pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Vaistažolių arbatos paruošimas

Nemažai augalų pasižymi gydomosiomis savybėmis, kurios gali tapti puikiu įrankiu kovoje su ligos sukėlėjais.

Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ specialistė Irena Garuckienė sako, kad Lietuvoje randama vaistažolių, tinkamų peršalimui, lėtiniams uždegimams ir skausmams malšinti bei gydyti.

Tai patogus ir nebrangus būdas kovoti su ligos sukėlėjais.

Taigi vaistininkė pataria, kaip pasirinkti vaistinių augalų arbatas, kaip jas tinkamai paruošti bei vartoti.

Vaistažolių arbatos gali būti ne tik puikus įrankis kovoje su ligos sukėlėjais, tačiau ir sveikatos šaltinis.

Vienas iš veiksmingiausių būdų pavasarį pasitikti žvaliam ir sustiprėjusiu imunitetu - gerti ežiuolės arbatas.

„Ežiuolė veikia kaip natūralus antibiotikas, skatina žmogaus imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais.

Vartojant ežiuolę, kraujyje padaugėja imunitetą aktyvinančių medžiagų, stiprinamos organizmo apsauginės funkcijos.

Ežiuolė padeda iš organizmo pašalinti toksinus, aktyvina medžiagų apykaitą, stiprina organizmo gynybą, turi virusus neutralizuojančių, bakterijas ardančių, imuninių ląstelių aktyvumą skatinančių savybių.

Vartojant ežiuolių ekstraktą, tikimybė susirgti peršalimo ligomis sumažėja“, - sako I. Garuckienė.

Imuninei sistemai stiprinti reikia vartoti maždaug 200 ml ežiuolių arbatos per dieną.

Skirtingos žolelės - skirtingiems simptomams malšinti

„Camelia“ vaistininkė sako, kad natūraliu būdu gydytis norintys pacientai dažniausiai teiraujasi vaistažolių, kurios padėtų numalšinti peršalimo, kosulio simptomus, virškinimo, žarnyno veiklą reguliuojančių, miegui gerinti ir imunitetui stiprinti skirtų arbatų.

I. Garuckienė visiems, į vaistinę užsukusiems žmonėms, pataria tą patį - ligų simptomus gali palengvinti žolelės, tik reikia tiksliai žinoti, kokiam žmogui kokių vaistažolių ir kokio jų kiekio reikia, nes tos pačios žolelės žmones gali veikti skirtingai.

„Avietės skatina prakaitavimą, jos tinka norint numušti temperatūrą, šios vaistažolės taip pat yra puikus vitamino C šaltinis, tačiau jų nepatartina gerti sergantiems sąnarių ligomis ir inkstų uždegimu.

Erškėtrožių uogose gausu askorbo rūgšties.

Jos stiprina organizmo atsparumą infekcijoms.

Visgi jų negalima vartoti tiems, kurių organizme formuojasi trombai.

Ramunėlių ir šalavijų nuovirai tinka gerklės skalavimui, bet jų nepatartina vartoti nėščiosioms.

Beržų pumpurai naikina mikrobus, gerina apetitą, bet jie taip pat netinkami nėščiosioms.

Rausvažiedės ežiuolės aktyvina ir stiprina ląstelių imunitetą, skatina leukocitozę, specifiškai veikia gripo požymius“, - sako „Camelia“ vaistininkė I. Garuckienė.

Vaistažoles reikia vartoti atsakingai

Prieš pradedant naudoti konkretų gydomąjį augalą, būtina išsiaiškinti visą įmanomą jo poveikį organizmui.

I. Garuckienė pataria visuomet pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, iš pradžių sužinoti savo diagnozę, išsiaiškinti, ar nepasireiškusi alergija žolelėms, ir tik tuomet pradėti jas vartoti.

„Vaistažolėmis negalima gydytis, jeigu liga įsisenėjusi, jeigu, ilgą laiką vartojant vaistažoles, nepasiekiamas norimas efektas ar esant rimties susirgimams, pavyzdžiui, širdies ar onkologinėms ligoms, kurias turi gydyti specialistas.

Nusprendę nemalonius simptomus pašalinti vaistažolių pagalba, visų pirma pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku, išsiaiškinkite diagnozę, gydymui naudokite tik tuos preparatus, kuriuos rekomendavo specialistai ir jus tikrinę gydytojai“, - sako „Camelia“ specialistė.

Pasak jos, žolelėmis besigydantys pacientai dažnai daro kelias tas pačias klaidas - neišsiaiškina, ar yra joms alergiški, nesulaukę greito poveikio, didina vaistažolių dozes, o tuomet prasideda žarnyno sutrikimai, alergijos, hormoninės veiklos, nervinio pobūdžio nesklandumai.

Žolelių paruošimas - svarbu

„Camelia“ vaistininkė pažymi, kad svarbu ne tik, kokios žolelės vartojamos, bet ir kokiu būdu jos paruošiamos.

Prieš pradedant ruošti arbatą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokias arbatžoles naudosite - smulkintas ar ne.

Aktualu ir tai, ar gėrimas ruošiamas iš augalų žiedų, lapų, šaknų, vaisių, uogų ar sėklų.

„Susmulkintas vaistažoles reikia užplikyti neverdančiu vandeniu.

Prieš pilant ant žolelių, reikia palaukti 3-4 min.

Užpylus vandenį, reikia palaukti dar dešimt minučių ir tuomet gerti paruoštą arbatą.

Nesmulkintas arbatžoles rekomenduojama užplikyti verdančiu vandeniu.

Jeigu ketinate pasidaryti arbatą iš augalų šaknelių ar žievelių, jas teks virti apie 20 min.

Vaistažolių arbatos negalima vartoti kartu su maistu, jas patariama gerti 15-20 minučių prieš valgį.

Antrą žolelių arbatą patartina pasiruošti po pirmosios padarius 15 minučių pertrauką“, - pasakoja I.

Kaip paruošti vaistažolių arbatą?

Vaistažolių arbatas galima paruošti keliais skirtingais būdais, tradicinis - užpylus karštu virintu vandeniu.

Vaistažolių arbatoms vandens temperatūra turėtų siekti apie 100 °C, vaistažoles galima laikyti iki 15 min., priklausomai nuo to, kokios stiprumo arbatos norima.

„Taip pat arbatą galima ruošti mirkymo būdu.

Tokios arbatos būna mažiau karčios, turi didesnį antioksidantų kiekį.

Arbatžolės užpilamos šaltu vandeniu - vandens temperatūra gali svyruoti nuo visiškai šalto iki kambario temperatūros.

Vaistažolės mirkomos 12 val.“, - aiškina G. Tautkevičienė.

Anot jos, galima ne tik gerti vaistažolių arbatas, bet ir iš jų gamintis kompresus bei voneles.

Pavyzdžiui, kamuojant akių vokų patinimui, alergijai, uždegimui, infekcijai galima daryti ramunėlių, medetkų arbatos vėsius kompresus ant užmerktų akių vokų, jei žmogus nėra alergiškas šiems augalams.

„Arnikos kompresai gerina kraujotaką, esant mėlynėms, patinimui.

Lakišių žolės užpilu galima plauti veidą - jis pasižymi valomosiomis savybėmis“, - atkreipia dėmesį vaistininkė.

Pagrindinės klaidos ruošiant arbatą

Arbata daugeliui žmonių yra vienas mėgstamiausių gėrimų.

Tačiau tikrai ne visi žino, kaip teisingai ją paruošti, kad šis gėrimas teiktų tikrą malonumą ir naudą.

Papasakosime, kokios klaidos dažniausiai daromos, ruošiant arbatas.

Klaida nr. 1. Neteisingas arbatžolių kiekis

Klasikinis receptas yra toks: 200 ml vandens pakanka 2 g, arba, kitaip tariant, šaukštelio arbatžolių.

Jei nesilaikysite šių proporcijų, arbata bus per stipri ir karti arba atvirkščiai, jai trūks skonio ir aromato.

Pernelyg stipri arbata gali būti žalinga sveikatai.

Klaida nr. 2. Pakartotinis arbatžolių plikymas

Didžiosios Britanijos arbatos gamintoja „Newby Teas“ nerekomenduoja arbatžolių plikyti pakartotinai, ypač turint galvoje, kad Europoje įprasta vienam puodeliui sunaudoti tik 2 g arbatžolių.

Panaudotos arbatžolės daugiau nebeplikomos, nes iš jų gautas gėrimas jau nebebus toks, koks turėtų būti.

Visos naudingos medžiagos išsiskiria pirmojo plikymo metu, o kai kurios prastesnės kokybės juodosios arbatos arbatžolės net gali išskirti toksiškus mikroelementus.

Be to, kad pakartotinai užplikyta arbata neteks tonizuojančių savybių, ji bus praradusi ir savo skonį.

Tačiau pakartotinis arbatos lapelių plikymas praktikuojamas Kinijoje ir Japonijoje, ruošiant ulongo, pu-erh, žaliąją ir kai kurias baltosios arbatos rūšis.

Klaida nr. 3. Neteisingas plikymo laikas

Kiekviena arbatos rūšis turi būti plikoma tam tikrą laiką.

Juodąją, ulongo ir pu-erh arbatas reikia plikyti 3 - 5 minutes, žaliąją ir baltąją arbatas - 2 ar 3 minutes, vaistažolių arbatas - 5 minutes.

Jei arbata plikoma pernelyg ilgai, joje esantys fenoliai, lipidai ir eteriniai aliejai pradeda oksiduotis, o tai nubraukia visus kofeino privalumus ir sugadina gėrimo skonį bei aromatą.

Klaida nr. 4. Neteisinga vandens temperatūra

Paprastai arbata užplikoma verdančiu vandeniu, kurio temperatūra būna maždaug 95 laipsniai pagal Celcijų.

Juodosios arbatos, ulongo ir žolelių arbatų skonis puikiai atsiskleidžia būtent nuo tokios temperatūros vandens.

Tačiau itin karštas vanduo gali nudeginti švelnius žaliosios ar baltosios arbatos pumpurus bei lapelius, todėl nukentės jų skonis ir aromatas.

Arbatai reikalinga vandens temperatūra tiesiogiai priklauso nuo arbatos fermentacijos laipsnio (kuo fermentacija stipresnė, tuo karštesnio vandens reikia) ir arbatos plikinio rūšies.

Kiekviena arbatos rūšis turi savų niuansų, tačiau bendros rekomendacijos yra tokios:

  • 100°С - juodajai, pu-erh, ulongo, žolelių arbatoms;
  • 75-85°С - žaliajai ir baltajai arbatai.

Klaida nr 5. Prastos kokybės arbata

Net jei laikysitės visų ankstesnių punktų, galite gauti sveikatai žalingą gėrimą, jei naudosite prastos kokybės arbatžoles.

Renkantis arbatą rekomenduojame atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

  • Arbatžolių surinkimo laikas - norint pasiruošti tobulą arbatą, labai svarbi yra arbatžolių kokybė.
  • Pakuotė - arbatžolės turi būti saugomos sandarioje, nepermatomoje pakuotėje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių.
  • Arbatos pakavimo vieta - jei galite, išsiaiškinkite, kokį kelią arbatžolės nukeliavo nuo plantacijos iki pakavimo vietos.
  • Kvapiosios medžiagos - rinkdamiesi arbatą su vienu ar kitu aromatu, atkreipkite dėmesį į tai, kuo arbata yra pagardinta: dirbtinės kilmės kvapiosiomis medžiagomis ar natūraliais ingredientais (vaisiais, uogomis, gėlėmis, natūraliais aliejais bei ekstraktais ir pan.).

Kada vengti vaistažolių arbatos?

Visas vaistažolių arbatas reikėtų vartoti saikingai - ypač tai aktualu nėštumo ir žindymo laikotarpiu, mat nėra žinomas daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui.

„Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti pacientai, sergantys ne viena lėtine liga, ypač jei būklė yra sunkiai valdoma, pvz., dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais vaistais.

Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų: paracetamoliu, kontraceptikais.

Ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais - tarp šių medžiagų reikia daryti bent kelių valandų pertrauką“, - vardija G. Tautkevičienė.

Kada kokią arbatą rinktis?

Visiems puikiai žinoma ramunėlių arbata, pasak G. Tautkevičienės, turi priešuždegiminį ir antibakterinį efektą, taip pat pasižymi cukraus kiekį reguliuojančiomis savybėmis.

Ji puikiai tinka nerimo sukeltam virškinimo sutrikimui, taip pat nerimui mažinti, nuotaikai ir miegui gerinti.

Tai viena iš nedaugelio arbatų tinkama nėštumo metu, tačiau ribotais kiekiais.

„Pipirmėčių arbata tinka virškinimo sistemai gerinti.

Ši arbata turi antioksidacinių, antibakterinių ir priešvirusinių savybių.

Pykinimas, spazmai, mėšlungis - diskomfortas, kurį gali sumažinti ši arbata.

Galimas šalutinis poveikis - alergija.

Šią arbatą reikėtų atsargiai vartoti sergantiems gastroezofaginiu refliuksu, turintiems aritmijas, nes ji sąveikauja su vaistais nuo skrandžio rūgštingumo ir kraujo spaudimo“, - teigia ji.

Šalavijo lapų arbata naudojama nuo kvėpavimo takų uždegimų, taip pat randama įrodymų, jog ši arbata turi teigiamos įtakos kognityvinei funkcijai, atminčiai, nuotaikai gerinti.

„Imbieras mažina uždegimą, pykinimą, virškinimo sutrikimus bei vidurių užkietėjimą.

Jis tinkamas svorio kontrolei, cukraus kiekiui reguliuoti, gali mažinti menstruacinius skausmus, sutrumpinti peršalimo trukmę.

Šalutiniai poveikiai - rėmuo, viduriavimas, pilvo diskomfortas, kurie dažniausiai atsiranda suvartojus daugiau nei 5 g sauso ekstrakto.

Imbieras gali turėti sąveikos su kraują skystinančiais preparatais, todėl nerekomenduojama jo naudoti prieš operaciją“, - pažymi vaistininkė.

Pankolių arbata pasižymi vidurių pūtimą, stresą, menstruacinį skausmą mažinančiu efektu.

Ji turi savybių, pagreitinančių medžiagų apykaitą, reguliuojančių apetitą, detoksikuojančių, skatinančių gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų ir gerinančių virškinimą.

„Ciberžolė mažina artrito simptomus, aktyvuoja imuninę sistemą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas, dirgliosios žarnos sindromo simptomus, gerina kepenų būklę, turi teigiamos įtakos cukrinio diabeto valdymui bei svorio kontrolei“, - sako G. Tautkevičienė.

Dilgėlių lapų arbata, pasak jos, tinkama šlapimo takų infekcijoms, raumenų spazmams, bakterinėms infekcijoms, sezoninėms alergijoms, rinitui mažinti.

Dėl savo sudėtyje esančios geležies tinkama sergantiems anemija.

Šalutinis poveikis - dilgėlinė.

Nėštumo metu ir vaikams iki 12 metų nerekomenduojama.

Vaistažolių arbatos, kai peršalote

Peršalus siūlau išbandyti imbiero, citrinos ir medaus derinį.

Kamuojant šlapimo takų infekcijoms tinka bruknių lapų arbata, kurią galima pamaišyti su asiūkliu, o skoniui pagerinti įsidėti spanguolių.

Kamuojant kosuliui, tinka karti debesylo arbata, kurią galima maišyti su čiobreliu.

Esant gerklės skausmui, labai vertinga islandinės kerpenos arbata - maišant su čiobreliu ar ramunėle, jos skonis pagerėja.

Šių žolelių arbatos mažina prakaitavimą ir temperatūrą:

  • liepžiedžių arbata,
  • aviečių arbata,
  • bruknių arbata.

Kai skauda gerklę, gerkite:

  • islandinės kerpenos arbatą,
  • šalavijų arbatą,
  • gysločių lapų arbatą.

Jei kosite, tinka:

  • čiobrelių arbata,
  • ramunėlių arbata.

Melisų lapų arbata ramina ir padeda atsipalaiduoti.

Jonažolių žolė ŠVF vaistažolių arbata

  • Veiklioji medžiaga yra jonažolių žolė.
  • Pagalbinių medžiagų nėra.
  • Jonažolių žolė ŠVF vaistažolių arbatos vartojimo laikotarpiu venkite būti saulėje arba degintis soliariume.
  • Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
  • Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip aprašyta šiame lapelyje arba kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Paruošimas:

  • Indą su užpilu įstatykite į didesnį indą su verdančiu vandeniu ir palaikykite 30 minučių.
  • Po to išimkite indą su užpilu iš vandens ir palaikykite kambario temperatūroje 5 ‑ 10 minučių.
  • Atvėsusį užpilą nukoškite, išmirkusias vaistažoles išspauskite ir išmeskite.
  • Gerkite 1-3 stiklines užpilo per parą.
  • Jeigu per 7 dienas Jūsų savijauta nepagerėjo arba net pablogėjo, kreipkitės į gydytoją.
  • Pavartojus per daug vaistažolių arbatos, 1-2 savaites venkite tiesioginių saulės arba ultravioletinių spindulių.
  • Pamiršus išgerti vaisto, praleiskite pamirštą dozę, vėliau gerkite kaip įprasta.
  • Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
  • Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje .
  • Ant dėžutės ir maišelio po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima.
  • Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis.
  • Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.