Dažnai pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojui neįmanoma nustatyti tiksliai 40 darbo valandų per savaitę. Tai įtakoja nevienodas darbo krūvio paskirstymas. Taigi, kyla poreikis lankstesniam darbo laiko paskirstymui. Tokiu atveju nustatomas bendras darbo valandų skaičius per tam tikrą laiko tarpą (pavyzdžiui per mėnesį). Toks darbo laiko režimas ne visada tenkina darbuotoją, kadangi darbo grafikas gali nuolat keistis, dirbama savaitgaliais bei švenčių dienomis, ar naktimis.

Ne veltui Seime imta svarstyti iniciatyva riboti suminio darbo laiko režimo taikymą įmonėse: pataisomis siūloma, kad suminė darbo laiko apskaita būtų įvedama esant būtinumui nepertraukiamai veikiančių įmonių veikloje, o kitose įmonėse ji galėtų būti įvedama tik dėl to susitarus šakos ar darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje.

Kas yra suminė darbo laiko apskaita?

Suminė darbo laiko apskaita - tai darbo laiko apskaičiavimo būdas, kai darbuotojas faktines valandas išdirba per apskaitinį laikotarpį, neviršijantį 3 mėnesių. Tam tikrais atvejais laikotarpis gali trukti net iki 12 paeiliui einančių mėnesių. Suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko ir poilsio reikalavimus reglamentuoja darbo kodekso 114, 115 ir 122 straipsniai.

Šis režimas suteikia daugiau lakstumo įmonėms, kurių darbuotojai dirba netradiciniu grafiku (kitaip nei pirmadieniais-penktadieniais, nuo 9 iki 18 valandos) ir svyruojant darbo krūviui. Lietuvoje suminę darbo laiko apskaitą naudoja net 27 procentai įmonių (Valstybinė darbo inspekcija).

Šis režimas gali būti pritaikomas, jei įmonė atitinka keliamus reikalavimus: supažindinus darbuotojus su atnaujintu apskaitos metodu, gavus darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos pritarimą (jei yra) bei įvykdžius informavimo ir konsultavimo darbus.

Suminę darbo laiko apskaitą dažniausiai renkasi įmonės, kurios turi palaikyti verslo procesus netradicinėmis darbo valandomis (ankstyvais rytais, naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis) bei kintant darbo krūviui. Tokią apskaitą dažniausiai naudoja prekybos tinklai ir parduotuvės, viešbučiai, restoranai, kavinės, gamybos, energetikos įmonės, sveikatos priežiūros, viešųjų paslaugų įstaigos.

Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įmonėje

Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įmonėje apibrėžiamas 3 veiksmais:

• priimamas įmonės vadovo įsakymas (jame nurodoma kodėl ir kam įmonėje įvedama suminė darbo laiko apskaita, nuo kada pradedama taikyti suminė darbo laiko apskaita bei koks ataskaitinis laikotarpis, taip pat svarbu nurodyti asmenis, atsakingus už darbo grafikų sudarymą bei kaip ir kada planuojama skelbti darbo grafikus);
• gaunamas darbuotojo sutikimas dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą;
• pakeičiama darbuotojų darbo sutartis (jei to reikia).

Suminės darbo laiko apskaitos taikymas įmonėje

Pagrindiniai reikalavimai, taikomi suminei darbo laiko apskaitai (nustatyti DK 115 str.):

• suminė darbo laiko apskaita įmonėje įvedama esant būtinybei, atsižvelgus į darbuotojų pritarimą tokiai darbo laiko apskaitai;
• nustačius suminę darbo laiko apskaitą, dirbama darbo grafikuose nurodytu laiku (pamainomis), tačiau laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų;
• su savo darbo grafikais darbuotojai supažindinami likus ne mažiau nei 7 dienos iki jų įsigaliojimo, o grafikai keičiami įspėjus darbuotoją ne mažiau nei prieš dvi atitinkamo darbuotojo darbo dienas;
• darbo pamainų grafikai privalo būti sudaryti taip, jog neviršytų maksimalaus 52 val per savaitę darbo laiko;
• negali būti pažeisti minimalieji poilsio laiko reikalavimai, kasdienis nepertraukiamas poilsis negali būti trumpesnis nei 11 valandų, o per 7 darbo dienas darbuotojui privalo būti suteiktas nepertraukiamas 35 valandų poilsio laikas;
• draudžiama skirti darbuotoją dirbti 2 pamainas iš eilės;
• darbuotojui, per apskaitinį laikotarpį neišdirbus bendro viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko, už neįvykdytą darbo laiko normą jam privalo būti sumokėta pusė darbo užmokesčio;
• darbuotojui, per apskaitinį laikotarpį išdirbus daugiau valandų nei bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiką darbuotojui apmokama kaip už viršvalandinį darbą- 1,5 karto didesniu darbo užmokesčiu.

Darbo užmokesčio bei kasmetinių atostogų skaičiavimas dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą

Darbdavys turi teisę, neatsižvelgdamas į faktiškai dirbtas darbo laiko valandas, mokėti pastovų darbo užmokestį. Galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį darbdavys turėtų atlikti mokėdamas atlyginimą už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį (DK 115 str. 5 ir 6d.). Siekiant apskaičiuoti darbo užmokestį per apskaitinį laikotarpį visą darbo laiką išdirbančiam darbuotojui, skaičiuojama pagal 40 valandų darbo savaitės normą. Tais atvejais, kai darbuotojas, dirbdamas pagal suminę darbo laiko apskaitą, išdirba ne visą darbo laiką, tuomet jo išdirbtų darbo valandų skaičius per apskaitinį laikotarpį proporcingai mažinamas.

Darbuotojams, kurie dirba taikant suminę darbo laiko apskaitą, šventinių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda (DK 112 str. 5d.). DK 123 str. 2 d. nurodo, jog švenčių dienomis galima dirbti tik gavus darbuotojo sutikimą, išskyrus atvejus, kuomet dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą.

Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą svarbu atkreipti dėmesį į kasmetinių atostogų trukmę. Jei darbo dienų per savaitę skaičius skirtingas arba mažesnis nei 5-6 darbo dienų per savaitę darbo laikas- darbuotojui privalo būti suteiktos ne trumpesnės nei 4 savaičių trukmės atostogos per metus. Viena iš suteikiamų savaičių atostogų dalių turėtų būti: 2 savaitės nepertraukiamo poilsio.

Suminė darbo laiko apskaita yra vienas iš galimų buhalterinės apskaitos režimų. Nors tik 27% Lietuvos įmonių naudoja šį metodą, ji suteikia galimybę verslui sutaupyti, lengviau planuoti laiką ir tikslingiau padalinti darbo jėgą. Tačiau suminės darbo laiko apskaitos apskaičiavimas ir valdymas be atitinkamų skaitmeninių įrankių gali sukelti dar daugiau sumaišties jūsų verslo procesuose.

Kodėl įmonės vengia rinktis suminę darbo laiko apskaitą?

Suminė darbo laiko apskaita gali padėti jums sutaupyti ir efektyviau planuoti laiką. Tačiau daug įmonių jos vengia, nes šio režimo vedimas ir planavimas yra sudėtingas. Taikant šį metodą, jums reikia sužiūrėti įvairius skaičiavimus mėnesiui bei taikomam apskaitos periodui, o taip pat įsitikinti, kad 7 dienų laikotarpyje nėra pažeidžiami Darbo kodekso reikalavimai. Per kiekvieną jų yra nustatytas konkretus darbo valandų skaičius, poilsio laikas ir taisyklės bei kiti reikalavimai, galintys apsunkinti apskaitą.

Todėl ne paslaptis, jog vykdydamos šį apskaitos režimą, įmonės daro klaidų, nes skaičiavimus atlieka kas mėnesį ar apskaitinį laikotarpį ir praleidžia 7 dienų taisyklę. Net ir menkiausias neatitikimas skaičiavimuose gali baigtis VDI patikrinimu ir atsieiti piniginėmis baudomis.

Kelios dažniausiai pasitaikančios suminės darbo laiko apskaitos klaidos

• Viršijamas maksimalus darbo laikas per 7 dienų laikotarpį.
• Netinkamai paskirstytas poilsio laikas.
• Neužtikrinamas nepertraukiamas poilsis.
• Neišskaidomos pertraukos darbo metu.
• Skaičiavimo klaidos.

Dažniausiai užduodami klausimai apie suminę darbo laiko apskaitą

Bendri klausimai apie suminę darbo laiko apskaitą

1. Kas gali naudotis sumine darbo laiko apskaita?

   Suminė darbo laiko apskaita yra rekomenduojama įmonėms, kurių darbuotojai dirba slenkančiu grafiku ar netipinėmis pamainomis, tokiomis kurios vyksta savaitgaliais, naktimis, ankstyvais rytais, ar trunka ilgiau nei 8 valandos.

   Keli įmonių ir organizacijų pavyzdžiai, kurioms tinka taikyti suminę darbo laiko apskaitą: Ligoninės, Restoranai, Viešbučiai, Gamyklos ir pramoninės įmonės, Siuntų bendrovės, Socialinės priežiūros ir slaugos organizacijos.

2. Ar galima taikyti suminę apskaitą, kai dirbama tradiciniu grafiku, bet kartais per mėnesį reikia dirbti savaitgaliais?

   Taip, galima. Žinoma, svarbu pasiskaičiuoti, ar tokiu atveju suminė darbo laiko apskaita yra optimaliausias variantas. Šis režimas suteikia daugiau privalumų, kuomet darbuotojų darbo apimtis kinta kas savaitę. Tarkime vieną savaitę išdirbama 35 valandas, o kitą 45 valandas, taip išlyginant suplanuotų valandų skaičių. Taikant šį apskaitos metodą be reikalo, pasunkėja buhalterinės apskaitos procesai.

3. Koks gali būti trumpiausias suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis?

   Įstatymai nereglamentuoja galimo trumpiausio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio. Tačiau norėdami gauti daugiausiai jo privalumų ir lankstumo, rekomenduojama rinktis maksimalų leidžiamą 3 mėnesių apskaitinį laikotarpį.

4. Ar gali suminės apskaitos laikotarpis būti ilgesnis nei 3 mėnesiai?

   Tam tikruose sektoriuose kaip transporto ir energetikos įmonėse yra galimybė taikyti 12 mėnesių apskaitinį laikotarpį.

5. Kaip suteikiami tėvadieniai, dirbant pamainas po 12 val.?

   Jei dirbate ilgesnes nei 8 valandų pamainas, per trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį, kas pusantro mėnesio galite pasinaudoti visa laisva pamaina.

   Tėvadienį galima suteikti vietoj 12 val. pamainos trukmės.

6. Kam taikoma sutrumpinta darbo laiko norma?

   Sutrumpinta darbo laiko norma yra taikoma žmonėms, kurie darbe patiria didelę protinę ir emocinę įtampą, susiduria su padidintos rizikos medžiagomis ir veiksniais. Taip pat viešojo sektoriaus darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų.

   Keli tokių profesijų pavyzdžiai:

   • Nustatoma 37 arba 38 valandų darbo laiko norma per savaitę: Sveikatos priežiūros specialistai.
   • Nustatoma ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo laiko norma per savaitę: Mokytojai, Dėstytojai, Socialiniai pedagogai, Asmenys, kontroliuojantys vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę, gaminantys ar kitaip prižiūrintys vaistų gamybą.
   • Nustatoma ne ilgesnė kaip 32 valandų darbo laiko norma per savaitę: Įvairių valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų.

Darbas prieššventinėmis ir švenčių dienomis

1. Kaip skaičiuoti šventines dienas apskaitiniu laikotarpiu?

   Apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma netrumpinama dėl šventinių dienų, tenkančių tam laikotarpiui. Išskyrus, kai darbuotojas dirba šventinių dienų išvakarėse. Tuomet prieššventinė pamaina yra trumpinama viena valanda. Darbas švenčių metu apmokamas ne mažesniu kaip dvigubu darbuotojo darbo užmokesčiu. Jei naudojatės dažnai sutinkamais buhalteriniais metų kalendoriais, tai juose šventinės dienos yra išminusuojamos ir Jūs kaskart esant šventinei dienai prarandant darbo valandas iš darbuotojų laiko normos.

2. Kaip grafike pažymėti sutrumpintą valandą prieššventinę dieną?

   Darbo grafike valandos rašomos įprastai, bet faktiškai darbuotojas dirba viena valanda mažiau. Jei dėl grafiko neįmanoma sutrumpinti darbo laiko viena valanda, ji yra skaičiuojama kaip viršvalandžiai.

3. Ar dirbant prieššventinę dieną darbas yra trumpinamas 1 valanda dirbant 0,5 ar 0,25 etato?

   Taip, prieššventinė valanda yra trumpinama.

   Darbo laikas prieššventinę dieną yra trumpinamas viena valanda.

4. Ar dirbant 0,5 etato prieššventinę dieną darbas yra trumpinamas 1 valanda ar 30 minučių, t.y. proporcingai krūviui?

   Darbo laiko trukmė trumpinama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas dirba visą ar ne visą darbo laiką, t. y. tiek dirbant 1 etatu, tiek 0,5 etatu, abiem atvejais darbas prieššventinę dieną yra trumpinamas 1 valanda.

5. Kaip trumpinamas darbo laikas prieššventinę dieną, jei darbuotojas dirba keliose pareigose toje pačioje įmonėje?

   Tokiu atveju trumpinama bendra darbo dienos trukmė, o ne atskirai kiekvienai pareigybei.

6. Ką daryti, jei nėra galimybės sutrumpinti prieššventinės darbo dienos?

   Jei neįmanoma sutrumpinti darbo dienos viena valanda, ji yra skaičiuojama ir apmokama kaip viršvalandžiai šventinę dieną.

7. Kaip trumpinti darbo laiką, kai kelios šventinės dienos yra iš eilės?

   Darbas yra trumpinamas viena valanda kiekvieną prieššventinę dieną, net jei ji ir yra šventinė diena. Tarkime, dirbant gruodžio 24, 25 ir 26 dienomis, gruodžio 24 ir 25 dienomis abi pamainos yra sutrumpinamos viena valanda.

8. Kaip yra skaičiuojamos darbas švenčių metu, jei pamaina prasideda šventinę dieną ir baigiasi ne šventinę?

   Jei darbuotojas dirba, pavyzdžiui nuo 20 iki 8 val., iš vasario 16 dienos į vasario 17 dieną, tai vasario 16 dieną darbuotojo žiniaraštyje reikėtų papildomai pažymėti 4 valandas darbo švenčių metų (DS). 17 diena nebelaikoma šventine diena, tai žymimi įprasti darbo bei darbo naktį laikai.

9. Kaip reikia sutrumpinti pamainą, jei pamaina prasideda prieššventinę dieną ir baigiasi šventinę?

   Tokiu atveju turi būti trumpinama pamaina tą dieną, kai ji prasidėjo. Tarkime, darbuotojas dirba nuo gruodžio 31 dienos 18 val. iki sausio 1 dienos 6 val. ryto. Tuomet jis į darbą turėtų ateiti 19 val. gruodžio 31 dieną. Tačiau yra galimybė, bendru sutikimu, trumpinti pamainą šventinę dieną.

   Prieššventinę dieną pamainos laiką reikia pavėlinti arba patrumpinti 1 valanda.

Viršvalandžiai

1. Kokio tipo viršvalandžiai būna taikant suminę darbo laiko apskaitą?

   Taikant šį režimą, yra galimi du viršvalandžių tipai:

   • Suminiai viršvalandžiai: Gali būti suplanuoti ir apmokami apskaitinio laikotarpio gale 1,5 koeficientu.
   • Viršvalandžiai, kai nukrypstama nuo suplanuoto darbo grafiko: Tai yra neplanuoti viršvalandžiai. Jiems reikia gauti darbuotojo sutikimą ir jie yra apmokami dar tą patį mėnesį. Tačiau jie nefigūruoja, skaičiuojant išdirbtų valandų sumą, nes už juos apmokama to laikotarpio algos išmokėjimo metu.
2. Ar viršvalandžius galima planuoti iš anksto?

   Suplanuoti galima tik suminius viršvalandžius, kurie yra apmokami apskaitinio laikotarpio gale. Planuoti negalima paskutinės minutės viršvalandžių. Tarkime, tą pačią dieną, darbuotojui prireikia dirbti 2 valandas ilgiau nei numatyta jo darbo grafike. Tokiu atveju viršvalandžiai nėra planuojami.

3. Ar viršvalandžiai skaičiuojami taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis?

   Viršvalandžiai yra skaičiuojami ir apmokami nepaisant savaitės dienos. Tačiau, jei tenka dirbti viršvalandžius švenčių dienomis, jie yra apmokami kaip viršvalandžiai švenčių dienomis - ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

4. Kaip skaičiuojamos valandos, jei tenka dirbti numatytu poilsio laiku? Kaip jos yra apmokamos?

   Darbas numatytu poilsio metu yra apmokamas kaip darbas poilsio metu ir už jį yra mokama nemažiau kaip dvigubu darbuotojo darbo užmokesčiu. Darbas poilsio dieną nėra laikomas, jei pamainos pabaigoje tenka dirbti viršvalandžius, tęsiantis pamainai, pavyzdžiui, užbaigti tam tikriems darbams.

   Iškvietus darbuotoją dirbti per jo poilsio dieną reikia mokėti didesnį darbo užmokestį.

5. Ar reikia darbuotojo sutikimo dirbti viršvalandžius?

   Įprastai, sutikimo reikia, bet yra kelios išimtys. Darbuotojo sutikimo nereikia, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms. Tarkime, kelių priežiūros tarnybos turi skubiai nuvalyti apsnigtus kelius.

   Taip pat sutikimo nereikia, kai būtina užbaigti darbą arba pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai, įrenginiai.

6. Ar viršvalandžių trukmė yra ribojama?

   Viršvalandinių darbų trukmė yra ribojama. Per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negalima dirbti ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių. Nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu.

   Tačiau net ir tokiais atvejais, negalima viršyti vidutiniškai 48 valandų darbo laiko trukmės per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus - 180 valandų.

Grafikų sudarymo klausimai

1. Ar galima neišdirbtą darbo laiką kompensuoti pietų pertrauka?

   Taip, galima, bet pietų pertrauka negali būti trumpesnė nei 30 minučių. Toks kompensavimas taip pat turi būti pažymimas darbo grafike arba norminiame teisės akte.

2. Kaip skaičiuojamas 7 dienų laikotarpis?

   Septynių dienų laikotarpis yra skaičiuojamas nepaisant savaitės dienų. Tai reiškia, jog darbo ir poilsio laikas turi būti apskaičiuotas nuo pirmadienio iki pirmadienio, nuo antradienio iki antradienio, nuo trečiadienio iki trečiadienio ir t.t.

   Darbuotojų darbo ir poilsio laiką privaloma skaičiuoti per 7 dienų periodą, nepaisant savaitės dienų.

3. Ar galima grafiką keisti dieną prieš?

   Ne, darbuotojas turi būti informuojamas apie grafiko pakeitimus bent prieš 2 jo darbo dienas. Paskutinės minutės pamainų keitimai turi būti atitinkamai pažymėti tabelyje ir apmokami kaip darbo poilsio dieną, t.y. dvigubai.

4. Kaip tinkamai paskelbti darbo grafikus darbuotojams?

   Darbo grafikai turi būti sudaromi ir paskelbiami 7 dienos prieš grafikui prasidedant, tam tikrais išskirtiniais atvejais - 2 dienos prieš. Darbuotojus galima informuoti tiek elektroniniu būdu (išsiunčiant grafiką el. paštu ar paskelbiant specialioje aplikacijoje), tiek paskelbiant viešai informaciniame įmonės stende.

5. Ar galima sudaryti 2 savaičių grafiką?

   Grafikus galima sudaryti dviems savaitėms ir net kas savaitę. Apie juos būtina oficialiai paskelbti mažiausiai 7 dienas prieš grafikui įsigaliojant.

   Grafiką galima sudaryti ir nepilnam mėnesiui, svarbu informuoti darbuotojus laiku apie naują grafiką.

6. Jei įmonėje taikoma 2 mėnesių suminė darbo laiko apskaita, ar turiu sudaryti grafiką iškart visam suminės apskaitos laikotarpiui?

   Ne, neprivalote. Be to, sudarydami grafikus trumpesniam laikotarpiui gaunate daugiau suminės darbo laiko apskaitos privalumų. Galite laisviau prisitaikyti prie darbo krūvio svyravimų ir išlyginti darbo valandų skaičių.

7. Kaip tinkamai pakeisti grafiką?

   Egzistuojant objektyvioms aplinkybėms (darbuotojų liga, atostogos ir kt.), ...

---