Dažnu atveju ant lietuvio pietų ar vakarienės stalo galime išvysti tradicines, mūsų skonio receptoriams jau įprastas žuvis, tačiau retai kada susimąstome, kiek neatrastų žuvų rūšių mums dar nėra tekę ragauti, o tuo labiau, ar tarp jų yra tokių, kurios savo unikaliomis maistinėmis savybėmis nenusileidžia populiariausioms. Sveikatai palankus portalas siūlo susipažinti su penkiomis svarbiomis žuvų rūšimis, kurias Jums būtina įtraukti į savo mitybą.

Šamas

Lietuvoje šamas žinomas kaip didžiausia gėlųjų vandenų plėšrioji žuvis, lengvai atpažįstama dėl išskirtinio savo išvaizdos bruožo - burnos srityje besipuikuojančių ūsų, kurių turi net tris poras! Viena pora ilgų ūsų ant viršutinio žando, dvi poros trumpų ūselių ant apatinio. Šamų galva didelė, žiotys plačios, uodeginė kūno dalis ilga, nugara tamsiai žalia, šonai dėmėti o pilvas baltas. Subrendę, penkių ar šešių metų šamai gali sverti apie 8 kg. Dažniausiai šią žuvį galima sutikti Kauno, Elektrėnų ar Kuršių mariose, taip pat Nemune ar Žeimenos, Šventosios ežerų baseinuose, Žiežmarių bei Trakų raj. ir pietų Lietuvoje - Daugų, Lazdijų, Veisiejų raj.

Rūkytas šamas ar jo gabalėliai - dažna šventinio stalo puošmena, tačiau dar labiau ji vertinama dėl savo maistinių savybių. Šamas išsiskiria gausybe mūsų organizmui naudingų medžiagų- mėsoje gausu kalcio, magnio, geležies, kalio, vitaminų A, B, C ir D. Sergantiems skydliaukės ligomis šamo mėsa naudinga, nes savyje turi jodo, o siekiantiems pagerinti gerėjimą, plaukų ar odos būklę, raumenų ir kaulų sistemos veiklą, taip pat rekomenduojama vartoti šamo mėsą dėl joje esančių žuvų taukų. Kadangi šamo filė liesesnė, joje daugiau baltymų, tačiau mažiau riebalų. Patiekalai iš šamo tinkami vartoti ir antsvorį turintiems žmonėms bei sportininkams, didinantiems savo raumenų masę.

Šamo mėsa minkšta, joje daug lengvai virškinamų baltymų, ji gali prilygti net kalakutienai. 100 gramų šios žuvies yra 16 gramų baltymų ir 5 gramai riebalų. Mitybos specialistai pataria rinktis ne sūdytą ar rūkytą žuvį, o virti ją garuose arba kepti be aliejaus.

Kaip išsirinkti geriausią šamą?

Idealiausiu atveju rinkitės šviežią žuvį. Atkreipkite dėmesį į žiaunas, jos turi būti rožinės - raudonos spalvos (jeigu žiaunos rudos spalvos, tai ženklas, kad žuvis gali būti ne šviežia), be gleivių, natūralaus kvapo. Kokybę patvirtinti gali ir šamo forma - jei paspaudžiama žuvis greitai grįžta į ankstesnę formą, šamas slidus ir nelimpantis - tai puikus pasirinkimas. Įsigijus žuvį laikykite ją šaldytuve ne ilgiau kaip vieną dieną, geriausia, gaminkite iš karto nusipirkus.

Sterkas

Viena vertingiausių Europos žuvų - starkis. Lietuvoje šią žuvį galima sutikti natūralaus paplitimo vietose Kauno bei Antalieptės mariose, Kuršmarėse bei Nemuno žemupyje. Šios žuvys mėgsta lėtai tekantį vandenį, gyvena netgi apysūrėje Baltijos jūros priekrantėje. Starkis savo dantingais žabtais ir forma gali šiek tiek priminti lydeką, o aštriu nugaros peleku - ešerį(lotyniškas rūšies pavadinimas „lucioperca“ taip pat patvirtina starkio panašumą tiek į lydeką, tiek į ešerį). Sterkas gali užaugti iki dešimties, o kartais net iki 20 kg svorio ir 1-1,5 metro ilgio. Starkio nugara pilkai žalsva, o šonai gelsvi, su pailgomis skersinėmis dėmėmis. Starkio mėsa turi mažai riebalų ir kalorijų, tačiau vertinama dėl aukštos kokybės baltymų. Joje nemažai seleno, vitaminų B6 ir B12, naudingų ir būtinų mūsų sveikam organizmui.

Starkio mėsa lengvai paruošiama, ašakos lengvai atsiskiria, oda tvirta, neleidžianti pačiai žuviai subyrėti kepant, ją taip pat galima troškinti, virti ant garų ar rūkyti. Išsirinkti kokybišką starkį galite atkreipę dėmesį į jo išvaizdą, žuvis turi būti tvirta, su natūraliomis gleivėmis. Odos raštai turėtų būti ryškūs, akys skaidrios. Istoriniuose šaltiniuose jau XVI amžiaus viduryje Mikalojaus Radvilos Juodojo virtuvėje fiksuotas „Sterko pagal Radvilą“ receptas, pasakojantis apie farširuotą sterką, keptą laistant jautienos sultiniu.

Lynas

Dažnai Lietuvoje sutinkama žuvis lynas gyvena ežeruose, lėtai tekančiose upėse. Žuvis išsiskiria tuo, kad jos nereikia skusti. Tai labai graži, tamsiai žalia žuvis. Lynų mėsa lengvai virškinama, gausi vitaminų A, D, B1, B2,B6, E, B9, B12, C, PP, taip pat praturtinta fosforu, magniu, fluoru, kalciu, selenu, variu, chromu, kaliu, geležimi bei polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Ši žuvis yra puikus dietinis produktas kūdikiams bei pagyvenusiems žmonėms, nes 100 gramų žuvies yra tik 40 kcal. Virtuvėje šios žuvies mėsa itin vertinama, apdorojama įvairiais būdais - kepant orkaitėje, verdant. Ji puikiai dera su aromatiniais prieskoniais, citrusų sultimis.

Karosas

Turbūt užmetę meškerę bet kuriame tvenkinyje galėtume ištraukti karosą. Tai Lietuvoje labai paplitusi žuvis, kuri gyvena Europos ir Azijos vandenyse. Žuvis yra gražios aukso spalvos, pasidabinusi rusvais, suapvalintais pelekais. Didesniuose vandens telkiniuose ši žuvis gali užaugti iki kilogramo ar daugiau svorio, išsiskiria savo disko formos kūnu, bei išgyvena vandens telkiniuose su itin mažu deguonies kiekiu. Karosų žuviena puikiai tinka kepti grietinės padaže ar netgi naudoti verdant barščius! Žuvis išsiskiria nemažu kiekiu naudingų vitaminų, tokių kaip B5, B6, B12, taip pat joje randama kalio, fosforo, seleno.

Upokšninis šalvis

Upokšninių šalvių mėsa labai panaši į lašišos, tik šiek tiek švelnesnė. Lietuviams ji gali priminti margąjį upėtakį, išsiskiria žalsvai ruda nugara su vingiuotomis dėmelėmis. Šonai žalsvi, rainuoti nedidelėmis ryškiai raudonomis dėmėmis su mėlynais apvadais, pilvas rausvas. Žvynai maži, įaugę į odą, galva su plačiomis žiotimis. Kitaip nei visiems žinoma lašiša, šalvis auginama ekologišku būdu. Žuvis turtinga Omega-3 riebalų rūgštimis, praturtinančiomis mūsų smegenų ląstelių veiklą. Taip pat šalvyse randama daug karatinoidų, gerinančių regėjimą. Gausu baltymų, vitaminų, aminorūgščių. Skoniu ši žuvis išsiskiria švelnumu bei tvirta tekstūra.

Šamo kepimo orkaitėje receptas

Ingredientai:

• Šamas: 4 vnt.
• Svogūnas: 2 vnt.
• Česnakas: 1 vnt.
• Sultinio kubeliai: 0,5 vnt.
• Druska, pipirai, žuvies prieskoniai: 3 a.š.
• Tirpintas sultinys: 2 a.š.

Gaminimas:

1. Smulkiai supjaustome svogūną ir sutraiškome nuluptą česnaką, dedame viską į šamo vidų.
2. Druską, pipirus, žuvies prieskonius beriame ant šamo viršaus ir prieskoniuojame patį vidų.
3. Apšlakstome paruoštu ištirpusiu sultiniu ir troškiname žuvį uždengus folija, apie 30-40 min 180 laipsnių orkaitėje, kol temperatūra pačiame šamo viduje pasieks 75 laipsnių temperatūrą.

---