Aviena neabejotinai vertinga mėsa. Teigiama, kad joje itin mažai cholesterolio, užkemšančio kraujagysles.
Avių auginimas Lietuvoje
Avių auginimas, veilės, produktai Avis augina ūkininkai, gyvulių augintojai, avių augintojai. Rezervai plėstis avininkystei - nederlingos, kalvotos žemės.
Populiarios avių veislės
Škudžių avių veislė - viena seniausių pasaulyje, kilusi iš Rytų Prūsijos, Lietuvos, kitų Baltijos šalių. Pirmiausiai jos gerai nugano pievą, nugano tokias vietas, kur modernios avių veislės galima sakyti neišgyventų. Škudžių veislės avių augintojai džiaugiasi ne tik jų vilna, kuri esą geriausiai tinka veltiniams bei kitiems šiltiems apdarams velti. Vertinama ir šių nereiklių avelių mėsa, neturinti lajaus skonio ir kvapo. Be šių avių mėsai auginama ir vilnai bei pienui.
Pieninė avių veislė Lacaune yra išvesta to paties pavadinimo Prancūzijos regione ir dėl produktyvumo ir labai kokybiško pieno yra labiausiai vertinama gilias avininkystės tradicijas turinčioje šalyje. Vien iš Lacaune avių pieno gaminamas ir Prancūzijos kulinarinis pasididžiavimas - Rokforo sūris.
Kita pieninių avių veislė - Ostfryzai. Į mūsų šalį ostfryzai buvo įvežti iš Vokietijos 1992 m. Ostfryzai duoda ne tik pieno, bet ir 4-6 kg 20-25 cm ilgio pusiau plonos baltos vilnos. Be to, pavasarį atvesti jaunikliai iki rudens (per 6-8 mėn.) užauga 50-60 kg, todėl avytes galima kergti jau tais pačiais metais, o avinukus paskersti. Taigi nauda visapusiška.
Avių pieno panaudojimas
Avių pienas geriamas šviežias arba perdirbamas į varškę, įvairių rūšių sūrius ir jogurtą. Iš avių pieno pagamintas jogurtas yra riebus, ne toks rūgštus ir labai tinka vaikų bei pagyvenusių žmonių mitybai. Skirtingose šalyse pagal savitas technologijas iš avių pieno gaminami įvairiausių pavadinimų sūriai: feta, rokforo, jogurtinis, varškės, brinza, čanach, tušino, osetų, Jerevano, kačkavalo, pikonero, pekarino, rikota, urda ir t. t. Pagal riebumą avių pieno sūriai skirstomi į 4 grupės, t. y. turintys daugiau kaip 55 proc. riebalų, 45-55 proc. riebumo, 14-45 proc. ir mažiau kaip 15 proc.
Avienos kainos Lietuvoje
Kilogramo avių mėsos pardavimo kaina svyruoja nuo 18 iki 100 litų, o šis nemenkas skirtumas susidaro dėl mažai kam žinomų priežasčių.
Savo ruožtu avių augintojų asociacijos vadovas Algirdas Vilimas džiaugiasi, kad Lietuvoje daugėja avių ir auga avienos vartojimas: „Avininkystė Lietuvoje, 2000 metais pergyvenusi krizę, sėkmingai atsigauna.
Nuosavo restorano „Salvete“ reikmėms pats avis užsiauginantis A. Eigminas sako, kad, nors avių mėsa yra viena sveikiausių, žmones nuo jos vartojimo labiausiai atbaido kaina. Kilogramas išpjaustytų nugarinės šonkauliukų gali kainuoti 80 litų, o iš Naujosios Zelandijos atvežtos mėsos kaina gali siekti ir 100 litų.
„Avienos kainos labai svyruoja. Pavyzdžiui rudenį, kai užauga avinukai, nereikalingi bandos plėtimuisi, avienos kainos krenta. Labai tikėtina, jog spalio mėnesį pavyks rasti ėrienos, kurios kaina - 18 litų už kilogramą. Kitu metų laiku ji gali kainuoti apie 30 litų“, - pažymi A. Pašnekovas paaiškina, kad avienos kaina yra gerokai didesnė už kitų gyvulių mėsos, nes tarp avių augintojų egzistuoja maža konkurencija, avių skaičius - vis dar mažas, o didesni augintojai savo produkciją realizuoja užsienyje.
Kainą kelia ir sudėtingos skerdimo sąlygos: „Pačiam įsirengti skerdyklą kainuoja apie 1 mln. litų. Mažam ūkininkui tai padaryti būtų sunku. O veterinariniai reikalavimai yra aukšti, todėl tenka naudotis skerdyklos paslaugomis. Tačiau bene labiausiai ėrienos, avienos kaina priklauso nuo išpjaustymo.
Avienos išpjaustymas, anot A. Eigmino, yra didelis menas. Lietuvoje maža meistriškai tai darančių žmonių, o gerai išpjaustytos ėrienos kaina yra gerokai aukštesnė. Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialisto Gedimino Vagonio, norint laikyti daug avių ir taip mažinti avienos savikainą, reikalingi nemaži ganyklų plotai.
A. Eigminas tikina, kad, pirkdamas pigesnę avių mėsą, žmogus nerizikuoja gauti ją mažiau kokybišką. Nedidelė yra ir pasenusios mėsos įsigijimo rizika, mat paprastai skaniausios avių mėsos dalys ir turgeliuose yra išperkamos gan greitai. O jei ji - jau pastovėjusi, tai labai matyti iš spalvos.
Pasak avis auginančio restorano vadovo, dauguma avininkystės ūkių yra beveik neišvengiamai ekologiški: „Tai nėra sudėtinga turint žemės, žolės, šieno ir perkant mineralus. Tik šeriant avis avižomis, reikia pastarąsias auginti prisilaikant normatyvų, nenaudojant pesticidų.
ŽŪM specialistas pastebi, kad, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, avininkystės sektorius buvo sumenkęs. Anot G. Vagelio, prie avių skaičiaus augimo taip pat galimai prisidėjo ir reikalavimas asmenims, deklaruojantiems pievas ar ganyklas, turėti ūkinių gyvūnų.
Avių augintojų asociacijos vadovo teigimu, tenka pripažinti, kad vidutinis avių ūkio dydis vis dar yra labai mažas, palyginti su Vakarų šalimis.
„Šios žemės ūkio šakos ateities perspektyvos, žinoma, priklausys ir nuo Vyriausybės vykdomos politikos: ar išliks iki šiol buvusi parama avininkystei, kaip vystysis mūsų sektoriaus infrastruktūra, ar ūkininkų nuo gyvulininkystės neatgrasins vis dažnėjantys vilkų išpuoliai, o galiausiai - kokios bus tarptautinės tendencijos, nes, toliau augant avių skaičiui, vėl teks grįžti prie eksporto“, - mintimis dalinasi A.