Ne viena šeima susidūrė su problema, kad vaikas vieną dieną ėmė ir tapo vegetaru - tiesiog atsisakė mėsos, nors tėvai nėra vegetarai. Bet ką tokiu atveju daryti? Pabandykime išsiaiškinti.
Priežastys, kodėl vaikas gali atsisakyti mėsos
Pirmiausia reikėtų išaiškinti, dėl kokios priežasties vaikas atsisako mėsos. Žinoma, tai yra pakankamai sudėtinga, nes mažieji tų priežasčių gali turėti begales. Maža to, dažniausiai tik patiems vaikams tos priežastys atrodo suvokiamos ir paprastai būna sunkiai paaiškinamos. Iš tikrųjų nieko bloga, jei vaikas nenori vieno ar kito produkto. Galbūt jam nepatiko jo skonis, kvapas ar spalva, būna, kad mažasis atsisako karšto ar labai šalto maisto. Tiesiog jam neskanu.
Pasitaiko, kad mažyliai natūraliai perima vegetariškos mitybos tradicijas iš tėvų. Jau seniai pastebėta, kad maždaug nuo dvejų-trejų metų vaikų racionas tampa labai siauras ir tas laikotarpis dažnai užsitęsia iki pat mokyklos. Vaikas renkasi tik tuos jogurtukus - ir jokių kitų, tik vienos rūšies košę - ir baigta. O kada ponas išrankusis suminkštės? Tėvai turėtų apsišarvuoti kantrybe - tai laikinas periodas ir tokie vaiko pasikeitimai yra laikomi normaliais.
Psichologiniai veiksniai
Penkiametis atsisako valgyti mėsą. Ar tam įtaką gali daryti psichologiniai veiksniai? Gali atsisakyti dėl to, kad nepatinka mėsos skonis, kietumas, patiekimas. Be to, reikia išsiaiškinti, kodėl mažasis stumia mėsos patiekalus į šalį. Atsakykite į klausimus: ar nustojo valgyti tam tikru metu, ar niekada neparagavo? Vaikas gali turėti baimių, susijusių su tam tikru maistu. O gal jis tiesiog yra labai išrankus.
Ką daryti, jei vaikas atsisako mėsos?
Pasak šeimos gydytojos Aurikos Jurevičienės, jei vaikas atkakliai nevalgo mėsos, per prievartą tikrai jos nereikėtų jam kišti. Aišku, verta pasiūlyti skirtingos rūšies mėsos ar skirtingai paruoštos, gal tai padės. Bet jei ne - tai ne, nes vaikas dažnai instinktyviai atsirenka, kam jo organizmas pasiruošęs ir ko jam tikrai reikia. Kartais turime tikrus vegetarus iš prigimties, o ne iš įsitikinimo, kaip daugelis suaugusiųjų. Tokių vaikų dažnai organizmas prisitaikęs taip, kad išsunkia geležį iš kitų maisto produktų, ir atlikus kraujo tyrimą rodikliai būna visai neblogi. Tokiems vaikams galima duoti profilaktiškai geležies turinčių preparatų, bet tai neturėtų būti gydomosios geležies dozės.
Būna etapų, kai vaikas atsisako kokių nors produktų ar patiekalų. Kadangi „atsisakymo“ periodai retai kada būna ilgi, vaikui kartkartėmis reikia pasiūlyti to produkto, kurio jis atsisakė. Gal vakar buvo neskanu, o rytoj jau bus skanu? O jei ir rytoj bus neskanu, nereikia dramatizuoti, kad vaikas to nebevalgys visą gyvenimą. Skonio pasikeitimo trukmė būna labai įvairi - mėnuo, trys mėnesiai, metai, o kartais net keleri metai. Žmogaus skonis keičiasi kas 7 metus. Jeigu vaikystėje mes mėgome vienus produktus, tai po 7 metų mes galime jų visai nebenorėti.
Kadangi vaikai ir prievarta yra nesuderinami dalykai, tad maistą siūlyti visaip manipuliuojant (jei suvalgysi kotletą, nusivesiu į kiną) ar slėpti mėsą po bulvių koše tikrai nereikia. Jeigu vaikas nemėgsta, tai jis tikrai iškapstys tą mėsą, ras net žirnio dydžio gabaliuką!
Ką daryti, jei vaikas nevalgo mėsos?
- Nereiktų siūlyti per prievartą. Jei 10 min. nevalgo patiekto valgio, maistą galima nuimti nuo stalo.
- Niekada nereikia maitinti per prievartą, nes yra svarbu, kad valgymas būtų susijęs su maloniomis emocijomis.
- Vaikas turi rinktis, ką valgyti, už valgymą ar nevalgymą nereikia nei bausti, nei skatinti.
- Tegul vaikas valgo tada, kai pajaus alkio jausmą.
Mėsos svarba ir alternatyvos
Mėsa - vienas svarbiausių geležies šaltinių, todėl iškyla anemijos (mažakraujystės) grėsmė. Ne paslaptis, geležis iš mėsos įsisavinama daug greičiau nei iš augalinės kilmės produktų. Griežtas vegetarizmas gali būti mitybos nepakankamumo priežastimi, sukelti vitaminų ir mineralų (ypač vitamino B12, vitamino D, kalcio, geležies, cinko) trūkumą.
Jeigu vaikui, nemėgstančiam mėsos, vietoje šviežios mėsos gaminių duodame pakaitalų, reikia pasverti, ar didesnė nauda, ar žala. Tarkime, vaikas nemėgsta mėsos, bet valgo vytintą dešrą, kuri irgi yra ta pati mėsa. Duoti ar ne? Vytinta dešra pirmiausia yra termiškai neapdorotas produktas, o tokių mažam vaikui išvis nepatariama duoti, kitas dalykas - joje gausu druskos, konservantų.
Kuo pakeisti mėsą?
Jeigu vaikas visiškai nevalgo raudonos mėsos, jo racione turi būti daug geležies bei vitamino C (jis pagerina geležies įsisavinimą) turinčio maisto.
Nutarius vaikui neduoti mėsos, siūlau kreiptis į dietologą. Jei vaikas silpnesnis, ankstukas, nevalgiukas, - situacija vienokia, mat mėsos baltymai yra geriausiai pasisavinami (net 96-98 procentais). Tėvai žino, kad toje pačioje grupėje, kaip mėsa, yra žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, ankštiniai. Kam reikia gydytojo dietologo, kai viskas, atrodo, taip aišku? Dietologas pasakys, kada įvesti naują produktą, kiek ir kaip dažnai duoti. Kiti „dažnai“ supranta 3 kartus per dieną, o kiti - kartą per mėnesį.
Rekomenduojamas mėsos kiekis vaikams
Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.
Mitybos patarimai vaikams, nevalgantiems mėsos
Kadangi mažylis valgo nedaug, o lesioja kaip žvirbliukas, tai pusryčiams siūlau žalią kokteilį arba vaisių, o kartais tiesiog viso grūdo duonos su sviestu. Kartais išsirenka, kad nori kiaušinio, neretai jį išvirus persigalvoja. Dažniausiai po pusryčių praėjus kelioms valandoms pasiūlau dar kokių nors kruopų su padažu. Vakarienė įvairi - dažniausiai tai, ką valgo ir tėveliai. Bet pagrindą sudaro kruopos, daržovės, kartais miltiniai patiekalai. Stengiuosi naudoti pilno grūdo spelta, avižų miltus, grikių miltus.
Mitybą praturtinti stengiuosi kanapių, linų sėmenų aliejais, kuriuose gausu Omega 3 ir Omega 6 rūgščių. Patys nesame vegetarai, tačiau tikrai nevalgome mėsos kasdien.
Svarbu stebėti hemoglobino kiekį
Sakoma, kad vegetariškai maitinantis reikia stebėti hemoglobino kiekį kraujyje. Bendrą kraujo tyrimą sūneliui kartojame kas kelis mėnesius. Kol kas hemoglobinas normos ribose, o ir kiti rodikliai mažakraujystės nerodo.
Kaip įsiūlyti vaikui tam tikrą maistą?
- Vaikui labai svarbu, kaip maistas atrodo, ir tik tada jis renkasi: valgys ar ne.
- Galima pasikalbėti su mažuoju, kokie patiekalai jam skaniausi.
- Gal įtakos turi valgymo aplinka (darželyje valgo visi kartu, namie taip pat rekomenduojama valgyti visai šeimai kartu).
Svarbiausi mitybos principai
- Vaikams turi būti duodama laisvė tik į įgimtą alkio ir sotumo jausmo patenkinimą, kai vaikas nori valgyti - duokime, kai vaikas sako “Aš sotus” - leiskime jam baigti.
- Pasirinkimas galimas tik tarp sveikatai naudingų patiekalų ir maisto produktų, bet ne tarp koldūnų ir daržovių troškinio.
Patarimai tėvams, kurių vaikai atsisako mėsos
Jei vaikas silpnesnis, ankstukas, nevalgiukas, - situacija vienokia, mat mėsos baltymai yra geriausiai pasisavinami (net 96-98 procentais). Jei vaikas dažnai serga, prastėja jo vystymosi rodikliai, vertėtų susirūpinti jo racionu.
Jeigu vaikas nemėgsta troškinio su mėsa ar kotleto, išmėginkite kitokius jų paruošimo būdus.
Konsultuoja psichologė-psichoterapeutė dr. Įvaizdžio galia tokiame amžiuje - milžiniška.
Jei kalbėtume apie psichologiją, tai išties gali būti vaiko būdas paprašyti papildomo dėmesio ar išlieti savo pyktį. Bet reikia atkreipti dėmesį ir į realybę - gal jūsų atžala dar neišalko, gal mėsa kitaip paruošta ir jam iš tikrųjų neskanesnė. Prie stalo patiriamos emocijos taip pat turi įtakos.
Atliekant kraujo tyrimą kreipiamas dėmesys ne tik į hemoglobino kiekį, bet labai svarbu, kiek yra eritrocitų bei koks eritrocitų dydis ir kaip jie užpildyti hemoglobinu.
Niekuomet nereikia maitinti per prievartą, nes yra svarbu, kad valgymas būtų susijęs su maloniomis emocijomis.
Kaip toks elgesys gali atsiliepti vaikui ateityje?
Vertimas valgyti ar vaiko baudimas ilgu sėdėjimu prie stalo, kol lėkštė nebus tuščia, sukelia vaikui pykčio, baimės, pažeminimo jausmus. Spaudimas valgyti skatina valgyti mažiau, sukelia dar didesnį pasipriešinimą, padidina tikimybę, kad vaikas to kišamo maisto ateityje nemėgs.
Kokią mėsą rinktis?
Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs. Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t. Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs).
Žvėriena
Pasak specialistų, kaip pirmoji mėsa žvėriena mažiau tinkama, nes ji yra kieta, sunkiau pasisavinama. Dar daugiau, ji pirmiausia turi būti veterinariškai patikrinta.
Kaip paruošti mėsą kūdikiams?
Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis.
Svarbiausiai, kad mažylis gautų bent 30-40 g (vyresni ir daugiau) mėsos kasdien. Mėsos ir daržovių ar kruopų santykis košėje nėra svarbus, reikėtų įvairiai maišyti košes ir ieškoti mažylio mėgstamų skonių derinių.
Jei kūdikis bando išstumti mėsą iš burnytės
Tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį.
Vaikų mitybos klaidos
Dažnai galima išgirsti tėvų tarpusavio pokalbius, kaip jų vaikai negali gyventi be saldumynų. skundus, kad nevalgo pietų ar griežtai atsisako valgyti daržoves. Tėvai dažnai skundžiasi, kad vaikai nenori valgyti „normalaus“ maisto.
Pirmiausia į ką atkreipčiau dėmesį - tai mitybos režimas. Pastebėjau, kad vaikai nuolat užkandžiauja jogurtais, varškytėmis ar dar blogiau saldumynais, o vėliau iš tėvų girdžiu, kad vaikai nevalgo „normalaus“ maisto ir tai nieko keisto. Per visą dieną užkandžiaudami, vaikai suvartoja pakankamai kalorijų, todėl jiems vėliau ir nesinori valgyti. Taip pat tėvai dažnai pamiršta, kad sultys irgi yra maistas ir jose nemažai cukraus, o jas vaikai dažnai geria, nors daug sveikiau būtų vaikus įpratinti gerti vandenį. Taigi, manau, kad tai yra esminės priežastys, kodėl tėvams atrodo, jog vaikai neturi apetito.
Kaip pakeisti sulčių vartojimą į vandenį?
Beje, sultis pakeisti į vandenį nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio - tiesiog reikia mažinti sulčių koncentraciją gėrime ir taip palaipsniui pereiti prie vandens.
Svarbiausia - geras tėvų pavyzdys, nes būtent tėvai moko ir įdiegia vaikams mitybos įpročius. Jeigu tėvai užkandžiauja saldumynais, o vaikui liepia jų nevalgyti, nieko keisto, kad vaikas nesupranta kodėl tėvams galima valgyti saldumynus, o jam ne. Nesvarbu kokio amžiaus yra vaikai ar 4 m. ar 14 m., bet jeigu gyvena kartu su tėvais, anksčiau ar vėliau perima ir jų valgymo įpročius.
Reikiamas vaisių ir daržovių kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus - negalima sulyginti mažiems vaikams ir paaugliams rekomenduojamos vaisių ir daržovių paros normos, bet manau, jog svarbiausia orientuotis ne į kiekį, o kad vaikai išvis pradėtų valgyti vaisius ir daržoves.
Kaip patiekti maistą vaikams?
- Kadangi maži vaikai dažniau mėgsta valgyti be įrankių, tai jiems geriau daržoves pateikti supjaustytas šiaudeliais ar smulkiai tarkuotas.
- Taip pat visai maži vaikai dažnai pavargsta daug kramtydami, tad jiems labiau tinka smulkintos ar vandeningos daržovės.
- Taip pat pastebėjau, kad dažniausiai vaikai mėgsta orkaitėje ant grotelių kepintas daržoves.
Kaip pratinti vaikus prie daržovių?
Siūlyčiau pradėti vaikus pratinti prie saldesnių daržovių, tokių kaip saldi raudonoji paprika (pastarosios netinka vaikams iki 3 metų) ar morkų, o vėliau pasiūlyti išmėginti ir kitų daržovių.