Skrandžio skausmas - vienas dažniausiai šeimos gydytojų ir gastroenterologų iš pacientų lūpų girdimų nusiskundimų. Dažnai žmonės klausia, kaip gydyti skrandžio skausmą namų sąlygomis? Dažnai vargina skrandzio spazmai: ką daryti?

Yra keletas visiems žinomų naminių priemonių, galinčių padėti sumažinti skrandžio ir pilvo skausmą. Tačiau kartais pilvo skausmas signalizuoja rimtą ligą. Siekiant išvengti pilvo skausmo, dažnai užtenka tik gerti daugiau vandens ir vengti aštraus, sunkaus maisto.

Mitybos svarba esant virškinimo sutrikimams

Žalingi įpročiai ir nesveikas maistas yra tiesiausias kelias į skrandžio ligas. Tad kokiais atvejais skrandžio skausmas yra rimtos skrandžio ligos padarinys, o kada - prastos mitybos rezultatas?

Jei pavalgius skauda skrandį, kaltininkai gali būti stemplės refliuksas, pepsinės opos liga, lėtinis kasos uždegimas ar net klastingasis skrandžio vėžys. Pavyzdžiui.

Dehidratacijos įtaka virškinimui

Mūsų organizmui būtinas vanduo: tik taip žarnynas gali efektyviai virškinti ir iš maisto bei gėrimų pasisavinti medžiagas. Pasireiškus dehidratacijai, virškinimas pasunkėja, tampa mažiau efektyvus, padidėja skrandžio veiklos sutrikimų tikimybė.

Organizmui reikia vandens, kad maistinės medžiagos iš maisto produktų ir gėrimų būtų veiksmingai virškinamos ir įsisavinamos. Dėl dehidratacijos virškinimas tampa sunkesnis ir ne toks veiksmingas, todėl padidėja skrandžio sutrikimų tikimybė.

Mitybos ir dietologijos akademijos teigimu, nors bendra taisyklė yra kasdien išgerti aštuonias stiklines (po 200 ml) vandens, skirtingų žmonių skysčių poreikis gali skirtis. Apie 20 proc. skysčių žmogus suvartoja su maistu, o likusią dalį - su gėrimais. Daugumai žmonių reikalingas kiekis yra maždaug 8 ar kiek daugiau puodelių vandens per dieną. Turintiems virškinimo problemų svarbu palaikyti reikiamą hidratacijos lygį.

Ką valgyti viduriuojant?

Viduriuojant svarbu rinktis lengvai virškinamus ir skrandį raminančius maisto produktus. Viena iš geriausių mitybos rekomendacijų yra BRAT dieta, kurią sudaro bananai, ryžiai, obuolių tyrelė ir skrudinta duona. Šie produktai yra lengvi, mažiau dirgina žarnyną ir padeda tirštinti išmatų konsistenciją.

Be BRAT dietos, galima valgyti virtas bulves, avižų košę ir liesus vištienos gabaliukus. Reikėtų vengti riebaus, aštraus ar saldaus maisto, nes jis gali pabloginti būklę. Taip pat nerekomenduojama vartoti pieno produktų, nes jie gali dirginti žarnyną ir apsunkinti viduriavimą, ypač jei žmogus netoleruoja laktozės.

Produktų sąrašas, kurie lengvai virškinami

Geriausias būdas palengvinti ir pašalinti simptomus, tokius kaip pykinimas ir viduriavimas, yra valgyti lengvą maistą bei maistą be prieskonių - bent jau tol, kol jūsų žarnynas grįš į normalias vėžes. Paprastai tai neriebus, mažai ląstelienos turintis maistas - taip užtikrinsite, kad virškinamasis traktas nebus apkrautas papildomais maisto skaidymo darbais - juk jis jau negaluoja.

Tad portalas womenshealthmag.com pateikia lengvai virškinamų maisto produktų sąrašą:

1. Balta duona ir balti ryžiai. Palyginti su jų giminaičiais - pilno grūdo ar juoda duona bei rudaisiais ryžiais - maisto produktai, pagaminti iš baltų miltų, yra lengviau virškinami. Baltieji miltai yra rafinuoti ir apdoroti, o tai reiškia, kad juose nebėra ląstelienos. Į šią kategoriją patenka ir sūrūs krekeriai. Druska gali veikti kaip elektrolitas ir padėti, jei kūnas patiria dehidrataciją. Sūrūs riestainiukai taip pat gali tikti jūsų skrandžiui, jei tik jų sudėtyje nėra sviesto ar nesmulkintų grūdų.
2. Arbūzas. Sultingasis vaisius, kartu su savo giminaičiais melionais ir raukšlėtaisiais melionais, yra sudarytas beveik vien iš vandens. Dėl to, virškinimo atžvilgiu, šie vaisiai laikomi nesunkiu maistu ir puikiai aprūpina kūną skysčiais, ypač, kai nuolat viduriuojate. Kadangi šiuose vaisiuose beveik nėra ląstelienos, jie beveik visiškai absorbuojami, todėl tiesiajai žarnai beveik nelieka ko apdoroti. Jei esate daržovių mėgėjas ir svarstote, kurios daržovės yra lengvai virškinamos, galite valgyti agurkus - tik pasirūpinkite, kad jie būtų be odelės. Kaip ir melionuose, agurkuose yra daug vandens. Taip pat venkite šių vaisių sėklų - jos nevirškinamos.
3. Vištiena ir kalakutiena. Kalbant apie baltymų pasirinkimą, turite rinktis liesus, mažai riebalų turinčius baltymų šaltinius, tokius kaip vištiena, kalakutiena ir/arba žuvis. Jūsų pasirinktas baltymų šaltinis turėtų būti gaminamas be riebalų. O tai reiškia, kad teks pamiršti kepimą keptuvėje ir pasirinktus baltymus arba virti, arba garinti, arba kepti orkaitėje. Kalbant apie žuvį, venkite sušių, kadangi padidėja rizika pabloginti skrandžio būseną dėl bakterijų; taip pat ne pro šalį vengti riebios žuvies, pavyzdžiui, skumbrės ar sardinių, kadangi jos gali būti per sunkiai virškinamos turint skrandžio problemų.
4. Bananai. Kuo rudesni, tuo geriau. Neprinokusiuose, žalesniuose bananuose yra atspariųjų krakmolų, kurie primena prebiotikus - juos sunku suvirškinti ir jie maitina žarnyne gyvenančias bakterijas. O kai skrandis negaluoja, tikrai nenorite, kad tos bakterijos pradėtų klestėti. Tačiau kai bananai pradeda ruduoti, atsparieji krakmolai pavirsta cukrumi, kuris žarnynui nekelia jokių rūpesčių. Kartais bananai „kietina vidurius“, o tai gali praversti, jei viduriuojate.
5. Virtos košės. Geriausia avižiniai dribsniai. Manų košė arba malti kviečiai ar kukurūzų košė taip pat tinka - jei tik jos virtos ant vandens. Virdami šias košes, padedate suskaidyti jų komponentus, o tai reiškia, kad virškinimo procesą pradedate net neįdėję jų į burną. Kai kurie žmonės košes gardina riešutų sviestu ar uogiene. Tačiau kai jūsų skrandis nerimsta, geriau vengti visų priedų. Kai kurie žmonės riešutų sviestą virškina pakankamai lengvai, kiti - nelabai. Be to, riešutų sviestas siejamas su paūmėjusiais refliukso simptomais. Kol jūsų virškinamasis traktas nerimsta, venkite riešutų sviesto.
6. Konservuotos daržovės. O tiksliau, konservuotos morkos, kadangi jose (ne taip kaip daugumoje daržovių), nėra daug ląstelienos, jų odelėje taip pat beveik nėra ląstelienos, ir jose nėra sėklų. Tik venkite konservų, kuriuose daug konservantų. Skaitykite etiketes - kuo ingredientų sąrašas trumpesnis (vanduo ir daržovės), tuo geriau.
7. Batatas (saldžioji bulvė). Venkite odelių. Tačiau jei ieškote lengvai virškinamo, šiek tiek skanesnio ir maistingesnio maisto (batatuose gausu kalio), išsivirkite vieną iš šių oranžinių gardėsių, iškrapštykite minkštimą ir išmeskite odelę.
8. Kiaušiniai. Geriausia - kietai virti kiaušiniai. Taip yra todėl, kad gaminimui tereikia vandens, ir jie yra visiškai pagaminti, ko negalima pasakyti apie kitokiais būdais gaminamus kiaušinius. Nemėgstate kietai virtų kiaušinių, tačiau dievinate omletą? Į sveikatą, tik naudokite mažai sviesto bei pieno.
9. Obuolių tyrė. Obuolių tyrė laikoma „dalinai suvirškinta“, kadangi skrandžiui nebereikia smulkinti viso obuolio. Be to, obuolių tyrė yra skani, saldi, joje yra šiek tiek maistinių medžiagų, o turint virškinamojo trakto problemų, gauti reikiamą vitaminų kiekį ir taip yra sunku.
10. Vištienos sriuba. Lėkštė šiltos vištienos sriubos ne tik ramina, tačiau tai taip pat yra saugus būdas gauti daugiau maistinių medžiagų lengvai virškinamu pavidalu. Kelias valandas kartu verdant daržoves, vištieną ir sultinį, dauguma komponentų yra suskaidomi, todėl kūnui beveik nelieka jokio darbo. Jei situacija su skrandžiu tokia bloga, kad vien nuo minties apie vištieną ir daržoves, norisi vemti, pasiurbčiokite sultinio: vandens ir druskos kombinacija gali padėti sudrėkinti kūną.
11. Žolelių arbatos. Nors žolelių arbatos yra ne visai maistas, jos gali labai padėti, jei negalite net pagalvoti apie maisto kramtymą, tačiau norite kažko raminančio. Ramunėlių arbata yra gerai žinoma švelni ir skrandį raminanti arbata, o kmynų arbata gali palengvinti spazmus ir vidurių užkietėjimą. Imbiero arbata tinka pažaboti pykinimą, o pipirmėtės arbata gali padėti numalšinti skrandžio skausmą ir viduriavimą.

Ką dar galima valgyti, kai skauda skrandį?

• Žmonės, kuriuos dažnai vargina skrandžio skausmas, turėtų dažniau į maistą dėti imbiero arba gerti imbierinę arbatą, imbierinius gėrimus.
• Be to, figose gausu ir prebiotikų, pamaitinančių mūsų žarnyno mikroflorą. Daugelis esame girdėję apie džiovintų slyvų naudą kovojant su virškinimo problemomis, tačiau dar geresnį efektą suteiks figos.
• Dar vienas augalas, plačiai žinomas kaip padedantis kovoti su dujų kaupimusi ir dėl to kylančiu skrandžio skausmu - bazilikas.
• Atsikratyti nemalonių virškinimo sistemos veiklos sutrikimų gali padėti produktai su saldymedžio šaknimi.
• Saldūs trinti obuoliai - lengvai virškinami.

Ko vengti?

Reikėtų vengti aštraus, sunkiai virškinamo, riebaluose kepto, konservuoto maisto, būtų gerai sumažinti skaidulų kiekį maiste. Taip pat nevartokite alkoholio ir nikotino. Atsisakykite labai sūrių, labai saldžių patiekalų, citrusinių vaisių ir jų sulčių, venkite eterinių aliejų ir prieskonių, žalių svogūnų, taip pat maisto produktų, kuriuose yra daug celiuliozės. Riebus maistas taip pat turėtų dingti iš jūsų raciono.

Elektrolitų svarba viduriuojant

Taip, elektrolitai yra labai svarbūs viduriuojant, nes jie padeda palaikyti organizmo skysčių ir mineralų balansą. Viduriavimo metu organizmas praranda daug skysčių, kartu su mineralais, tokiais kaip natris, kalis ir chloridas, kurie būtini normaliam organizmo funkcionavimui. Geriausias būdas atkurti elektrolitų lygį yra gerti specialius elektrolitų tirpalus arba skysčius, praturtintus mineralais.

Esant lengvai formai, skysčių atstatymui galima naudoti (išvardinta tinkamumo mažėjimo tvarka): natūralų sultinį, saldintą arbatą, vaisių sultis, mineralinį vandenį, švarų geriamąjį vandenį. Jeigu yra vidutinė arba sunki ligos forma, dažniausiai prireikia gerti rehidratacinį tirpalą. Neturintiems po ranka rehidratacinio tirpalo, daktaras patarė, kaip tokį pasigaminti patiems. Reikėtų sumaišyti 1 litrą vandens, 0,5 arbatinio šaukštelio druskos, 0,5 arbatinio šaukštelio geriamosios sodos ir 4 valgomasiais šaukštais cukraus.

Žalingi įpročiai

Rūkymas ir alkoholis gali sukelti virškinimo sutrikimus ir paskatinti tam tikras virškinimo trakto ligas, pavyzdžiui, gastroezofaginio refliukso ligą. Metus rūkyti ir apribojus alkoholio vartojimą, taip pat pagerėja gyvenimo kokybė ir sumažėja tam tikrų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, vėžio, rizika.

Stresas ir skrandžio problemos

Stresas, nerimas ir įtampa gali būti viena iš virškinimo sutrikimo priežasčių. Skrandžio skausmas nerviniu pagrindu yra dažnai pasitaikantis negalavimas įtempto gyvenimo ir skubėjimo laikais. Dėl streso gali pradėti varginti rėmuo, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas, sutrikti skrandžio veikla, atsirasti funkcinių tulžies pūslės sutrikimų. Kai smegenys yra veikiamos streso, sukeliamas hormonų disbalansas - žmogaus organizme padaugėja streso hormono kortizolio, kuris sutrikdo virškinamosios sistemos veiklą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Abu medikai, paklausti, kada dėl viduriavimo reikėtų kreiptis į gydytoją, atsakė, kad tai reikėtų daryti, esant karščiavimui, stipriam pilvo skausmui, vėmimui, dėl kurio negalima išgerti pakankamai skysčių, išmatose gausiau pasirodžius gleivėms, pūliams ar kraujui, esant gausiam ar dažnam viduriavimui. Taip pat esant ligą sunkinančioms gretutinėms būklėms, pvz., vyresniam amžiui, nėštumui, širdies, inkstų ligoms. Pas medikus reikėtų apsilankyti ir tada, kai simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę.

Vaistinėlė

Namų vaistinėlėje geriausia turėti elektrolitų tirpalų mišinių, viduriavimą mažinančių vaistų. Esant nežinomai viduriavimo priežasčiai, loperamido vartoti negalima, nes tai gali tik pabloginti būklę. Esant viduriavimui gali būti skiriami probiotikai, turintys sudėtyje Saccharomyces boulardii ar Lactobacilus. Gali būti skiriami kiti viduriavimą slopinantys preparatai, bet prieš pradedant gydymą visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Savo pacientams pirmai pagalbai viduriavimo atveju rekomenduoju šalia savęs turėti: miltelių rehidrataciniams tirpalams, aktyvuotos anglies, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, gerųjų bakterijų, diosmektito, vaistų nuo pykinimo.

---