Jei svajojate apie gausų derlių, turite užtikrinti dirvos derlingumą. Geras dirvožemis bus gausus organinių medžiagų, reikalingų augalų augimui ir vaisių brandinimui. Šiandien viskas kur kas paprasčiau, nes kur kas lengviau įsigyti žuvų miltų. Žuvų miltai - tai organinės natūralios trąšos.

Kas yra žuvų miltai?

Žuvų miltai gali būti gaminami praktiškai iš bet kurių jūros gyvūnų, nors paprastai gaminami iš smulkių jūrinių žuvų, turinčių daug kaulų ir riebalų. Pagrindinė žuvų miltų dalį (apie 65 proc.) sudaro baltymai. Riebalų ir pelenų kiekis, priklausomai nuo gamintojo, yra beveik toks pat (12-15 proc.), kai kurios nesočiųjų riebalų rūgštys sudaro apie 8 proc., visa kita - lizinas.

Žuvų miltų sudėtis

Žuvų miltų deklaruojamas sudedamųjų dalių kiekis, % (m/m):

• Suminis azotas (N) - 7,1%: Organinis gyvūninės kilmės azotas (Norg) - 7,1% gautas iš žuvų ir kaulų miltų.
• Suminis fosforo pentoksidas (P2O5) - 6,94%.
• Suminis kalio oksidas (K2O) - 0,56%.
• Vandenyje tirpus kalcis (Ca) - 3,24%.
• Vandenyje tirpus magnis (Mg) - 0,11%.
• Vandenyje tirpus natris (Na) - 0,74%.
• Organinė anglis (Corg) - 31,8%.
• Sausoji medžiaga - 98,3%.
• Organinės anglies ir suminio azoto santykis (Corg /N) - 4.5.
• Papildoma informacija: organinė medžiaga - 56,8%.
• Granuliometrinė sudėtis: milteliai. Per sietą, kurio akučių dydis - 1 mm, galima persijoti 90 % produkto.
• SUDĖTIS: Kaulų miltai10. Žuvų miltai10. Klintmilčiai1. (10 - antriniai produktai Reglamento (EB) Nr.

Žuvų miltų trąšų privalumai

Šios trąšos pagerina dirvožemio struktūrą, vandens ir oro režimą. Organinės trąšos nėra greitai pasisavinamos, todėl veikia ilgiau. Tokioms trąšoms patekus į dirvožemį, pirmiausia mikroorganizmai jas turi suskaidyti į paprastus, augalams lengvai įsisavinamus junginius. Būtent todėl jos yra labai naudingos dirvožemiui ir augalams, todėl neretai naudojamos ir ekologiniuose ūkiuose. Sudėtyje esantys augalams būtini makro ir mikroelementai išsiskiria palaipsniui, tad nerizikuojama augalus nudeginti ar pertręšti. Augalas iš žuvų miltų pasisavina jam būtinas maisto medžiagas palaipsniui, tik tiek kiek jam reikia.Tokios trąšos yra saugios naudoti, nes nenudegina augalų, jų nepertręšia.

Šios organinės kilmės maisto medžiagos turi teigiamą įtaką dirvos biologinėms, fizinėms ir cheminėms savybėms. Trąšos suteikia augalams lengvai įsisavinamas maisto medžiagas, pagerina dirvos struktūra, suaktyvina dirvoje esančių mikroorganizmų veiklą, gerina vandens balansą, didina humuso kiekį. Jos garantuoja gerą augalo žaliosios masės augimą, šaknų vystimąsi ir tvirtėjimą, gerina žiedų ir vaisių vystymąsi. Užtikrina aukštą auginamos produkcijos biologinę vertę. Trąšos išskiria maisto medžiagas palaipsniui, nerizikuojant „apdeginti“ arba „permaitinti“ augalą.

Kaip naudoti žuvų miltus?

Žuvų miltais galima tręšti bulves, pomidorus, paprikas, agurkus, aguročius, burokus, morkas, ridikus. Trąšų smulki frakcija savo universaliu tręšimu tinka tiek lauko, tiek šiltnamio augalų tręšimui. Pagrindiniai tręšimai yra pavasarį bei rudenį nuo vasario iki lapkričio mėn. bei papildomai tręšiama augalų vegetacijos metu. Tręšimų skaičius priklauso nuo augalo vegetacinių poreikių, dirvoje esančių maistinių medžiagų kiekio. Tinkamiausias tręšimas - lokaliai kartu su augalo sodinimu arba pakrikai aplink augalus.

Tręšas tolygiai išberti ir, esant galimybei, įterpti į dirvą. Po tręšimo rekomenduojama palaistyti vandeniu. Tiesa, žuvų miltai turi specifinį kvapą, tačiau tinkamai įterpus į dirvožemį, jis praktiškai nejaučiamas.

Tręšimo normos

Kalbant apie jų naudojimą, reikia žinoti, kad tręšiant daigus reikalingi 200-400 g/m². Patręšus gerai sumaišyti su dirvožemiu. Išsodinant daigus į duobutes rekomenduojama įberti po 1-2 šaukštus trąšų ir kruopščiai sumaišyti su žeme. Pagrindiniam tręšimui taip pat rekomenduojama naudoti 200-400 g/m² žuvies miltų. Papildomam tręšimui 100-200 g/m².

Rekomenduojamos tręšimo normos:

• Daigams, sodinukams - 50-100g/m²
• Daržovėms - 50-100g/m²
• Braškėms - 50-100g/m²
• Gėlėms - 100-150g/m²
• Vaiskrūmiams - 100-150g/m²
• Dekoratyviniams augalams - 100-150g/m²
• Vaismedžiams - 150-200g/m²
• Vejoms - 150-200g/m²

Atkreipkite dėmesį į tai, kad tai yra bendro pobūdžio rekomendacijos. Naudojant tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, šiltlysvėje, šiltnamiuose ar specifinėmis klimato sąlygomis, trąšų normos turi būti koreguojamos.

Atsargumo priemonės

• NESKIRTA VARTOTI ŽMONĖMS AR GYVŪNAMS.
• Ūkiniai gyvūnai negali būti šeriami (tiesiogiai arba ganyklose) žole, užauginta žemėje, kuri buvo tręšiama šiuo tręšiamuoju produktu, nebent žolė buvo nupjauta arba gyvūnai buvo ganomi pasibaigus ne mažiau kaip 21 dienos laukimo laikotarpiui.
• ATSARGUMO FRAZĖS: P102 Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje.
• P280 Mūvėti apsaugines pirštines/dėvėti apsauginius drabužius/naudoti akių (veido) apsaugos priemones
• P264 Po naudojimo kruopščiai nuplauti rankas vandeniu su muilu.
• P305+P351+P338 PATEKUS Į AKIS: Kelias minutes atsargiai plauti vandeniu. Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima tai padaryti. Toliau plauti akis.
• P301+P312+P330 PRARIJUS: Pasijutus blogai, skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ arba kreiptis į gydytoją. Išskalauti burną.
• LAIKYMO SĄLYGOS: Produktą laikykite sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Laikyti ir transportuoti nuo -15°C iki +50°C temperatūroje. Naudota ar pažeista pakuotė turėtų būti sandariai uždaroma.

---