Pirkėjai itin laukia šviežių vietinių ūkininkų užaugintų bulvių ir vos pasirodžiusios lentynose jos atsiduria kasdieniuose krepšeliuose. Siekdami užtikrinti, kad aukščiausios kokybės derlius pirkėjus pasiektų kaip įmanoma anksčiau, su vietos ūkininkais bendradarbiaujame dar prieš sodinimą.
Šviežias bulves į prekybos tinklą tiekiančios įmonės direktorius pasakoja, kad šįmet pirmasis bulvių derlius buvo kasamas birželio 8-ąją ir jau kitą dieną pasiekė parduotuvių lentynas. Anot jo, paprastai pirmosios bulvės parduotuvėse pasirodydavo pirmąją birželio savaitę, tačiau šiais metais dėl vėsaus pavasario, didelio drėgmės kiekio ir nepalankų oro sąlygų bulvių augimas kiek pailgėjo, o tiekimas keliomis dienomis pasivėlino.
Pirmąjį lietuviškų bulvių derlių kasantis ūkininkas sako, kad ankstyvą bulvių derlių užauginti leidžia tinkamas sudaiginimas - bulvės daiginti pradedamos dar sausio mėn. Šiais metais jos pasodintos buvo kovo viduryje, kai tik tai leido nutirpęs sniegas. Tuomet bulves teko saugoti nuo šalnų.
Todėl dažniausiai jos kasamos itin anksti rytą, kol saulė dar neaukštai ir nėra kaitri. Oro temperatūrai kaistant bulvių kasimas stabdomas ir tęsiamas kitą rytą. Ūkininkas teigia, kad pirmosios lietuviškos bulvės yra itin jautrios tiesioginiams saulės spinduliams.
Bulvė - universalus produktas, užimantis ypatingą vietą lietuvių virtuvėje ir suteikiantis plačias galimybes eksperimentams. Jos valgomos ir kaip garnyras šalia įvairių patiekalų, iš jų yra gaminami tokie tradiciniai patiekalai kaip didžkukuliai, plokštainiai ir blynai.
Jis pasakoja, kad kooperatyvą sudaro 8 ūkininkai, auginantys pačių įvairiausių veislių bulvių. Tiesa, pastebime, kad kasmet žmonės vis labiau linksta į eksperimentus ir išbando kitų bulvių veislių, ieško įdomesnių skonių.
Pasaulyje pirmieji bulves auginti pradėjo Pietų Amerikos indėnai maždaug 14 amžiuje. O iš europiečių su bulvėmis pirmieji susipažino ispanų konkistadorai 1528 metais. Niekas nemokėjo ir nežinojo, kaip bulves auginti, ir tik 1585 metais buvo surinktas pirmas derlius.
Lietuvą bulvės pasiekė 1629 m. Kristupo Radvilos laikais. Vakarinėje Kėdainių dalyje esančio dvaro laukuose apsigyveno vokiečiai evangelikai liuteronai, kurie ir atsivežė bulvių.
Bulves vartojame visus metus. Kadangi bulvių skonis neutralus, jos tinka su įvairiais valgiais. Baltymai svarbūs organizmo gyvybiniams procesams, riebalai ir angliavandeniai - energijos šaltinis.
Be to, bulvių gumbuose yra kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies. Pagal bendrą mineralinių junginių kiekį, sukaupiamą bulvėse, jos viršija daugelį rūšių vaisių ir daržovių. Bulvės pasižymi didele maistine verte ir yra vitaminų C, A1 (karotino), B grupės, PP1 ir K šaltinis.
Panaudojamos ir gydomosios bulvių savybės. Bulvėse yra daug kalio, todėl jos tinka sergančiųjų širdies ir inkstų ligomis dietai. Bulvės maistingos, turtingos vitaminų, aminorūgščių ir mineralinių druskų, todėl vartojamos dietinėje mityboje.
Jų biologiškai aktyvios medžiagos reikalingos ląstelėms, kaulams, kraujui, dantims funkcionuoti. Vienas iš pagrindinių bulvių veislių rodiklių yra gumbo spalva. Gumbo minkštimo spalva gali būti balta, pilkai arba melsvai balta, gelsva, silpnai gelsva, geltona ir ryškiai geltona.
Spalvos tonas priklauso nuo karotinoidų, esančių kaip pigmentai ląstelių sultyse. Jei pigmentų mažai, gumbo spalva balta. Juo daugiau pigmentų, tuo bulvės geltonesnės. Mėlynose bulvėse daugiausia yra antocianinų.
Populiariausios bulvių veislės Lietuvoje
O štai, kokios yra populiariausios Lietuvoje užaugintos bulvės, aiškiausiai galima pamatyti turguose ir turgeliuose:
- Adora - olandiška labai ankstyva, derlinga, maistinės paskirties bulvių veislė.
- Vineta - vokiška ankstyva, maistinės paskirties bulvių veislė.
- Osprey - angliška vidutinio ankstyvumo, derlinga maistinės paskirties bulvių veislė, išsiskirianti marga, šviesia, su rausvom akutėmis luobele, švelniai gelsvu minkštimu.
- Melody - olandiška vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, naudojama šviežiam vartojimui, pakavimui, plovimui.
- Laura - austriška vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, tinkanti perdirbti.
Laura - austriška vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, tinkanti perdirbti. Gumbai pailgai ovalūs, raudoni, labai puikios prekinės išvaizdos. Minkštimas ryškiai geltonas. Augalai neimlūs nematodams, virusams, tačiau jautrios marui. Šios veislės bulvės ypač atsparios sausrai. Gero skonio, verdamos nesukrenta, išvirusios nepakeičia spalvos. Ilgas ramybės periodas.
Galima teigti, kad prekiniuose ūkiuose bulvių pasėlių plotai yra palyginti stabilūs, nors šių ūkių šeimininkams irgi kyla didelių pagundų pereiti prie lengvesnių augalų, t. y. Manau, kad gerai žinomos Vineta, Laura bulvių veislės kol kas išlikusios tarp populiariausių ir versliniuose, ir mėgėjų ūkiuose.
Pastarosios veislės taip pat ieško ir stambūs ūkiai. Jie orientuojasi į prekinį paruošimą ir bulvių eksportą, todėl ieško derlingų (duodančių didesnį negu 50 t/ ha derlių) ir puikios prekinės išvaizdos bulvių. Derlingos veislės paprastai yra lepesnės, todėl reikalauja didelės auginimo patirties.
Mūsų turima informacija, tarp populiariausių bulvių veislių išlieka gerai žinomos Laura ir Vineta, jas pasivijo Jelly veislės bulvės. Veislių populiarumo kriterijai irgi tie patys, tradiciniai: skonio savybės, derlingumas, išvaizda, žinomumas.