėja, pablogėja galimybė toleruoti fizinius pratimus. Jei sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis ir (arba) hemoglobino tūrio vieneto kiekis (dėl vitaminų A, B9, B12, vario trūkumo), toks susirgimas vadinamas anemija.

Taigi, geležis yra labai svarbi raumenų ir kitų aktyvių organų metabolizmui (medžiagų apykaitai) palaikyti. Beveik visos mūsų kūno ląstelės sudegina maistines kalorijas ir sukuria energiją proceso metu, kuriam vykti itin reikalinga geležis. Kai geležies atsargos sumažėja, šis procesas susilpnėja ir gali atsirasti bendras nuovargis.

Daugelis augalinių maisto produktų turi apie 10 proc. viso reikiamo geležies dienos kiekio. O lęšiai ir špinatai geležies turi apie 1/3 dienos normos. Taigi iš augalinių produktų ankštiniai ir žalios lapinės salotos - puikiausias geležies šaltinis. Visagrūdės kruopos taip pat priskiriamos prie geležies gausių produktų grupės.

Geležies trūkumo rizika

Šiuo metu mokslo pasaulyje plačiai diskutuojama apie tai, kaip įvertinti geležies trūkumą. Dauguma mokslininkų mano, kad geležies trūkumas svarbus tik tuomet, kai lemia hemoglobino sumažėjimą. Tačiau pastarųjų metų tyrimai parodė, kad geležies trūkumą atskleidžia ir kiti simptomai - nuovargis, raumenų silpnumas, gausus kraujavimas menstruacijų metu, visa tai gali atsirasti net tada, kai geležies kiekis pakankamas. Labiausiai paplitusi ir žinoma geležies trūkumo forma - anemija. Moterims ir merginoms tokia anemija pasitaiko dažniau nei vyrams ir dažniausiai pomenopauzės etapu. Lengvą anemiją galima išgydyti ir pakeitus mitybą, tačiau būtina konsultuotis su gydytoju.

Atliekant ištvermės pratimus geležies galima netekti iki 50 proc. Tai labai opi problema, ypač liečianti jaunas moteris.

Hemogeležis ir ne hemogeležis

Yra du tipai su maistu gaunamos geležies - ne hemogeležis, kuri vyrauja tiek augaliniuose, tiek ir gyvūniniuose audiniuose, ir hemogeležis, kuri sudaro hemoglobiną ir mioglobiną tik gyvūninės kilmės produktuose. Hemogeležis lengviau pasisavinama (absorbuojama), maksimaliai iki 40 proc. (bioabsorbsija paprastai yra 15-35 proc.) jos galima pasisavinti iš gyvūninės kilmės produktų. Ne hemogeležis prasčiau absorbuojama, jos bioabsorbsija - 2-20 proc. Tačiau, hemogeležies perteklius stiprina oksidacinį stresą organizme, o kartu didina lėtinių ligų riziką ir skatina senėjimo procesus. Todėl negali būti vieno maisto šaltinio (mėsos), patenkinančio geležies poreikį. Reikia rinkis įvairius maisto produktus, kurių dėka gautume ne tik hemo, tačiau ir ne hemotipo geležį.

Maisto produktai, turintys daugiausia geležies

Maisto produktai, kuriuose gausu geležies:

• Kiautuotieji vėžiagyviai (austrės, krabai). 100 g valgomųjų jūrų moliuskų turi apie 28 g geležies, o tai sudaro 155 proc. rekomenduojamos dienos normos.
• Špinatai. 100 g apvirtų špinatų turi 3,6 mg geležies, o tai sudaro 20 proc. rekomenduojamos dienos normos.
• Kepenėlės ir kiti subproduktai. 100 g jautienos kepenėlėse yra 6,5 mg geležies - o tai 36 proc. RPN. Tačiau, vartojant kepenėles būtina žinoti, kad jose esančios geležies kiekis ir kokybė priklauso nuo to, kuo gyvulys buvo šertas. Taigi rekomenduoju jomis dažnai nepiktnaudžiauti, ypatingai trūkstant geležies.
• Ankštiniai. 198 g (1 puodelyje) termiškai apdorotų ankštinių yra 6,6 mg geležies - 37 proc. rekomenduojamos dienos normos.
• Raudona mėsa. 100 g jautienos yra 2,7 mg geležies, tai - 15 proc. rekomenduojamos dienos normos.
• Moliūgų sėklos. 28 g moliūgų sėklų yra 4,2 mg geležies, o tai sudaro 23 proc. rekomenduojamos dienos normos.
• Bolivinės balandos. 185 g (1 puodelis) išvirtų bolivinių balandų turi 2,8 mg geležies, tai sudaro 15 proc. RPN.
• Brokoliai. 156 g (1 puodelis) apdorotų brokolių turi 1 mg geležies - 6 proc. RPN.
• Tofu. 126 g (pusėje puodelio) yra 3,6 mg geležies, tai- 19 proc. RPN.
• Juodasis šokoladas. 28 g yra 3,3 mg geležies, tai - 19 proc. RPN.
• Kmyniniai kuminai. 2 valgomuosiuose šaukštuose yra 2,79 mg geležies, tai - 16 proc. RPN.
• Ilgosios ciberžolės. 2 valgomuosiuose šaukštuose yra 1,82 mg geležies, tai sudaro 10 proc. RPN.
• Petražolės. ½ puodelio yra 1,88 mg geležies, tai sudaro 10 proc. RPN.
• Žalieji lapiniai kopūstai. 1 puodelis turi 2,15 mg geležies, tai sudaro 12 proc. RPN.
• Smidrai. 1 puodelyje yra 1,64 mg geležies, tai - 9 proc. RPN.

Taip pat geležies yra burokėliuose, žemuogėse, granatuose, juoduosiuose serbentuose, džiovintuose abrikosuose, sardinėse ir visuose žalios spalvos produktuose.

Kas padeda pasisavinti geležį?

• Vitaminas C, vartojamas kartu su geležimi, padidina geležies absorbciją (pasisavinimą). Papildomi 50 mg vitamino C (toks kiekis vitamino C yra ½ greipfruto), pridėti prie geležies gausaus maisto, patrigubina geležies pasisavinimą. Atkreipkite dėmesį, kad vitaminas C daug geriau padės pasisavinti geležį, gaunamą iš augalinių maisto produktų nei iš gyvūninės kilmės maisto, šiuo atveju turima omenyje vegetariška ir veganiška mityba. Tačiau termiškai apdorojus maistą ir netinkamai laikant vitaminas C nyksta ir kartu mažėja geležies pasisavinimo galimybė.
• Beta karotenai, esantys morkose ir kituose oranžinės, geltonos spalvos augaliniuose produktuose. Vitamino A trūkumas gali pabloginti geležies panaudojimą raudoniesiems kraujo kūneliams formuotis.
• Varis taip pat yra būtinas mobilizuoti geležį, kad gamintųsi raudonieji kraujo kūneliai. Ankštiniai ir lęšiai yra puikus geležies bei vario šaltinis, jis būtinas palaikyti abiejų komponentų atsargas organizme. Šiomis savybėmis pasižymi ir ciberžolės, imbierai, česnakai, raudonieji svogūnai, aitrieji pipirai.

Kas gali trukdyti pasisavinti geležį?

Geležies pasisavinimą gali pabloginti virškinamojo trakto sutrikimai, skrandžio sulčių gamybos sutrikimai, autoimuninės plonojo žarnyno ligos. Tačiau įtakos turi ir kiti elementai:

• Fitatai. Augaluose (grūduose, ankštiniuose ir pan.) esantys fitatai arba fitino rūgštis itin slopina geležies pasisavinimą. Tačiau jei maistą apdorosite ir paruošite (susmulkinsite, pamirkysite, rauginsite ar fermentuosite), fitatų poveikis sumažės arba visai išnyks.
• Polifenoliai. Polifenolių labai daug vaisiuose, daržovėse, kai kuriuose grūduose, ankštiniuose, arbatoje, kavoje ir raudonajame vyne. Juodosios arbatos (kavos taip pat) polifenoliai labiau slopina geležies pasisavinimą nei žolelių arbatos ar raudonojo vyno. Todėl svarbi žinutė jums - kavą ar arbatą gerkite valanda prieš ar po valgio, kad visiškai pasisavintumėte su maistu gautą geležį.
• Kalcis. Ši mineralinė medžiaga slopina abiejų tipų - hemogeležies ir ne hemogeležies - pasisavinimą. Nustatyta, kad geležies pasisavinimą gali mažinti 75-300 mg kalcio duonoje ir 165 mg kalcio piene. Nors mokslininkai teigia, kad kalcis turi tik labai ribotą poveikį geležiai absorbuotis.
• Baltymai. Galvijų pieno kazeinas ir išrūgos, taip pat kiaušiniai slopina geležies pasisavinimą žmogaus organizme. Sojų pupelių baltymai taip pat gali slopinti geležies absorbciją. Būtent sojų pupelėse esantys fitatai labiausiai trukdo pasisavinti geležį.

Terminis apdorojimas ir saugojimas

Geležies, gaunamos iš gyvūninių maisto produktų, vidutiniškai yra daugiau, nei gaunamos iš augalų, be to, ši geležis labai atspari įvairiems maisto gaminimo būdams. O esanti augaliniuose produktuose yra neatspari apdorojimui ir gaminimui. Grūdai gali prarasti apie tris ketvirtadalius geležies vien tik pašalinus jų apvalkalėlį gaminant rafinuotus miltus. Būtent todėl ir patariama vartoti neapdorotus grūdus - ir ne tik pačius grūdus, bet ir visagrūdžius miltus. Geležis gali būti prarasta ir dėl vandens, kuriame produktai verdami. Pavyzdžiui, verdant špinatus daugiau nei 3 min. prarandama apie 90 proc. geležies. Išeitis, kaip išsaugoti daugiau geležies, - virti trumpiau ir mažesniame kiekyje vandens.

Geležies trūkumo atstatymas

Pagrindinis būdas papildyti geležies atsargas organizme yra įtraukti į mitybą maisto produktus, kuriuose gausu geležies. Be to, norint padidinti geležies pasisavinimą, rekomenduojama kartu vartoti vitamino C turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, citrusinius vaisius, braškes, paprikas ar brokolius. Vitaminas C padeda organizmui efektyviau įsisavinti geležį. O kai kurie maisto produktai ir gėrimai, tokie kaip kava, arbata ar pieno produktai, gali trukdyti geležies absorbcijai, todėl svarbu juos riboti valgant produktus, kuriuose yra geležies arba vartojant geležies papildus.

Jei mitybos pokyčių nepakanka arba geležies trūkumas yra didesnis, gydytojas gali rekomenduoti geležies papildus. Esant rimtesniam geležies trūkumui arba jei pacientas negali vartoti geležies per burną (pavyzdžiui, dėl virškinimo sistemos sutrikimų), gali būti taikomos intraveninės geležies injekcijos.

Pagrindinis būdas nustatyti geležies trūkumą yra kraujo tyrimai, kurie matuoja hemoglobino, feritino koncentraciją kraujyje. Be to, gydytojas gali atsižvelgti į paciento simptomus, mitybos įpročius ir bendrą sveikatos būklę.

Kaip apsisaugoti nuo geležies trūkumo?

• Subalansuota mityba - į kasdienį racioną svarbu įtraukti įvairių geležies šaltinių - tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės.
• Reguliariai tikrinkite sveikatą - rekomenduojama reguliariai atlikti kraujo tyrimus, ypač moterims patiriančioms gausias menstruacijas, paaugliams augimo laikotarpiu, ir žmonėms, kurie vengia arba visiškai nevalgo mėsos.
• Venkite faktorių, trukdančių geležies pasisavinimui - rekomenduojama vengti gėrimų, tokių kaip arbata ir kava, valgant ar iškart po valgio, kadangi juose esančios medžiagos gali sumažinti geležies absorbciją.
• Vartokite geležies papildus - Kai kuriais atvejais, ypač nėštumo metu ar po tam tikrų chirurginių procedūrų, gydytojas gali rekomenduoti geležies papildus net ir tada, kai trūkumo požymių dar nėra.

Maisto produktai, kuriuose gausu geležies

Apytikslis geležies kiekis įvairiuose produktuose:

Produktas	Geležies kiekis (mg/100g)
Aviena	2.3
Jautiena	2
Triušiena	3.2
Elniena	2.9
Stirniena	3
Kiaulių kepenys	16
Veršienos kepenys	6.4
Jautienos kepenys	7.7
Jautienos liežuvis	3
Petražolės	6.2
Kiaulpienės	3.1
Špinatai	2.7
Kale salotos	1.7
Dilgėlės	1.6
Pupelės	6.7
Lęšiai	6.5
Sojų pupelės	3.6
Sojos pieno sūris tofu	2
Rugiai	3.4
Grikiai	2.8
Sezamų sėklos	14.6
Moliūgų sėklos	8.8
Kanapių sėklos	8
Ispaninio šalavijo (chia) sėklos	7.7
Anakardžių riešutai	6.7

---