Karosai yra populiari žuvis žvejybai balose, o sėkmingam žvejybos rezultatui pasiekti svarbu tinkamai paruošti masalą. Straipsnyje aptarsime, kaip paruošti žuvį baloje, kokie masalai yra veiksmingiausi ir kaip pritraukti žuvį į žūklavietę.

Populiarūs Karosų Masalai

Karosus galima gaudyti įvairiais augalinės kilmės masalais. Aptarsime populiariausius masalus, kurie, daugelio nuomone, yra geriausi, nors žūklėje žodis "geriausias" neturėtų būti vartojamas.

Duona

Duona - nuo seno žinomas karosų masalas. Senesniuose žvejybiniuose leidiniuose dažniausiai rekomenduojama ją suminkyti ir tą kietoką minklę kabinti ant kabliuko. Daug geresnį efektą duoda baltos duonos (o dar geriau - batono) gabalėlis užmautas kartu su pluta. Duoną arba batoną reikia supjaustyti siauromis juostelėmis (iki 1 cm storio) kartu su pluta, po to dar kartą supjaustyti, kad gautųsi iki 2 cm pločio keturkampiai gabalėliai. Jei kepiniai yra labai švieži, supjaustytus kubelius truputį padžiovinkite (bet nesudžiovinkite, jie neturi trupėti).

Tiesa, geriau pjauti duonos plutą iš kepalo viršaus, naudojant batoną tai neturi didesnės reikšmės. Galima elgtis gar paprasčiau, bet tada bet kokia duona arba batonas netiks, masalą teks rinktis atsižvelgiant į kepinių šviežumą ir lipnumą. Turiu omenyje, kad mauname ant kabliuko tik minkštimą, jį paprasčiausiai dviem pirštais prispaudžiame prie kabliuko kotelio. Kas žvejoja šapalus, puikiai įsisavino tokį batono užkabinimo metodą. Visgi karosai duoną ir batoną labai mėgsta.

Pavyzdžiui, labai neblogai tinka balta duona su saulėgrąžomis arba plikyta duona, bet šie kepiniai vargu ar laikysis ant kabliuko užmaunant juos antruoju būdu. Bet vėlgi, atskiros kepyklos turi savus receptus, todėl stebėkite, kokius kepinius karosai mieliau ės ir pasidarysite reikalingas išvadas.

Tešla

Puikus karosų vilioklis yra tešla. Vėlgi, sekdamas madas išbandžiau dabar išpopuliarėjusią manų kruopų tešlą. Ir turiu pasakyti, kad karosai jos skonį įvertino tik teigiamai. Dar geresnių rezultatų pasiekiau perskaitęs vieną straipsnį apie tai, kad į šią tešlą reikia pridėti smulkiai sumaltų avižinių dribsnių. Avižinius dribsnius sumalu, po to išsuku kavamalėje arba specialioje smulkintuvėje (vadinamame blenderyje) ir gaunu miltus. Juos maišau su manų kruopomis, pilu nedidelį kiekį vandens ir minkau šaukštu tol, kol paskausta ranką. Nejuokauju - taip ir atsitinka, nes norint pasidaryti kokybišką tešlą tenka nemažai pavargti. Tokią tešlą galima suvilgyti nerafinuotu saulėgrąžų aliejumi - bus kvapnesnė ir ne taip greitai išmirks vandenyje.

Galima elgtis „senoviškai“. Turiu omenyje, kada imami paprasčiausi kvietiniai, ruginiai ar dar kokie nors miltai, vilgomi vandeniu ir išminkoma gana kieta tešla. Ji, priklausomai nuo miltų, gana gerai laikosi ant kabliuko. Imi gabaliuką iš bendros tešlos masės, sumaigai rutuliuką ir veri ant kabliuko. Vaikiškai paprasta.

Perlinės Kruopos

Labai populiarus vilioklis gaudant karosus yra perlinės kruopos. Ne visuose vandens telkiniuose tinka, bet ten, kur žuvys yra įpratusios prie dažno jaukinimo jomis, perlines kruopas karosai puikiai ryja. Tačiau ir perlines kruopas reikia mokėti paruošti. Tas, kurias siūlo nusipirkti žūklės prekių parduotuvėse, aš naudoju tik bėdai prispyrus ir dažniausiai tik jaukinimui - jos pernelyg kietos, praradusios kvapą. Aišku, galima darsyk virti, pakvėpinti ir panašiai, bet tuomet jau geriau išsyk pasiruošti kruopas namuose.

Gerai iššutusios perlinės kruopos yra minkštos (tik vidus kietesnis), kvapnios, didelės. Geriausiai perlines kruopas yra įdėti į termosą ir užpylus verdančiu vandeniu palikti nakčiai. Kokių 5-6 valandų visiškai užteks, kad jos gerai išbrinktų. Nors minkštos kruopos prasčiau laikosi ant kabliuko (tinkamai iššutusios - visai pakenčiamai), bet daug geriau vilioja žuvis. Yra buvę atvejų, kad žvejojant toje pačioje žūklavietėje karosai kibo tik ant gerai paruoštų kruopų, o į „pirktines“ net nežiūrėjo, arba kibo tik ant peršutintų, visai minkštų, ignoruodami normaliai paruoštas.

Dar efektyvesnė kruopos bus tuomet, kai prieš pat žūklę jas apibarstysite sausu specialiai karosams skirtu jauku. Taip pat kartais labai geras masalas gaudant stambius karosus yra perlinės kruopos ir slieko arba musės lervos sumuštinis.

Masalo Paruošimo Būdai

Čia pateikiami keli būdai, kaip paruošti masalą žvejybai baloje:

• Manų košė: Imam mažą stiklainiuką, į jį įdedam manų kiek norim kiekio manų, ir užpilam verdančiu vandeniu kad vos dengtų kruopas. Kai išbrinksta maždaug po 20 min kitu šaukštelio galu sukam apie 10-+15 min (kuo ilgiau tuo tirštesnė) iki reikiamos konsistencijos. Dedam į švirkštus ir apsukam kabliuką žvejyboj.
• Tešla: Tas pats variantas su indeliu, po to ant keptuvės išbrinkusia ir apie 15 min pastovėjusia mase išdedam blyno pavidalu plono ir apkepam kol pasidarys permatoma. Iš to blyno ranka suminkom tešlą. Dedam į maišelį atšalus susidaro kondensatas isimam išverčiam maišelį ir dedam tešlą.
• Perlinės kruopos: Dedam kruopas į termosą plačiu kaklu (nedaugiau ¼ termoso) ir pilam verdančiu vandeniu nedapilam apie 20 proc vandens iki galo. Dedam aroma ar kt. po 2,5-3 val nupilam vandenį išberiam ant laikraščio kad nudžiutu, dadedam medaus šaukštelį.

Žuvų Skonio Receptoriai ir Masalo Pasirinkimas

Žuvys turi daug jutimo organų, kurių dėka sugeba susirasti sau maisto. Neabejojama, kad vienos žvynuotųjų rūšys labiau pasitiki vienokiais, kitos - kitokiais jutimo organais. Kai kurie iš jų yra dominuojantys, kiti - koreguojantys. Pasak ichtiologų, žuvys, ieškodamos ėdesio, naudoja regą, uoslę, lytėjimą, klausą, seismosensorinę sistemą, ką mes vadiname šonine liniją, organus, gebančius skirti aplinkos cheminę sudėtį bei skonio receptorius.

Mokslininkų teigimu, toliau nei už 100 m esantis maistas gali būti aptiktas tik uoslės dėka. Nuo 25 iki 100 m atstumu „įsijungia“ dar vienas jutimas - klausa. Nuo 5 iki 25 m atstumu žuvys ima matyti. Nuo 1 iki 5 m atstumu papildomų jutiminių organų orientuojantis į maistą žuvims neprireikia, bet šiuo atveju uoslė nebeturės tiek reikšmės, ir žvynuotosios prioritetą skirs regėjimui. Nuo 0,25 m žuvis labiausiai pasitiki savo rega, nes ji jau sugeba labai tiksliai sukoncentruoti savo dėmesį į konkretų daiktą, net jei jis ir labai smulkus. Nulinė riba - kuomet žuvis ragauja masalą. Dabar ji pasitiki tik savo skoniu ir, kažkuria prasme, lytėjimu.

Žuvų Skonio Prioritetai

Skirtingos žuvų rūšys turi skirtingus skonio prioritetus. Štai keletas pavyzdžių:

• Karosai: Mėgsta saldų arba vos kartoką skonį, vengia sūraus maisto.
• Karpiai: Mėgsta rūgščiau užkrimsti.
• Kuojos: Mėgsta arba saldų, arba sūrų maistą.
• Strepečiai ir baltieji amūrai: Mėgsta saldumynus.
• Kiršliai ir šapalai: Vertina sūrius ir kartus patiekalus.

Jaukinimas ir Žuvų Pritraukimas

Norint sėkmingai žvejoti, svarbu ne tik paruošti tinkamą masalą, bet ir pritraukti žuvis į žūklavietę. Štai keletas patarimų:

• Naudokite jaukinimo mišinius: Galima naudoti pirktinius arba namuose paruoštus jaukinimo mišinius, kurių sudėtyje yra įvairių grūdų, sėklų ir kvapiklių.
• Jaukinkite reguliariai: Reguliarus jaukinimas padeda žuvims įprasti prie jūsų žūklavietės ir pritraukia jas nuolat.
• Eksperimentuokite su kvapais: Išbandykite įvairius kvapus, tokius kaip anyžius, medus ar karamelė, kad surastumėte žuvims labiausiai patinkantį aromatą.

Patarimai Sėkmingai Žvejybai Baloje

• Stebėkite, kokius kepinius karosai mieliau ės, ir pasidarysite reikalingas išvadas.
• Eksperimentuokite su masalais, kad surastumėte tinkamiausią variantą konkrečiame vandens telkinyje.
• Atsižvelkite į vandens skaidrumą, paros laiką ir žuvų rūšį renkantis masalą ir žvejybos būdą.
• Naudokite kokybiškus žvejybos įrankius ir būkite kantrūs.

Tad, pasiruoškite masalus, gaukite tinkamų patarimų ir mėgaukitės sėkminga žvejyba baloje!

---