Tunisas - puiki atostogų kryptis tiems, kurie ieško gražių paplūdimių, turtingos istorijos ir kultūros bei gardžių vietinės virtuvės patiekalų. Nuostabios Viduržemio jūros pakrantės, senoviniai griuvėsiai ir unikalus Šiaurės Afrikos ir Viduržemio jūros regiono virtuvės derinys - Tunisas siūlo išties įsimintinas atostogas.
Tunise vyrauja Viduržemio jūros regiono ir dykumų gyventojų kulinarinių tradicijų mišinio virtuvė. Šiaurės Afrikos perlu vadinamas Tunisas pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir tarp turistų iš Lietuvos.
Tuniso istorinis ir kultūrinis kontekstas
Dar IX a. pr. Kr. įkurta Kartagina minima visuose istorijos vadovėliuose. Galingos imperijos sostinė, kuri daugelį kartų atsilaikė prieš Romos imperijos kariuomenę, galiausiai buvo sulyginta su žeme, o vėliau atstatyta užkariautojų rankomis. Nors iš naujo pastatytas miestas Viduržemio jūros pakrantėje nepasižymėjo tokia prabanga kaip kadaise, vienas dalykas nepasikeitė. Išliko unikali berberų bendruomenė, kuri iki šių dienų išlaikė savo kalbą, papročius ir unikalų tikėjimą.
Jų neįveikė nei pačia karingiausia germanų gentimi laikomi vandalai, nei dar aršiau nusiteikę krikščionys. Tačiau palaužė Osmanų imperija, ir ne tiek ginklu, kiek iš Ispanijos išvarytų maurų skaičiumi. Jie čia persikėlė su musulmonišku tikėjimu, savais papročiais ir poreikiu palaikyti glaudžius ryšius su Europos šalimis. Per šimtmečius Tunisas tapo tuo, kuo yra dabar - kryžkele tarp Europos, tikrosios Afrikos ir radikaliai musulmoniškų Artimųjų Rytų.
Kultūrų katilą dar labiau sumaišė prancūzų kolonistai, šioje Šiaurės Afrikos teritorijoje viešpatavę net iki 1956 m. Pasitraukus kolonistams, Tunisą apėmė politinė suirutė: karalių nuvertė prezidentas, prezidentą pučo metu nuvertė kitas, tačiau galiausiai buvo suorganizuoti laisvi rinkimai. 1989 m. Tuniso ekonomika pamažu pradėjo atsitiesti, nors aukščiausiame poste ir nesėdėjo demokratiškai išrinkta valdžia. Milžiniškam pokyčiui prireikė 20 metų.
2010 m. pabaigoje-2011 m. pradžioje Tunise įvyko revoliucija, pareikalavusi per 300 žmonių gyvybių. Jos metu nuverstas Zino el Abidino Ben Ali režimas. O sukilimas prieš despotišką režimą Tunise pažadino ir kitas diktatorių valdomas arabų šalis. Taikios demonstracijos, virtusios galingu Arabų pavasario judėjimu, iš sosto išvertė dešimtmečius Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis valdžiusius tironus.
Didelių permainų įvyko Egipte, Jemene. Libijoje ir Sirijoje kilo kruvini konfliktai, o protestai Bahreine, Saudo Arabijoje ir Kuveite buvo numalšinti. Kritus diktatoriams, prie Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių vairo stojo islamistai - musulmonų brolijos arba jos atšakų atstovai. Demokratiškai išrinkta islamistinė valdžia greitai nuvylė regiono gyventojus, nes žmonėms negalėjo pasiūlyti nieko daugiau, tik naujų konstitucijų pagal šariato principus surašymą.
Tačiau Tunisas atsilaikė. Tunisiečiai - pirmieji regione demokratiškai, be armijos pagalbos bei kraujo liejimo, užtrenkė valdžios duris islamistams ir pasuko valstybės vairą pasaulietinės politikos kryptimi. 2014 m. moterys ir jaunimas ne kartą ėjo į gatves tam, kad užsitikrintų lygias teises ir užkirstų kelią islamiškos teisės sistemai įtvirtinti. Kai kurie mūšiai laimėti, kai kurie pralaimėti. Visgi Tunisą galima laikyti sėkmingu pavyzdžiu, įrodančiu, kad švietimas ir pilietinė visuomenė gali pakeisti valdžią.
Turizmas Tunise
Nors Tunisas pasižymi išvystytu žemės ūkiu, tačiau tikrąja aukso kasykla turėtų virsti turizmas. Bent jau kol kas atrodo, kad Vyriausybė kiek įmanydama ruošia kastuvus keliautojų atvežamam auksui kasti. Ir viskas vyksta tikslingai. Tunisas rimtai konkuruoja su Turkija ir Egiptu. Šalyje gausu viešbučių, kuriuose teikiamos SPA, masažo bei hidroterapijos paslaugos, padedančios ne tik atsipalaiduoti per atostogas, bet ir sugrįžti atjaunėjus, pagražėjus, net sulieknėjus.
Kelionių organizatoriai reklamuoja Tunisą kaip nepaprastai svetingą šalį, kuri tariamai visa persmelkta apelsinų ir jazminų žiedų aromato, o sveikatingumo tradicijos čia siekia Romos imperijos laikus. Iš tiesų vanduo Tunise visada buvo natūralus grožio ir sveikatos šaltinis - nuo romėnų terminių pirčių iki medinų hamamų. Šiuo metu Tunisas yra antroji šalis pasaulyje (po Prancūzijos) pagal gydymo vandeniu - hidroterapijos - paplitimą.
Kita hidroterapijos rūšis - talasoterapija - iš tiesų unikali. Tai profilaktinis ir gydomasis tam tikros temperatūros jūros vandens naudojimas kartu su jūrų dumbliais ir jūros purvu. Tokias paslaugas teikiantys tikina, kad vos po kelių įvyniojimų oda atjaunėja, tampa elastingesnė, apsivalo nuo toksinų ir ima švytėti. Ar taip nutinka, sužinoti veikiausiai galima tik išbandžius, visgi norinčių išmėginti netrūksta. Juolab kad ir kainos šioje šalyje dar atrodo viliojančios.
Gerai Tunise jaučiasi ne tik tie, kurie ryžtasi imunitetą ir kūną stiprinti penkių žvaigždučių viešbučiuose ir prie europietiškų standartų artėjančiuose SPA, bet ir mėgstantys paprastenį atostogų leidimo būdą - gulinėjimą paplūdimiuose. Daugelis keliautojams patraukliausių viešbučių stovi vadinamojoje turistinėje zonoje - pajūrio ruožuose, 10-30 km atstumu nuo tikrųjų istorinių miestų. Autentikos kurortiniuose miesteliuose mažai, tačiau nenuvilia kainos ir klimatas.
Tuniso vietinė kava
Turbūt visi sutiks, jog vykdami atostogų į svetimą šalį, keliaujame ne tik pažinti naujos kultūros, pasigrožėti gražiais vaizdais, bet tuo pačiu ir suteikti savo skonio receptoriams naujų pojūčių. Todėl vykdami į kelionę, pasidomėkite, kokie maitinimo tipai Jūsų išsirinktame viešbutyje galimi, kad netektų nusivilti.
Netikėta, tačiau Tunisas laikomas vyno šalimi. Kava - nors ji gana reta, tačiau Madagaskare augantys kavamedžiai leidžia vietiniams gaminti itin unikalią bei pasaulyje vertinamą kavą.
Norintys vienoje vietoje patirti tikrą tunisietišką gyvenimo ritmą, bent vieną dieną turėtų skirti sostinei. Ji, beje, pavadinta tuo pat vardu, kaip ir šalis.