GPS ir „Google” žemėlapių amžiuje kompasas - tai prietaisas, kuris pamažu tampa praeitimi. Vis dėlto verta išmokti juo naudotis, nes, skirtingai nei navigacija, jis nenuvils jūsų žygio ar orientacinio žygio metu. Mūsų vadovas atsakys į klausimą: kaip skaityti kompasą, bet ne tik.
Keturios Pagrindinės Pasaulio Kryptys
Pagrindinės keturios pasaulio kryptys yra šiaurė, pietūs, rytai, Vakarai. Lietuvių kalboje jos atitinkamai žymimos Š, P, V ir R, tačiau dažnai vartojami sutrumpinimai anglų kalba šiaurė - N (North), pietūs - S (South), vakarai - W (West) ir rytai - E (East). Tarpinės pasaulio kryptys yra šiaurės rytai - kryptis tarp šiaurės ir rytų, šiaurės vakarai - kryptis tarp šiaurės ir vakarų, pietryčiai - kryptis tarp pietų ir rytų, pietvakariai - kryptis tarp šiaurės ir vakarų. Lietuvių kalboje jos atitinkamai žymimos ŠR, ŠV, PR ir PV.
Kompasas: Navigacijos Įrankis
Kompasas yra paprastas navigacijos prietaisas su magnetine adata, kuri rodo magnetinio poliaus (šiaurės-pietų) kryptimi ir leidžia nustatyti kitas pasaulio puses. Jis pirmiausia naudojamas orientuotis žemėlapyje (teisingai nustatyti padėtį vietovės atžvilgiu), nustatyti kryptį, kuria reikia plaukti norint pasiekti kelionės tikslą, arba surasti kelią, jei pasiklystama arba, pavyzdžiui, navigacijos kelias užžėlęs. Kartu su turistinis žemėlapis padeda, pavyzdžiui, nustatyti viršūnę, upę ir pan. Kompasas tinka žygiams kalnuose, orientavimosi sportui, važiavimui dviračiu ir išgyvenimui.
Tai prietaisas, padedantis orientuotis pagal pasaulio (horizonto) kryptis. Kompasą sudaro korpusas, laipsniais sugraduota skalė ir galinti laisvai suktis įmagnetinta rodyklė. Žemės magnetinis laukas kompaso rodyklę orientuoja šiaurės kryptimi. Manoma, kad kompasą išrado kinai XI amžiuje. Jie pastebėjo, kad skeveldrėlė magnetito (mineralo, kuriam būdingos magnetinės savybės), sukdamasi ant adatos galiuko, visuomet rodo šiaurės kryptį. XII-XIII a. Europos jūreiviai, plaukiodami Viduržemio jūroje, jau naudojosi kompasais su magnetitu. Ant kamščio gabalėlio jie pritaisydavo magnetito ir kamštį įdėdavo į indą su vandeniu. XIV a.
Kompaso tipai:
- geodezinis - naudojamas tiksliam horizontalių kampų nustatymui lauke atliekant geodezinius darbus (daugiausia topografinę fotografiją).
- geologinis - prietaisas, padedantis išmatuoti, pavyzdžiui, horizontalius kampus lauke, vertikalius kampus arba šlaitų kampus, kuriais geologai gali išmatuoti geologinių sluoksnių eigą ir kritimą žemėje.
- saulėta - leidžia nustatyti pasaulio kryptis pagal Saulės disko padėtį danguje tam tikru paros metu. Jos privalumas - atsparumas magnetinėms anomalijoms arba galimybė nustatyti kryptis netoli ašigalių.
- elektromechaninis - priešingu atveju girokompasas, kaip rodo pavadinimas, tai prietaisas su giroskopu. Jis dažniausiai naudojamas laivuose. Juo galima nurodyti geografinę šiaurę.
Kompaso Sandara ir Veikimo Principas
Kompasas turi plokščią cilindrą primenantį korpusą (pagamintą iš plastiko arba metalo lydinio, pvz., aliuminio), kurio viduje yra magnetinė adata (plokščias, lengvas ir siauras magnetas), pakabinta ant ašelės (kuri leidžia jai suktis) ir disko su krypties ženklais ir graduojamąja skale. Sandarus vidus pripildytas skysčio (alkoholio arba demineralizuoto vandens), kad adata būtų stabilizuota ir nesiblaškytų.
Kompaso cilindrą galima padėti ant vadinamosios plokštelės, kurioje yra liniuotė (skalė milimetrais ir coliais), didinamasis stiklas (leidžia įskaityti smulkias žemėlapio žymes) ir skalė su įprastomis žemėlapių skalėmis (leidžia efektyviai išmatuoti atstumus). Kompasas veikia dėl adatos sąveikos su Žemės magnetiniu lauku, todėl nesvarbu, kur esate ar koks paros metas, adata atsiduria tarp magnetinių polių ir rodo šiaurę ir pietus. Šiuolaikiniai prietaisai taip pat rodo rytus ir vakarus.
Verta pažymėti, kad Žemės magnetiniai poliai (vietos, kuriose magnetinio lauko linijos išsidėsčiusios statmenai Žemės paviršiui), į kuriuos rodo kompasas, nėra tapatūs geografiniams poliams (Šiaurės ašigalis Arkties vandenyne ir Pietų ašigalis Antarktidoje). Kitaip tariant, jie nesutampa, nes magnetiniai poliai periodiškai keičia savo padėtį. Taip yra dėl magnetinės deklinacijos skalė, tai kampas tarp geografinės ir magnetinės šiaurės. Raudona rodyklė ant magnetinės rodyklės rodo šiaurę.
Orientavimasis Žemėlapyje su Kompasu
Orientavimasis žemėlapyje yra ne kas kita, kaip tik jo išdėstymas taip, kad jis atitiktų tikrąsias geografines kryptis, o jo viršutinis rėmelis rodytų šiaurę. Padėkite žemėlapį ant lygaus pagrindo, nustatykite vietą, kurioje esate. Padėkite kompasą ant žemėlapio taip, kad jo centras tiksliai atitiktų jūsų buvimo vietą. Kompaso plokštelė ir krypties linijos turi rodyti šiaurę. Laikykite prietaisą vienoje vietoje ir tuo pat metu sukite žemėlapį, kol jo šiaurė ir lygiagretės (šiaurės ir pietų ilgumos linijos) sutaps su šiaurės kryptimi kompase.
Dabar laikas nustatyti azimutą. Sulygiuokite kompaso šoną taip, kad jis jungtų tašką, kuriame esate, su tašku, į kurį einate. Tada pasukite prietaiso žiedą taip, kad jo linijos sutaptų su žemėlapyje esančiomis šiaurės-pietų linijomis.
Kaip Teisingai Išsirinkti Kompasą
Kompaso įsigijimui įtakos turi jo paskirtis, t. y. kokiai veiklai jį naudosite (ekspedicijoms, bėgimui ar orientavimosi sportui ir pan.) ir kiek tikslūs matavimai jums reikalingi. Jei vykstate į tolimą kalnų ekspediciją, pavyzdžiui, į Šiaurės Ameriką, verta rinktis kompasą su deklinacija. Įvairioms sporto šakoms puikiai tiks modelis su greitu adatos nustatymu, kuris papildomai turėtų būti platus, kad galėtumėte patikrinti rodmenis nenutraukdami veiklos. Pavyzdžiui, orientavimosi sportui gera išeitis yra galimybė prietaisą pritvirtinti prie nykščio. Žygiuojant kalnuose naudinga turėti pakabuką ar raktų pakabuką, kad prietaisą būtų galima pakabinti ant kaklo arba pritvirtinti, pavyzdžiui, prie kuprinės, arba kompasą laikrodžio pavidalu.
Pirkdami magnetinį kompasą atkreipkite dėmesį į papildomas funkcijas, pavyzdžiui, įmontuotą didinamąjį stiklą (kad būtų lengviau skaityti žemėlapį) arba skyrelius su populiariomis skalėmis (kad galėtumėte patikrinti atstumą tarp konkrečių taškų). Taip pat svarbu užpildyti skysčiu. Geriausiai tinka alkoholis - jo tankis mažesnis nei vandens, todėl jis kelia mažesnį pasipriešinimą adatai atliekant sukamąjį judesį, todėl rodmenys yra tikslesni. Svarbu korpuso patvarumas - jis turi būti atsparus mechaniniams pažeidimams.
Kompasas turėtų būti nuolatinė jūsų alpinizmo, dviračių sporto, bėgimo, bušido ar išgyvenimo įrangos dalis, nepriklausomai nuo jūsų naudojamos navigacijos įrangos, išmaniuoju telefonu rodomo žemėlapio tikslumo ar maršruto, kurį ketinate įveikti, ilgio.
Alternatyvūs Orientavimosi Būdai
Orientuotis (pažodinis šio graikų kilmės žodžio vertimas yra: „atsisukti į rytus“) - atrasti pasaulio šalių kryptį ir savo padėtį aplinkos objektų bei reljefo elementų atžvilgiu, mokėti nustatyti atstumus iki jų ir išlaikyti kryptį (judant uždara vietove ar blogo matomumo atveju) nuo vieno objekto - orientyro - iki kito. Pasaulio šalių kryptis galima nustatyti pagal saulę, žvaigždes ir kt. Vienas tiksliausių krypties nustatymo metodų yra pagal šešėlį. Tiesa jis reikalauja ir nemažai laiko bei giedro dangaus. Jam reikia turėti lazdą, kurios viršutinis galas nuo žemės paviršiaus iškiltų 1-1,5 metro ir virvutės. Paprastai šis metodas naudojamas sustojus pietums. Jis reikalauja 2-3 valandų laiko (gana daug). Matuoti pradedama apie valandą prieš vidurdienį. Apie lazdą apibrėžiamas apskritimas, kurio spindulys- lazdos šešėlis. šešėlio galas, liečiantis apskritimą pažymimas. Saulei kylant iki zenito, šešėlis trumpėja. Po pietų jis vėl ima ilgėti, nes saulė leidžiasi.
Turint laikrodį su rodyklėmis šiaurę nustatyti pagal saulės padėtį galima daug greičiau. Tačiau šis metodas ne toks tikslus. Šiam metodui reikia žinoti vieną priklausomybę- saulė apie žemę psisuka per 24 val, o laikrodžio rodyklė apie ašį apsisuka per 12 val. Metodo esmė: pasukame laikrodį taip, kad valandinė rodyklė rodytų į saulę. Tada išvedame vidurkį tarp valandinės rodyklės ir 12 valandos. Šio būdo tikslumas nedidelis, apsirikti galima iki 20-25°. Be to, tam reikia kad laikrodis rodytų gamtinį laiką. Dažnai vietovėse naudojamas ne gamtinis laikas, o laikrodžio rodyklės pasukamas į priekį arba atgal.
Naktį galima orientuotis ir pagal Mėnulį, kuris pirmosios ketvirties metu (kai matyti dešinė Mėnulio pusė), pirmą valandą nakties, esti vakaruose, pilnaties metu pietuose, o paskutinės ketvirties metu (matyti kairė Mėnulio pusė) - rytuose. Bet kuriuo kitu metu susekti pietų kryptį padeda laikrodis, kuris pilnaties metu naudojamas taip, kaip ir Saulės atveju. Kitu metu reikia daryti laiko pataisas, t.y. į Mėnulį nukreipti ne valandų rodyklę, o kitą gretimą skaičių, kuris atrandamas, pridėjus ar atėmus prie duotos valandos tiek valandų, kiek Mėnulio skersmens šeštųjų dalių tuo metu apšviečia Saulė.
Naktį galima orientuotis pagal žvaigždes. Visi žino kad šiaurinė žvaigždė rodo šiaurę. Tačiau ji nėra tokia didelė kad lengvai būtų randama. Paimama linija tarp dviejų nuotraukoje pažymėtų žvaigždžių ir pratęsiama dar 5 tokio pat ilgio atstumais. Šiaurės-pietų kryptį galima susekti ir pagal kitas žvaigždes, jei tik mokama jas atpažinti danguje ir žinomas jų kulminacijos (perėjimo per dangaus meridianą) laikas. Ryškiausių žvaigždžių kulminacijos laiką nesunku atrasti astronominiuose kalendoriuose ar metraščiuose. Orientavimosi būdas toks pat, kaip ir Saulės bei Mėnulio atveju, tik laiko pataisa čia lygi kulminacijos momento skirtumui nuo vidurnakčio.
Apsiniaukusio oro metu galima orientuotis pagal tam tikrus vietovės objektus. Miško biržių susikirtimo vietose stovi stulpeliai, ant kurių užrašyti kvartalų numeriai. Šiaurės kryptį nesunku susekti, žinant, kad biržės kertamos iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus, o pats mažiausias kvartalo numeris yra šiaurės vakaruose. Atskirai stovinčių medžių laja iš pietų pusės esti tankesnė, o kamienai labiau apsamanoja iš šiaurės. Beržo tošis iš pietų pusės šviesesnė ir ne taip suskilusi. Skruzdėlynai dažniau stūkso saulėtoje (pietinėje) medžių pusėje.
Šiaurės Rytai: Lingvistinis Aspektas
Žodis „šiaurės rytai“ (angl. north-east) yra sudėtinė sąvoka, kuri apibūdina geografinę kryptį, esančią tarp šiaurės ir rytų. Tai viena iš pagrindinių 16-kos pasaulio krypčių, kurios paprastai naudojamos norint nurodyti orientaciją žemėlapyje arba apibūdinti atstumus, judėjimą ir geografines vietas. Kalbinėje prasme šis žodis susideda iš dviejų dalių: „šiaurė“ (angl. north) ir „rytai“ (angl.
„Šiaurė“ ir „rytai“ kaip atskiri žodžiai buvo seniai susikūrę lietuvių kalboje, o jų kilmė siekia indoeuropietiškus pagrindus. Žodis „šiaurė“ (liet. šiaurė) kilęs iš senosios baltų kalbų šaknies *ser-, kurios reikšmė yra „šaltas“ arba „šalčio vieta“, kas atitinka šiaurės platumas, kur šaltis dominuoja. „Rytai“ (liet. rytai) savo kilme yra glaudžiai susijęs su indo-europietiška šaknimi *reg-, kuri siejama su „šviesa“, „augančiu“ ir „rytu“.
Formuojant žodį „šiaurės rytai“, naudojama tradicinė lietuvių kalbos sintaksė, kur pirmiausia pateikiama svarbesnė - „šiaurės“ dalis, o po jos eina „rytai“. Tai atspindi ne tik geografinius, bet ir kultūrinius lietuvių kalbos ypatumus. Žodis „šiaurės rytai“ yra sudėtinis, nes tai reiškia orientaciją, apimančią tiek šiaurę, tiek rytus. Svarbu pažymėti, kad lietuvių kalboje, kaip ir kitose baltų kalbose, dažnai naudojama tokia metodika, kai du atskiri žodžiai sujungiami į vieną, siekiant sudaryti naują prasminį vienetą. Pavyzdžiui, taip pat galima rasti kitų sudėtinių žodžių, tokių kaip „pietų vakarai“ arba „vakariniai šiauriai“, kurie apibūdina kitas geografinės kryptis. Be to, lietuvių kalboje vartojami ir kiti žodžiai, kurie formuojami pagal tą pačią logiką. Pavyzdžiui, „pietų rytai“ arba „pietų vakarų“ kryptys.
Ginčai dėl Lietuvos Geografinės Padėties
Ginčai, ar Lietuva yra “Rytų”, ar “Vakarų”, o gal Šiaurės Europos ar Pietų Europos šalis dažnai būna karšti. Ir visi jų dalyviai paprastai teisūs. Mat sąvokos “Rytai” bei “Vakarai” populiariojoje sąmonėje įgijo labai daug galimų reikšmių. Kai diskusijose žmonės tuos pačius žodžius vartoja skirtingomis reikšmėmis ir kyla nesutarimai.
Galimos reikšmės:
- "Vakarai" - visą XX a. kapitalistinėmis buvusios šalys, o "Rytai" - iki 1990 m. valdytos komunistų (ir todėl skurdesnės). Šiuo atveju Graikija ar Suomija - Vakarų Europa, o Čekija ar Vengrija - Rytų (nors ir yra vakariau).
- "Vakarai" tai krikščioniškos kultūros žemės, o "Rytai" - musulmoniškos, budistinės, induistinės arba judėjiškos.
- "Vakarų Europa" - tai katalikiška arba protestantiška Europa, "Rytų Europa" - stačiatikiška.
- "Vakarų Europa" - ES, Europos ekonominės erdvės ir/ar NATO narės, "Rytų Europa" - NVS narės.
- "Šiaurė" - tai turtingos šalys, "Pietūs" - skurdžios. Kalbama apie rimtą skurdą, tad pagal šį skirstymą Lietuva ir visa Europa yra "Šiaurė" - kaip, beje, ir Australija.
- "Šiaurė" - šviesesnės odos žmonių, "Pietūs" - tamsesnės odos žmonių gyvenami kraštai. Vėlgi, Europa, JAV, Kanada, o ir Australija pagal šį skirstymą - Šiaurė, Afrika - daugiausiai Pietūs. Jei vertinti tik Europą tai "šiauriečiai" - mėlynakiai blondinai/šatenai, "pietiečiai" - tamsesnio gymio baltaodžiai italai, ispanai.
- Grynai geografinis skirstymas: "Vakarų Europa" - vakarinė Europos pusė, "Rytų Europa" - rytinė pusė. Dažnai dar pridedama "Šiaurės Europa", "Pietų Europa", kartais "Vidurio Europa". Europa - ne taisyklinga geografinė figūra, tad kur brėžti ribas - visiškai subjektyvu. Europinė Rusija sudaro 40% Europos žemės. Taigi, jei skirstyti Europą geografiškai į keturias dalis pagal pasaulio šalis po 25% žemyno tai visa Rytų Europa būtų Rusijoje.
Oficialus Jungtinių Tautų skirstymas paremtas panašia subjektyvia geografija, Lietuvą priskiria Šiaurės Europai - kartu su kitomis Baltijos šalimis, Skandinavija, Jungtine Karalyste, Airija.