Sertifikavimo svarbą akcentuoja ir „Mantinga“ - viena didžiausių duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojų Lietuvoje, kuri IFS Food sertifikatą turi nuo 2014 metų.
„IFS sertifikatas veikia kaip kokybės ir patikimumo garantas. Jis ne tik suteikia prieigą prie griežtai reguliuojamų rinkų, bet ir sustiprina įmonės kaip patikimo tiekėjo įvaizdį.
IFS Food (angl. International Featured Standards) - tai pasauliniu mastu pripažįstamas maisto saugos ir kokybės standartas, užtikrinantis, kad įmonės gamybos procesai atitinka aukščiausius maisto saugos, higienos ir kokybės reikalavimus.
IFS Food standartas skirstomas į du lygius: Foundation (bazinis) ir Higher (aukštesnysis).
Norint gauti aukštesniojo lygio sertifikatą, reikia atitikti mažiausiai 95 proc. reikalavimų.
IFS sertifikatas ne tik padeda įmonėms optimizuoti procesus, bet ir suteikia konkurencinį pranašumą rinkoje.
„Be prestižo vietos ir ypač tarptautinėje rinkoje, IFS sertifikatas gamintojams suteikia ir galimybę sumažinti išorinių auditų poreikį, nes didieji prekybos tinklai ir tiekėjai labiau pasitiki sertifikuotomis įmonėmis.
Tai leidžia optimizuoti verslo procesus ir sumažinti veiklos kaštus. Taip pat sertifikavimas padeda identifikuoti silpnąsias vietas, pagerinti kokybės kontrolę ir optimizuoti gamybos procesus.
Daujėnų duona - skonis, išaugintas iš tradicijų Pasvalio rajone, Daujėnuose, jau daugybę metų puoselėjamas lietuviškas paveldas - čia kepama ruginė duona, kurios ištakos siekia dar XVII amžių.
Tai ne šiaip kepinys, o iš kartos į kartą perduodama istorija.
Vita Stankevičienė, vadovaujanti įmonei „Saimeta“, sako, kad šis amatas - jos kraujyje.
Ji augo pažindama duonos kepimo tradicijas, visko mokėsi iš savo mamos, kuri kepdavo duoną be kvietinių miltų - tik iš ruginių, taip išsaugodama natūralų skonį ir ilgaamžiškumą.
Kaip pati Vita sako, kuo senesnė Daujėnų duona, tuo ji gardesnė.
Gamindama duoną Vita laikosi autentiško proceso: tešla rauginama mediniuose kubiluose, naudojant tik natūralų raugą.
Svarbu net tai, kad bent viena kubilo sienelė būtų iš ąžuolo - tai suteikia duonai ypatingą skonį.
Duona kepama dideliais, 10 kg sveriančiais kepalais, o vėliau pjaustoma pagal užsakymus.
Daujėnų naminė duona nuo 2002 metų pripažinta kulinarijos paveldo produktu, o nuo 2009 metų LR Žemės ūkio ministerijoje sertifikuota kaip tautinio paveldo produktas.
2014 metais Europos Komisija įtraukė Daujėnų naminę duoną į Saugomų geografinių nuorodų registrą, kurį sudaro daugiau nei 1200 saugomų produktų Europoje.
Lietuviška duona tapo šeštuoju lietuvišku saugomu paveldu Europos Sąjungoje.
V. Stankevičienė kepa ne tik duoną, bet ir sausainius, šakočius, duonos džiūvėsius, taip pat daroma ir naminė Daujėnų duonos gira, kurią pirkėjai greitai išgraibsto.
Tačiau Daujėnų duona - vis dar svarbiausias ir išskirtinis gaminys.
Žemė, kurioje auginami grūdai duonai, pasak, Vitos, paveldėta iš tėvų.
Kaip ji pati sako, būtų buvę nuodėmė ją palikti neišnaudotą, todėl duonos kepimas tapo ne tik tradicijų tęstinumu, bet ir šeimos verslu.
Įmonės „Saimeta“ produkciją galima rasti mobiliuose ūkininkų turgeliuose visoje Lietuvoje, kuriuose tiesiai iš gamintojo pirkėjai gali įsigyti šviežiai iškeptų gaminių.
Be to, Daujėnų naminė duona ir kiti „Saimetos“ skanėstai pasiekia pirkėjus „Maxima“ prekybos centro „Linkėjimai iš kaimo“ skyriuose.
V. Stankevičienė džiaugiasi galėdama savo produkciją siūlyti vietos vartotojams, kurie ieško kokybiško, autentiško ir su pagarba tradicijoms pagaminto maisto.
Žilių ūkis: nuo grūdo iki stalo Raseinių rajone įsikūręs Žilių šeimos ūkis - taip pat puikus pavyzdys, kaip ekologija ir tradicijos dera kasdieniame ūkininkavime.
Kazimieras Žilys pasakoja, kad ūkis veikia jau daugiau kaip 30 metų ir buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, įsirengusių ES reikalavimus atitinkančią skerdyklą bei mėsos perdirbimo cechą.
Visa Žilių ūkio veikla grindžiama ekologijos principais - čia auginami Lietuvos genofondui priklausantys nykstančios Lietuvos baltųjų kiaulių veislės atstovai, Šarolė galvijai bei pieninės karvės.
Visų gyvūnų pašarai yra ekologiški: tai pačių ūkyje užauginti grūdai, bulvės, burokai, be jokių cheminių trąšų ar pesticidų.
„Mes nuo pat pradžių pasirinkome ekologinį kelią, nes mums rūpi ne tik tai, ką žmonės deda ant stalo, bet ir tai, kaip elgiamės su žeme, gyvūnais ir aplinka, - sako ūkininkas K. Žilys.
- Matėme, kokią žalą daro chemikalai tiek dirvožemiui, tiek gyvūnų sveikatai, o galiausiai ir žmogui. Todėl pasiryžome ūkininkauti tvariai ir švariai. Mūsų ūkyje visi pašarai auginami ekologiškai, o gyvūnai laikomi taip, kaip priklauso - turi pakankamai erdvės, juda laisvai, šeriami tuo, kas natūralu. Ekologija - tai atsakomybė, kurią mes prisiimame sąmoningai.“
K. Žilys Žilių ūkis didžiuojasi ekologiško žemės ūkio produkcijos sertifikatu, kurį suteikia VšĮ „EkoAgros“.
Norint gauti šį ženklinimą, ūkininkai privalo laikytis griežtų reikalavimų, pavyzdžiui, nenaudoti jokių cheminių trąšų, pesticidų, antibiotikų ar kitų draudžiamų medžiagų, bei užtikrinti gyvūnų gerovę tiek lauko ganyklose, tiek tvartuose, o visas pašarų grandines grįsti tik ekologiškais produktais.
Sertifikatas išduodamas tik po kasmetinės patikros ir audito, taip garantuojant nepriekaištingą ekologiškumo standartų laikymąsi.
Žilių ūkio gaminiai, tokie kaip malta kaimiška dešra, lašiniai, kumpis, dešrelės, kepeninė, karka, kaimiškos dešros, ir, žinoma, tradicinis lietuviškas skilandis - visi mėsos produktai gaminami laikantis senųjų receptų, o rūkymui naudojami natūralūs alksnio dūmai.
Visi mėsos produktai gaminami laikantis senųjų receptų.
Ypatinga vieta tenka skilandžiui - tradiciniam lietuviškam gaminiui, kuris yra įtrauktas į „Garantuotų tradicinių gaminių“ registrą.
Šis ženklinimas užtikrina, kad skilandis gaminamas pagal ne mažiau kaip 30 metų gyvą tradiciją, laikantis autentiškų receptūrų bei gamybos metodų.
Skilandžio gamyboje naudojama pusriebė kiauliena ir jautiena, gardinama druska, cukrumi, česnaku, juodaisiais ir kvapiaisiais pipirais, o visas procesas - nuo mėsos paruošimo iki pildymo į kiaulės pūsles - atliekamas rankomis.
Nors šis tradicinis lietuviškas skilandis yra vienas brangiausių Žilių ūkio produktų, pasak ūkininko, pirkėjai jį labai vertina ir neretai tik dėl jo stovi eilėje.
Žilių ūkio produkcijos galima įsigyti mobiliuose ūkininkų turgeliuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, o didesni užsakymai pristatomi į namus.
Taip pat tiekiama produkcija keliems vaikų darželiams.
Mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, kuriuos organizuoja žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“, patys ūkininkai ištisus metus prekiauja tiesiai iš savo ūkių atvežtomis įvairiomis šviežiomis daržovėmis, vaisiais, pieno produktais, mėsa, medumi ir kitais produktais.
Pasak žemės ūkio kooperatyvo vadovo Mindaugo Maciulevičiaus, tiek Daujėnų naminė duona, tiek Žilių ūkio produkcija puikiai atspindi tai, kas šiandien tampa vis svarbiau vartotojams - šviežumą, kokybę ir autentiškumą.
„Matome aiškią tendenciją - vis daugiau žmonių renkasi vietinius gaminius, atkeliaujančius tiesiai iš Lietuvos ūkių.
Džiaugiamės, kad galime savo pirkėjams pasiūlyti tokius unikalius ir kokybiškus produktus kaip Daujėnų duona ar Žilių ūkio tradiciniai mėsos gaminiai.
Tai ne tik sveikesnis pasirinkimas, bet ir mūsų tautinio paveldo išsaugojimas“, - sako M. Maciulevičius.
Visą žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ organizuojamų mobilių turgelių sąrašą galima rasti interneto tinklalapyje www.mobilusturgelis.lt.