Daugelį kūdikių kankina pilvo pūtimas, dažnai tai susiję su mamos mityba, ypač pirmaisiais trimis mėnesiais. Kartais žindomas kūdikis kenčia nuo pilvo pūtimo ir penkis mėnesius. Kūdikio pilvo pūtimas problema ne tik mažyliui, bet ir visai šeimai: sutrinka miegas ir rėžimas, kūdikis tampa neramus, o ir mama negauna progos pailsėti.

Apie kūdikių pilvo pūtimo sunkumus ir kaip jo išvengti ar bent sumažinti pasakoja sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė. Žinome, kad kūdikio maitinimas, jo gaunamos medžiagos, priklauso nuo žindančios mamos mitybos.

Pilvo pūtimo priežastys

Pilvo pūtimo priežasčių yra daug, atminkite, jog ne visada kūdikiui pučia pilvą nuo mamos maisto. Gali pūsti ir dėl to, kad mama žindydama užsiima kitais reikalais, pavyzdžiui, skaito, kalbasi telefonu. Kartais kūdikiams pilvą pučia net… nuo prastos mamos nuotaikos, nuovargio ir susierzinimo. Jei pildėte mitybos dienoraštį, stebėjote, bet nematėte žymių pokyčių - vadinasi pilvuko bėdos nesusijusios su Jūsų maistu. Taip pat viena iš teorijų teigia, kad pilvą pučia ir spazmuoja dėl nebrandaus virškinamo trakto bei nuo mamos valgomo maisto nepriklauso.

Žemiau rasite rekomenduojamų ir vengtinų produktų sąrašą, skirtą maitinančioms mamoms, kurių vaikučiams pučia pilvą. Kaip jau minėta, stebėkite, ar tikrai skiriasi Jūsų vaikelio situacija, kai valgote minėtus produktus ir kai ne. Kartais kūdikiui gali kauptis dujos ir nuo kitų, čia neišvardintų maisto produktų. Dažnai nebūtina pilvą pučiančių produktų visai atsisakyti, užtenka tik sumažinti jų kiekį.

Reikia žinoti, jei pilvo pūtimą lydi viduriavimas, tai gali reikšti, kad kūdikis netoleruoja pieno cukraus (laktozės) bei įvairių cukrų, pvz., fruktozės (vaisių cukraus). Tai kūdikiams pasitaiko itin retai. Laikinai iš dalies pieno cukraus kūdikis gali netoleruoti, jam pūsti pilvuką gali po gydymo antibiotikais, tuomet būtinas laikina pagalba gerosiomis bakterijomis. Gerųjų bakterijų dozę ir rūšį Jums nurodys pediatras.

Jei manote, kad žindomam kūdikiui pučia pilvuką nuo maisto, mamai rekomenduojama iš pradžių savaitei stipriai apriboti savo meniu bei pradėti rašyti mitybos dienoraštį. Tuomet imti įvedinėti į racioną naujus produktus, per dvi dienas po vieną ir stebėti kūdikio pilvo pūtimą. Tokiu būdu nesunku bus pastebėti koks maistas ar jo kiekis mažyliui sukelia pilvo pūtimą.

Patarimai maitinančioms mamoms

Kad ir kokius produktus valgytumėte, patarimai maitinančioms mamoms:

• Valgykite kas 2,5-3 valandas, kaskart gausite energijos, neperalksite ir geriau suvirškinsite maistą.
• Gerai sukramtykite maistą. Kartais pilvo pūtimas gali atsirasti ne dėl pačių produktų, o dėl prasto jų sukramtymo.
• Neapkraukite skrandžio ir nakčiai, pavalgykite ne vėliau kaip 3 valandos iki miego.
• Valgykite šviežių daržovių, tik jas nuplikykite karštu vandeniu ar 5 minutes apdorokite garuose.
• Valgydamos vaisius visuomet nuskuskite vaisiaus žievę.
• Stebėkite savo kūdikį ir Jūsų maisto įtaką pilvo pūtimui.
• Jei kūdikio pilvelį pučia, vienu metu stenkitės nemaišyti sunkiai virškinamų produktų. Vienu metu vienas sotesnis produktas.
• Maitinimo metu reikia stebėti, kad vaikas gerai apžiotų spenelį ir prarytų kuo mažiau oro, o po to - padėkite jam atsirūgti.

Rekomenduotini ir vengtini produktai žindymo metu

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami rekomenduotini, vengtini ir atsargiai vartotini produktai, jei kūdikiui pučia pilvą.

Rekomenduotina valgyti	Reikia vengti	Atsargiai vartoti - pabandykite ir stebėkite kūdikio reakciją
Grūdų košes	Rūgščių vaisių ir uogų (spanguolės, bruknės), rūgščios uogienės ir trintų uogų	Bulves, virtas su lupenomis ar keptas orkaitėje
Jautieną, veršieną, triušieną, paukštienos krūtinėlę	Rabarbarų	Viso grūdo dalių makaronus
Liesą žuvį: menkę, lydeką ir pan.	Kriaušių	Rūgščius pieno produktus be priedų: varškę, rūgpienį, kefyrą, fermentinį (nebrandintą) ar varškės sūrį
Kiaušiniai	Saldžių obuolių	Bananai
Garinti ar orkaitėje kepti obuoliai. Tik vos vos, nereikia laukti, kol sutyžta visai	Slyvų	Granatai
Avokadai	Vynuogių	Morkas šiek tiek pagarinkite ar trumpai pakepkite orkaitėje
Per dieną galite išgerti 3-6 puodelius žolelių arbatos, mažinančios pilvo pūtimą, o būtent: pankolių, kmynų, ramunėlių, melisos, liepų, mėtų ar krapų.	Agurkų
	Kopūstinių daržovių
	Salotų, špinatų
	Ankštinių: pupelių, pupų, žirnelių, žirnių, lęšių
	Termiškai neapdorotų česnakų
	Šviežių morkų
	Termiškai neapdorotų ropių, ridikėlių. Juos galima nuplikyti karštu vandeniu.

7 mėnesių kūdikio primaitinimas: ką svarbu žinoti?

Septintasis kūdikio gyvenimo mėnuo žymi svarbų etapą - perėjimą prie tirštesnio maisto, kuris papildo, bet dar nepakeičia motinos pieno ar pieno mišinio. Svarbu ne tik žinoti, ką duoti, bet ir kaip tai daryti, užtikrinant sklandų perėjimą, maisto saugą ir visų reikalingų maistinių medžiagų gavimą.

Konkretūs maisto produktai 7 mėnesių kūdikiui: pradžia ir įvairovė

Pradėjus primaitinimą maždaug 6 mėnesių amžiaus, septintąjį mėnesį kūdikis jau gali būti paragavęs kelių rūšių daržovių ar vaisių. Dabar laikas pamažu plėsti racioną, stebint mažylio reakcijas ir siūlant naujus skonius bei tekstūras.

Daržovės: spalvų ir skonių paletė

Daržovės išlieka primaitinimo pagrindu. Jos turtingos vitaminais, mineralais ir skaidulomis. Šiame amžiuje tinkamos:

• Moliūgas: Lengvai virškinamas, švelnaus skonio, turtingas beta karoteno.
• Cukinija: Taip pat lengvai virškinama, neutralaus skonio, puikiai tinka maišyti su kitomis daržovėmis ar mėsa.
• Bulvė: Suteikia energijos, tačiau svarbu nepersistengti dėl krakmolo kiekio. Geriau rinktis šviežias, jaunas bulves.
• Saldi bulvė (batatas): Puikus vitamino A šaltinis, natūraliai saldi, dažnai mėgstama kūdikių.
• Morka: Turtinga beta karoteno. Svarbu gerai išvirti ir sutrinti, kad būtų lengvai virškinama.
• Brokolis ir žiedinis kopūstas: Vertingi vitaminų C ir K šaltiniai. Kai kuriems kūdikiams gali pūsti pilvuką, todėl įvesti reikėtų atsargiai, stebint reakciją. Pradėti nuo mažų kiekių, geriau nuo žiedyno viršūnėlių.

Paruošimas: Geriausias būdas ruošti daržoves kūdikiui - virti garuose arba nedideliame kiekyje vandens, kad išliktų kuo daugiau maistinių medžiagų. Išvirusias daržoves reikia sutrinti iki vientisos tyrės. Palaipsniui, kūdikiui pratinantis, galima palikti smulkių gabalėlių ar trinti šakute, skatinant kramtymo įgūdžius, net jei dantukų dar nėra daug.

Svarbu: Į daržovių tyres nereikėtų dėti druskos. Galima pagardinti lašeliu kokybiško nerafinuoto aliejaus (pvz., alyvuogių, rapsų) - tai padeda pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus.

Vaisiai: natūralus saldumas ir vitaminai

Vaisiai - puikus desertas ar užkandis, tačiau dėl natūralaus cukraus kiekio jais nereikėtų pakeisti daržovių ar kitų pagrindinių patiekalų. Tinkami vaisiai:

• Obuolys: Virtas garuose ar keptas orkaitėje ir sutrintas - lengvai virškinamas pasirinkimas.
• Kriaušė: Prinokusią kriaušę galima duoti ir žalią (sutrintą), ji taip pat lengvai virškinama.
• Bananas: Minkštas, saldus, daug kalio turintis vaisius. Tiesiog sutrinti šakute.
• Avokadas: Nors techniškai vaisius, jis išsiskiria sveikųjų riebalų gausa. Puikiai tinka trintas vienas arba maišytas su bananu ar daržovėmis.
• Mėlynės, šilauogės: Turtingos antioksidantų. Reikėtų gerai sutrinti ar pertrinti per sietelį dėl odelių.
• Persikas, abrikosas (sezono metu): Nulupti odelę, išimti kauliuką, virti garuose (jei kietesni) ir sutrinti.

Paruošimas: Daugumą minkštų, prinokusių vaisių (bananą, avokadą, labai prinokusią kriaušę) galima duoti žalius, tiesiog sutrynus. Kietesnius (obuolį, ne visai prinokusią kriaušę) geriau trumpai pavirti garuose ar orkaitėje. Vaisių tyrių taip pat nereikėtų saldinti.

Grūdinės kultūros: energija ir geležis

Košės - svarbus energijos ir maistinių medžiagų, ypač geležies, šaltinis. 7 mėnesių kūdikiui jau galima siūlyti įvairesnių grūdų:

• Avižos: Vertingos skaidulomis, lengvai virškinamos. Rinktis viso grūdo avižinius dribsnius (ne greito paruošimo).
• Grikiai: Turi daug geležies ir baltymų. Rinktis nekepintus grikius.
• Ryžiai: Lengvai virškinami, tačiau reikėtų vengti dažno vartojimo dėl galimo arseno kaupimosi. Rinktis įvairias rūšis, ne tik baltuosius.
• Miežiai, perlinės kruopos: Taip pat geras pasirinkimas įvairovei.
• Kukurūzų kruopos (polenta): Švelnaus skonio, tinka paįvairinimui.

Paruošimas: Kruopas reikia gerai išvirti vandenyje arba motinos piene/mišinyje (pieno produktus įmaišyti jau išvirus). Konsistencija - tyrės pavidalo, palaipsniui tirštinama. Galima pagardinti trintais vaisiais ar daržovėmis, lašeliu aliejaus. Svarbu rinktis specialiai kūdikiams skirtas arba ekologiškas, viso grūdo kruopas be pridėtinio cukraus ar druskos. Geležimi praturtintos kūdikių košės gali būti geras pasirinkimas, ypač jei kūdikis valgo mažai mėsos.

Glitimo įvedimas: Jei dar neįvesta, 7 mėnesiai yra tinkamas laikas palaipsniui įvesti glitimo turinčius grūdus (kviečius, miežius, rugius, avižas - nors avižos natūraliai neturi glitimo, dažnai būna užterštos perdirbimo metu). Pradėti nuo mažo kiekio (pvz., arbatinis šaukštelis kvietinės košės įprastoje košėje) ir stebėti reakciją kelias dienas.

Baltymai: statybinė medžiaga augimui

Nors motinos piene ar mišinyje baltymų pakanka, įvedant tirštą maistą, svarbu palaipsniui įtraukti ir kitus baltymų šaltinius, ypač mėsą, kuri yra svarbus geležies šaltinis.

• Mėsa: Rekomenduojama pradėti nuo liesos mėsos. Remiantis kai kuriais šaltiniais, tinkamiausia pradžiai yra triušiena, veršiena, kalakutiena. Vištiena taip pat tinka. Mėsą reikia labai gerai išvirti (be druskos ir prieskonių, nebent natūralių žolelių, pvz., krapų, petražolių) ir sutrinti iki vientisos masės, maišant su daržovių tyre ar nuoviru. Pradėti nuo mažo kiekio (pusė arbatinio šaukštelio) ir palaipsniui didinti.
• Ankštinės daržovės: Lęšiai (ypač raudonieji, nes greitai verda ir lengvai trunami), avinžirniai (gerai išvirti ir sutrinti, nuėmus odeles) - geras augalinės kilmės baltymų ir geležies šaltinis. Gali pūsti pilvuką, todėl įvesti atsargiai.
• Kiaušinio trynys: Gerai išvirtas (kietai) kiaušinio trynys yra geležies ir vitamino D šaltinis. Pradėti nuo ketvirtadalio trynio, įmaišyto į daržovių košę, 1-2 kartus per savaitę, stebint reakciją. Visą kiaušinį (su baltymu) rekomenduojama įvesti vėliau, paprastai apie 8-9 mėnesį ar dar vėliau, ypač jei šeimoje yra alergijų.
• Žuvis: Nors kai kurie šaltiniai, pavyzdžiui, Tėvų Darželio informacija, nurodo jūrines žuvis įvesti nuo 11-12 mėn., liesą baltą gėlavandenę žuvį (pvz., sterką, menkę), gerai išvirtą ir be ašakų, galima atsargiai bandyti įvesti ir anksčiau, apie 7-8 mėnesį, ypač jei šeimoje nėra alergijų žuviai. Ji lengvai virškinama ir yra baltymų bei omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Pradėti nuo labai mažo kiekio.

Geležies svarba: Apie 6 mėnesį kūdikio organizme sukauptos geležies atsargos pradeda sekti, o motinos piene jos nėra daug. Todėl geležies turtingų produktų (mėsos, praturtintų košių, ankštinių daržovių, kiaušinio trynio) įvedimas yra ypač svarbus siekiant išvengti mažakraujystės.

Maitinimo tvarkaraštis ir kiekiai: lankstumas pirmiausia

Septynių mėnesių kūdikis paprastai valgo tirštą maistą 1-2 kartus per dieną. Nėra griežtų taisyklių, kada tiksliai turėtų vykti šie maitinimai - svarbu stebėti kūdikio alkio ir sotumo ženklus bei derinti prie šeimos ritmo. Dažnai vienas maitinimas būna pirmoje dienos pusėje (pvz., priešpiečiams - daržovių ar mėsos tyrelė), kitas - po pietų miego (pvz., vaisių tyrelė ar grūdinė košė).

Porcijų dydis: Pradžioje pakanka kelių arbatinių šaukštelių. Palaipsniui, kūdikiui rodant susidomėjimą ir norą valgyti daugiau, kiekį galima didinti iki maždaug 100-150 ml (pusės puodelio) per vieną maitinimą, tačiau tai labai individualu. Svarbiausia - neįsiūlyti per prievartą ir leisti kūdikiui pačiam parodyti, kada jis sotus (nusuka galvą, užčiaupia lūpas, praranda susidomėjimą).

Pienas lieka pagrindas

Motinos pienas ar pieno mišinys vis dar yra pagrindinis maisto ir skysčių šaltinis šiame amžiuje. Tirštas maistas jį tik papildo. Maitinimą krūtimi ar mišiniu reikėtų tęsti pagal poreikį, dažnai prieš arba po tiršto maisto maitinimo, arba tarp jų. Nereikėtų mažinti pieno kiekių vien dėl to, kad pradėtas primaitinimas.

Vanduo

Pradėjus duoti tiršto maisto, reikėtų pasiūlyti ir vandens. Geriausia duoti virinto ir atvėsinto vandens iš puodelio (ne buteliuko, kad nesiformuotų netinkami įpročiai) valgio metu ar tarp maitinimų. Kūdikis išgers tiek, kiek jam reikės.

Maisto ruošimas ir sauga: būtinos taisyklės

Kūdikių maisto ruošimas reikalauja ypatingo atidumo higienai ir saugumui.

Higiena

Visada kruopščiai nusiplauti rankas prieš ruošiant maistą ir maitinant kūdikį. Naudoti švarius indus, įrankius, pjaustymo lenteles (geriau turėti atskiras mėsai, daržovėms). Vaisius ir daržoves gerai nuplauti po tekančiu vandeniu.

Gaminimo būdai

Sveikiausia virti garuose, virti nedideliame kiekyje vandens arba kepti orkaitėje (pvz., daržoves, vaisius). Vengti kepimo riebaluose.

Tekstūra

Maistą trinti iki vientisos masės elektriniu trintuvu arba per sietelį. Palaipsniui, apie 7-8 mėnesį, galima pradėti trinti šakute, paliekant smulkių, minkštų gumulėlių, kad kūdikis mokytųsi kramtyti. Visada stebėti, kad nebūtų kietų gabalėlių, kuriais kūdikis galėtų užspringti.

Prieskoniai ir priedai

Į kūdikių maistą negalima dėti druskos ir cukraus. Skoniui paįvairinti galima naudoti švelnias džiovintas ar šviežias žoleles (krapus, petražoles, baziliką), tačiau saikingai.

Maisto laikymas

Šviežiai paruoštą maistą geriausia suvartoti iš karto. Jei lieka, galima laikyti šaldytuve sandariame indelyje iki 24 valandų (mėsos patiekalus - trumpiau). Prieš duodant kūdikiui, pašildyti vandens vonelėje iki kūno temperatūros ir gerai išmaišyti. Niekada nešildyti pakartotinai. Negalima dėti į burną kūdikio šaukštelio ir po to vėl į maisto indelį, nes seilės pradeda virškinti maistą ir jis greičiau genda. Geriau įsidėti reikiamą kiekį į atskirą dubenėlį.

Alergenų įvedimas

Pagal naujausias rekomendacijas, pagrindinius alergenus (pieną, kiaušinius, žemės riešutus (trintus į miltelius ar sviesto pavidalu, niekada sveikų!), kviečius, soją, žuvį, vėžiagyvius, kitus riešutus) reikėtų pradėti įvedinėti maždaug nuo 6 mėnesių amžiaus, po vieną, mažais kiekiais, stebint reakciją kelias dienas. Nors 7 mėnesių kūdikis galbūt jau yra ragavęs kviečių (košėse) ar kiaušinio trynio, svarbu tęsti laipsnišką įvedimą, jei dar nepradėta. Vėlyvas alergenų įvedimas neapsaugo nuo alergijos, o kai kuriais atvejais gali net padidinti jos riziką. Visada pasitarti su gydytoju, ypač jei šeimoje yra buvę stiprių alerginių reakcijų.

Mitybos svarba 7 mėnesių kūdikio raidai

Tinkama mityba šiame amžiuje yra kritiškai svarbi ne tik fiziniam augimui, bet ir smegenų vystymuisi, imuninės sistemos stiprinimui bei sveikų mitybos įpročių formavimui.

• Geležis: Kaip minėta, jos poreikis išauga. Geležis būtina hemoglobino gamybai, kuris perneša deguonį į visus audinius, įskaitant smegenis. Jos trūkumas (anemija) gali lemti nuovargį, prastesnį apetitą, lėtesnę raidą. Todėl geležimi praturtintas maistas (mėsa, ankštiniai, kiaušinio trynys, praturtintos košės) yra prioritetas.
• Cinkas: Svarbus augimui, imuninei sistemai, žaizdų gijimui. Jo yra mėsoje, ankštinėse daržovėse, viso grūdo produktuose.
• Vitaminai: Vitaminas C (vaisiuose, daržovėse) padeda pasisavinti geležį. Vitaminas A (morkose, saldžiose bulvėse, moliūguose, kiaušinio tryne) svarbus regėjimui ir odai. Vitaminas D dažniausiai gaunamas su papildais, nes maiste jo nėra daug (nebent riebioje žuvyje, kiaušinio tryne), o saulės poveikis kūdikiams ribojamas. Vitaminų grupės B svarbios energijos apykaitai ir nervų sistemai.
• Sveikieji riebalai: Būtini smegenų vystymuisi. Jų yra motinos piene/mišinyje, avokaduose, riebioje žuvyje (kurią rekomenduojama įvesti kiek vėliau), nedideliame kiekyje aliejaus, dedamo į košes.
• Skaidulos: Padeda reguliuoti virškinimą. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, viso grūdo košėse. Įvedant daugiau skaidulų turinčio maisto, svarbu užtikrinti pakankamą skysčių (vandens) kiekį, kad neužkietėtų viduriai.

Pasiruošimas valgyti ir maitinimo įgūdžiai

Septynių mėnesių kūdikis paprastai jau demonstruoja akivaizdžius pasiruošimo tirštam maistui ženklus:

• Geba stabiliai sėdėti (su nedidele pagalba ar savarankiškai maitinimo kėdutėje).
• Gerai kontroliuoja galvos ir kaklo judesius.
• Rodo susidomėjimą maistu, kurį valgo kiti (seiliojasi, tiesia rankas).
• Atidaro burną artinant šaukštelį.
• Nebestumia maisto iš burnos liežuviu (išnykęs arba labai susilpnėjęs liežuvio stūmimo refleksas).

Šiame amžiuje pradeda vystytis ir kramtymo bei savarankiško valgymo įgūdžiai, net jei dantų dar nėra:

• Kūdikis mokosi perkelti maistą burnoje iš vienos pusės į kitą.
• Bando trinti maistą dantenomis.
• Gali bandyti paimti maistą rankomis ir dėti į burną.
• Tobulėja rankų-akių koordinacija.

Svarbu: Maitinimas turėtų būti malonus procesas. Nereikėtų versti valgyti, blaškyti žaislais ar ekranu. Geriau valgyti kartu su šeima (kiek tai įmanoma), rodant teigiamą pavyzdį. Leisti kūdikiui tyrinėti maistą (galbūt paliesti, pauostyti) yra natūrali mokymosi dalis, net jei tai sukelia netvarką.

Atsakomasis maitinimas (Responsive feeding): Tai reiškia jautrų reagavimą į kūdikio alkio ir sotumo signalus. Siūlyti maistą, kai kūdikis rodo alkį, ir liautis, kai rodo pasisotinimo ženklus, net jei lėkštėje dar liko maisto. Tai padeda kūdikiui išmokti reguliuoti savo apetitą ir formuoja sveiką santykį su maistu.

Dažniausi iššūkiai ir kaip juos įveikti

Pratinant prie tiršto maisto, tėvai gali susidurti su tam tikrais sunkumais:

• Maisto atsisakymas: Tai visiškai normalu. Kūdikiui gali nepatikti naujas skonis ar tekstūra. Nereikia nusiminti ar spausti. Tą patį produktą gali tekti pasiūlyti 10-15 kartų (ne iš eilės, o su pertraukomis), kol kūdikis jį priims. Galima pabandyti maišyti naują produktą su jau pamėgtu (pvz., šiek tiek brokolio į moliūgų tyrę).
• Žiaukčiojimas (gagging): Tai natūralus refleksas, padedantis apsisaugoti nuo springimo, ypač kai kūdikis mokosi valdyti naują maisto tekstūrą burnoje. Žiaukčiojimas skiriasi nuo springimo (dusimo) - žiaukčiojant kūdikis gali kosčioti, skleisti garsus, veidas parausta. Springstant kūdikis negali įkvėpti, kosėti ar skleisti garsų, veidas gali pamėlti - tai reikalauja skubios pagalbos. Svarbu išmokti atskirti šias būsenas ir žinoti pirmosios pagalbos veiksmus springimo atveju. Siūlant tirštesnį maistą ar mažus gabalėlius, visada atidžiai stebėti kūdikį.
• Vidurių užkietėjimas: Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti tuštinimosi pobūdis. Jei viduriai užkietėja, reikėtų pasiūlyti daugiau vandens, įtraukti daugiau skaidulų turinčių produktų (kriaušių, slyvų tyrės, viso grūdo košių), vengti ryžių, bananų, virtų morkų, kurie gali kietinti vidurius. Galima į košę įlašinti kelis lašus kokybiško aliejaus. Jei problema išlieka, pasitarti su gydytoju.
• Netvarka: Maitinimas, ypač kai kūdikis pradeda bandyti valgyti pats, neišvengiamai susijęs su netvarka. Verta tam nusiteikti, naudoti seilinukus, patiesti kažką po kėdute ir tiesiog atsipalaiduoti - tai laikinas etapas.

Bendrieji primaitinimo principai

Pradėjus primaitinimą, svarbu atsiminti keletą bendrųjų principų:

• Pradėti nuo mažų kiekių ir palaipsniui didinti.
• Įvedinėti po vieną naują produktą, stebint reakciją kelias dienas.
• Siūlyti įvairius skonius ir tekstūras.
• Neįsiūlyti maisto per prievartą.
• Reaguoti į kūdikio alkio ir sotumo ženklus.
• Užtikrinti maisto saugą ir higieną.
• Būti kantriems ir supratingiems.

---