Kokia yra laimės paslaptis? Tai klausimas, į kurį filosofai bando atsakyti dar nuo Sokrato laikų. Dabar atsakymą turi mokslas. Net 80 metų trukęs Harvardo universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad tikrasis raktas į ilgą ir laimingą gyvenimą yra stiprių tarpusavio ryšių tinklas, o ne pinigai ar sėkmė.

Harvardo tyrimas prasidėjo 1938 m., kai tyrėjų komanda pradėjo sekti 268 vyrų, tuometinių Harvardo antro kurso studentų, gyvenimus ir sveikatą. Tarp jų buvo ir būsimasis „Washington Post“ redaktorius Benas Bradlis ir vėliau Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu tapsiantis Johnas F. Kennedis. Nuo to laiko, tyrimo dalyvių skaičius augo - į jį buvo įtrauktos pirmųjų savanorių antrosios pusės, 456 Bostono gyventojai ir jų žmonos bei 1 300 Harvardo studentų palikuonių, kuriems šiuo metu yra apie 50-60 metų.

Tyrimo metu mokslininkai sekė dalyvių sveikatą ir jų gyvenimus, įskaitant karjeros ir meilės nesėkmes bei laimėjimus. Jie naudojo duomenis, sukauptus iš medicininių įrašų, rengtų interviu ir anketų. Vėliau, kai tai leido technologijos, komanda tyrė dalyvių DNR ir atliko kompiuterines tomografijas, kad geriau suprastų kiekvieno dalyvio sveikatą. Tai parodo, kaip patobulėjo mokslas, per visus tyrimo metus.

Svarbiausia - Santykiai

Po 80-ies metų, tyrimas atskleidė, kad turtas, genetika, socialinė padėtis ir intelekto koeficientas nėra tokie svarbūs gyvenimo ilgaamžiškumui ir laimei, kaip žmogaus ryšys su jo draugais, šeima bei jį supančiomis bendruomenėmis - toks rezultatas nustebino tyrėjus. Iš tiesų, santykiai yra tokie svarbūs žmogaus sveikatai, kad pasitenkinimas turimais ryšiais 50-ies, geriau nei cholesterolio lygio matavimai prognozavo, kokia bus žmogaus sveikata sulaukus 80-ies.

„Žmonės, kurie buvo labiausiai patenkinti savo santykiais, kai jiems buvo 50 metų, buvo sveikiausi, sulaukę 80-ies“, - „TED Talk“ kalbos metu sakė tyrimo vadovas ir Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius Robertas Waldingeris.

Laimę prilyginate greitiems malonumams?

Dažniausiai įsivaizduojame, kad būti laimingam - tai kasdien gyventi lengvą, nuo streso apsaugotą gyvenimą, už nugaros palikus rūpesčius ir problemas. Tikriausiai niekas nesakys: „Imkis kažko, kas sunku.“ Daugumai žmonių sunkumai yra laimės priešingybė. Tai, kad komfortas tolygus laimės jausmui, yra vienas didžiausių mitų šių laikų visuomenėje.

Visos šios patirtys susijusios su kliūtimis, kurias reikėjo įveikti. Tikrasis laimės jausmas yra glaudžiai susijęs su suvokiama prasme, o ją kuria pastangos, pasiaukojimas tikslui ir noras atiduoti pasauliui tai, ką turime geriausia. Žinoma, rutina ir patogumai suteikia ramybės, kuri būtina kiekvienam, tačiau tai turi būti saikinga.

Kaip patirti daugiau pasitenkinimo kasdienybėje?

• Laikinai atsisakyti komforto, prie kurio esame įpratę.
• Svarbu išsirinkti sritį, į kurią norite gilintis.
• Veikla turi būti mums reikšminga ir šiek tiek gąsdinanti.

Nors iš pradžių streso gali būti daugiau nei džiaugsmo, su įveiktais iššūkiais aplankys ir pasitenkinimo jausmas. Daugybė žmonių klydo ir tebeklysta manydami, kad tikrąją laimę suteikia trumpalaikiai malonumai. Tyrimai rodo, kad kai žmonėms sakoma siekti laimės, jie linksta į tokias veiklas kaip ilgas miegas ir lankymasis SPA.

Harvardo Universiteto Tyrimas

Harvardo universiteto tyrėjai atliko daugelį metų trukusį tyrimą, kad išsiaiškintų, kas suteikia laisvės. Robertas Waldingeris - psichiatrijos profesorius iš Harvardo aukštosios medicinos mokyklos, ketvirtasis 77 metų trukmės tyrimo vadovas. 1938 m. pradėtame tyrime dalyvavo 724 į dvi grupes suskirstyti vyrai. Pirmoje grupėje atsidūrė 268 Harvardo universiteto antro kurso studentai, iš kurių daugeliui teko vykti į Antrąjį pasaulinį karą. Antroji tyrimo dalyvių grupė - 456 12-16 metų paaugliai iš prasčiausių Bostono kvartalų. Daugelis iš jų gyveno daugiabučiuose be vandentiekio.

Tyrimo pradžioje visi jaunuoliai buvo ištirti medikų, o jų tėvai papasakojo mokslininkams apie vaikų gyvenimus. Interviu buvo kartojamas kas dvejus metus, mokslininkai domėjosi tyrimo dalyvių požiūriu į darbą ir namus, kas penkerius metus tiriamiesiems buvo atliekama medicininė apžiūra. Iš 724 tyrimo dalyvių 60 vis dar gyvi ir dalyvauja tyrime, nors yra sulaukę itin garbaus amžiaus.

Trys Gyvenimo ir Laimės Veiksniai

Profesorius R. Waldingeris aptarė analogų neturinčio tyrimo rezultatus TED konferencijoje. Jis susirinkusiesiems sakė, kad tyrimas atskleidė tris gyvenimo ir laimės veiksnius ir visi jie siejami su santykių kokybės palaikymu. Vienatvė žudo. Psichiatrijos profesoriaus teigimu, socialiniai ryšiai teigiamai veikia sveikatą, o vienatvė savo ruožtu žudo. Santykių kokybės svarba. Profesorius R. Waldingeris vis dėlto įspėja, kad nors vienatvė yra akivaizdžiai žalinga, vis dėlto vien tik buvimas žmonių apsuptyje nepadės.

Taigi akivaizdu, kad kokybiški ir šilti santykiai gali žmogų apsaugoti nuo rimtų pavojų. Taip pat tyrimui vadovavęs R. Waldingeris papasakojo, kad tie žmonės, kurie jaučiasi galintys pasitikėti kitu žmogumi ištikus bėdai, gali pasigirti geresne atmintimi nei tie, kurie gyvenime taip reikalingos atramos neturi.

Ką daro mus laimingais?

• Miegas
• Emocinis intelektas
• Atsijungimas nuo technologijų
• Aktyvi fizinė veikla
• Vanduo
• Susitaikymas su esama situacija

Žinoma, daugelis vis dar akcentuoja proto gabumus, o ne emocinį intelektą. Emocinis intelektas susideda iš pasitikėjimo savimi, nuoseklumo siekiant užsibrėžtų tikslų, lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti. Išjungti televizorių, į šalį padėti telefoną, atsijungti nuo socialinių tinklų. Skamba beprotiškai, tiesa? Todėl geriau tai vadinti aktyvia fizine veikla. Ir tai gali būti bet kas: šokiai naktiniame klube, laiptais į 7 aukštą, bokso ar pilateso treniruotės.

Laimė veikia kaip nuskausminamieji

Pozityviosios psichologijos pradininku tituluojamas profesorius Martinas Seligmanas kartu su savo kolegomis pristatė psichologinės gerovės modelį PERMA. Šio akronimo raidės koduoja penkis esminius psichologinės gerovės komponentus. Tai teigiamos emocijos (angl. positive emotions), įsitraukimas į tai, ką darome (angl. engagement), geri santykiai su kitais (angl. relationships), prasmės jausmas (angl. meaning) ir pasiekimai (angl. accomplishments).

Komponentai:

1. Teigiamos emocijos: neutralizuoja neigiamų emocijų poveikį.
2. Įsitraukimas: kuo dažniau jaučiamės įsitraukę į veiklą, tuo laimingesni esame.
3. Santykiai: pozityvūs ir sveiki santykiai su aplinkiniais daro mus laimingesnius.
4. Prasmė: laikas ir energija skiriami tam, kas mums atrodo prasminga ir vertinga.
5. Pasiekimai: kiekvienas sėkmingai pasiektas tikslas padeda mums jaustis laimingiems.

Ar kartais panyrate į mėgstamą veiklą taip, kad dingsta laiko pojūtis, pamirštate supančią aplinką, nebejaučiate alkio ir troškulio? Pagalvokite, kokių veiklų metu prarandate laiko pojūtį. Raskite būdų, kaip šioms veikloms galėtumėte skirti daugiau laiko. Stiprinkite ir puoselėkite tuos santykius, kuriuos palaikydami jaučiatės saugūs, mylimi ir laimingi.

Tyrimas su Mappiness programėle

Tyrimas buvo atliktas naudojantis mobiliųjų telefonų programėle „Mappiness“, kurios pagalba eksperimento dalyviai nuolatos dalinosi informacija apie savo savijautą. Laimingiausi žmonės jaučiasi draugų kompanijose - jose žmonės jaučiasi 8,2 proc. laimingesni nei vienumoje. Šeimos aplinkoje atsipalaiduoti sekasi dar sunkiau - šeimos nariai padeda pasijauti laimingesniu 2,9 proc. Nesuteikia laimės ir darbas - 5,4 proc.

Tarptautinė laimės diena

Tarptautinės laimės dienos proga, kuri minima kovo 20 dieną, proga atlikto tyrimo tikslas - pamatuoti Lietuvos gyventojų laimės jausmą ir tai lemiančias priežastis. Iš rezultatų matyti, kad šiuo metu mums su laime labai pakeliui: laimingi arba labiau laimingi nei nelaimingi jaučiasi 90 proc. lietuvių.

Iš ko susideda lietuvių laimė? Bendravimas - geri santykiai su partneriu ar šeimos nariais daugiausia laimės teikia 61 proc. Laimės tyrimą 2019 meų vasarį žurnalo „Laimė“ užsakymu atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas.

Laimės patarimai

• Priimkite draugystę
• Užsiimkite savanoriška veikla
• Susisiekite su savo protėviais
• Parašykite sąrašą
• Laukite smagios veiklos
• Nieko nedarykite
• Nevartokite per daug kofeino

Kadangi draugystė yra savanoriška, neįpareigojantys santykiai, kurie gali bet kada prasidėti arba nutrūkti, jie paprastai būna linksmesni ir ne tokie įtempti. Be to, tai gali suteikti jums perspektyvų ir dėkingumo jausmą. Vartodami kofeiną galime jaustis žvalūs, nes jis greitai įsisavinamas į kraują, kur pranoksta adenoziną - cheminę medžiagą, dėl kurios jaučiamės pavargę.

Pagalba kolegoms yra skirtinga

Ne paslaptis, jog didelę dalį savo gyvenimo praleidžiame darbe, taigi kolegas dažnai priskiriame artimųjų ratui ir neišvengiamai kone kasdien vieni kitiems ištiesiame pagalbos ranką. „Tyrimas atskleidė įdomius faktus, kaip žmonės supranta pagalbą kolegoms. Lietuvoje kolegos pavaduoja vieni kitus ligos atveju - tai gali atrodyti savaime suprantama, bet iš tiesų yra pagalba. Estai dažniausiai padeda kolegoms, suteikdami jiems emocinę paramą, o latviai - dalydami patarimus“, - apibendrina M. Lomsargienė.

Baltijos šalių gyventojų polinkis padėti kitiems

Baltijos šalių gyventojų polinkis padėti kitiems buvo tiriamas antrus metus iš eilės draudimo bendrovės „If“ atliekamas mokslinis tyrimas trijose Baltijos šalyse. „Nors pastebimi aiškūs panašumai tarp visų Baltijos šalių, tyrimas atskleidė ir kelis konkrečius aspektus, būdingus kiekvienai šaliai. Pavyzdžiui, padedami kitiems visi patiriame pozityvias emocijas, bet lietuviai jaučiasi labiau įkvėpti, estai - kompetentingi, o latviai - ambicingi“, - teigia draudimo bendrovės „If“ komunikacijos vadovė Milda Lomsargienė.

Tyrimo duomenimis, 95 proc. apklaustųjų bent kartą pagelbėjo pažįstamiems ir draugams per praeitą mėnesį, o 85 proc. teigė bent kartą padėję ir nepažįstamiems. Lietuviai tik kiek daugiau linkę teigti, kad padėjo nepažįstamiems žmonėms. Tyrimas atskleidė, jog tiek pagalbos teikimas, tiek gavimas sukelia malonias emocijas, tačiau žmonės, padėdami kitiems, nurodė patyrę daugiau emocijų nei sulaukę pagalbos. Taigi, pozityvios emocijos yra puikus prizas, kurį gauni suteikdamas pagalbą“, - sako apklausų rezultatus analizavęs psichologijos docentas Antanas Kairys.

Kaip žmonės supranta pagalbą?

Kartais, kalbėdami apie pagalbą, mes įsivaizduojame didelius darbus ir net nesusimąstome, kad ir kasdieniai veiksmai taip pat yra pagalba. Tačiau tyrimo dalyviai pagalbą suprato gana plačiai, kaip bet kurį neatlygintiną veiksmą. Vienas dalyvis teigė, kad „pagalba - tai bet kokios formos pagalba kitam žmogui už vienintelį atlygį - ačiū“.

Pasak A. Kairio, dažniausiai, lietuvių nuomone, pagalbos prireikia sprendžiant kasdienes problemas, pavyzdžiui, pagalba sugedus automobiliui, grąžinant surastą daiktą savininkui ir pan. Antra, ji siejama ne tik su fizine ar materialine pagalba - dažnai paminima ir moralinė pagalba, rūpestis dėl kito savijautos, empatiškumas. Taip pat neretai minima spontaniška pagalba, pavyzdžiui, padėti pereiti gatvę ar panešti sunkų pirkinių krepšį.

„Nors pagalbos gali prireikti kiekvienam, kai kurie tyrimo dalyviai išskyrė grupes, kurioms dažniausiai reikia pagalbos, - tai vyresnio amžiaus, sergantys žmonės, o kai kurie respondentai nurodė, kad pagalba teikiama ir gyvūnams. Džiugina tai, jog tik nedaug kam, uždavus klausimą „Ką Jums reiškia pagalba“, pirma mintis buvo apie institucijas ar specialiąsias tarnybas. Tai rodo, kad pagalba suvokiama kaip asmeninis įsipareigojimas, kasdienė veikla“, - sako docentas A. Kairys.

---