Šis klausimas dažnai kelia diskusijas tarp krikščionių. Norint atsakyti į jį, svarbu panagrinėti įvairias Biblijos ištraukas, kurios kalba apie maistą ir mitybą.
Senasis Testamentas
Pradžioje Dievas davė žmonėms augalus ir vaisius kaip maistą. 29 Dievas tarė: "Aš jums daviau įvairias žoles, turinčias sėklą, kurios auga žemės paviršiuje, ir visus medžius, kurių vaisius turi sėklą; jums tebūna tai maistas." 30 Ir visiems žemės gyvūnams, visiems padangių paukščiams ir visiems, kas kruta ant žemės, kas turi gyvybę, daviau visus žaliuojančius augalus maistui”. Ir taip įvyko.
Vėliau, Izraelio tautai buvo duoti įstatymai, kurie nurodė, kokius gyvūnus galima valgyti, o kokių ne. 4 nevalgysite ir laikysite nešvariu tą, kuris gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą kaip kupranugaris. 8 Tų gyvulių mėsos nevalgysite ir neliesite jų maitos. 31 Visi jie yra nešvarūs.
Kai kurie gyvūnai buvo laikomi nešvariais ir netinkamais valgyti. 8 Kiaulė jums yra nešvari, nors ji turi skeltą nagą, bet negromuliuoja. 21 Nieko pastipusio nevalgykite. Ateivis, gyvenantis pas jus, gali juos valgyti; svetimšaliui gali tokius gyvulius parduoti, bet tu esi Viešpačiui, savo Dievui, pašvęsta tauta.
Taip pat buvo draudžiama valgyti kraują. 26 Nevalgykite kraujo. 14 nes kiekvieno kūno gyvybė yra kraujyje; todėl įsakau izraelitams nevalgyti kraujo iš jokio kūno.
Nojus paėmęs iš visų švarių gyvulių ir paukščių, aukojo deginamąsias aukas. 20 Nojus pastatė Viešpačiui aukurą ir, paėmęs iš visų švarių gyvulių ir paukščių, aukojo deginamąsias aukas.
Naujasis Testamentas
Naujajame Testamente Jėzus Kristus atėjo įvykdyti Įstatymą, o ne jį panaikinti. 17 “Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. 19 Todėl, kas sulaužytų bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje.
Vis dėlto, Naujajame Testamente yra ištraukų, kurios leidžia manyti, kad krikščionys nėra saistomi Senojo Testamento mitybos įstatymų. 14 Žinau ir esu įsitikinęs Viešpatyje Jėzuje, kad nieko nėra savaime netyro.
Apaštalas Paulius rašė, kad maistas nepriartina mūsų prie Dievo. 8 Maistas nepriartina mūsų prie Dievo.
Petras turėjo viziją, kurioje jam buvo liepta valgyti visus gyvūnus. Apd 10,9-16 mes skaitome: “Rytojaus dieną, kai šitie keliaudami artinosi prie miesto, Petras užlipo ant plokščiastogio pasimelsti. Buvo apie šeštą valandą. Jis pasijuto išalkęs ir norėjo užkąsti. Kol jam buvo tiekiamas valgis, jį ištiko dvasios pagava. Jis išvydo atsivėrusį dangų, iš kurio kažkoks rykas, it didelė marška laikomas už keturių kampų, leidosi žemėn. Jame buvo įvairiausių žemės keturkojų ir roplių bei dangaus paukščių. Ir jam pasigirdo balsas: „Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!“ Petras atsakė: „Jokiu būdu, Viešpatie!
Tačiau su laisve ateina ir atsakomybė. Apaštalas Paulius moko principų, kaip mes turėtume gyventi su „silpnesniaisiais broliais“. Apaštalas Paulius moko, kad svarbu nežeisti kitų tikinčiųjų sąžinės dėl maisto. 15 Jei tavo brolis įsižeidžia dėl maisto, tu jau nebesielgi iš meilės. 20 Negriauk Dievo darbo dėl maisto! 23 O kas valgo abejodamas, tas smerktinas, nes valgo ne iš įsitikinimo.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad ne visi turi vienodą supratimą apie Bibliją ir tikėjimą. 7 Bet ne visi turi tokį pažinimą. Dauguma pamena sovietinius laikus, kai laisvai praktikuoti religines pažiūras, tikėjimo išpažinimą, buvo draudžiama arba bent jau įvairiais būdais skatinama to nedaryti, trukdoma išpažinti Dievą, tyčiojamasi ar persekiojama. Dėl šios priežasties dauguma žmonių, tikinčiųjų ir išpažįstančių, tuometinių krikščionių turėjo mažesnį pažinimą. 1 Kor 8,7: Deja, ne visi turi tokį pažinimą. Dievas kai kuriems davė didelį pažinimą, o kartu ir didelę laisvę Kristuje.
Išvados
Biblija neriboja krikščionių valgyti mėsą, tačiau svarbu atsižvelgti į kitų tikinčiųjų įsitikinimus ir elgtis atsakingai. Kiekvienas krikščionis turi pats nuspręsti, kaip maitintis, vadovaujantis savo sąžine ir supratimu apie Bibliją.
Pagrindiniai punktai:
- Pradžioje Dievas davė žmonėms augalus ir vaisius kaip maistą.
- Senajame Testamente buvo nurodyti gyvūnai, kuriuos galima valgyti, ir tie, kurių negalima.
- Naujajame Testamente Jėzus Kristus atėjo įvykdyti Įstatymą, o ne jį panaikinti.
- Krikščionys nėra saistomi Senojo Testamento mitybos įstatymų, tačiau svarbu atsižvelgti į kitų tikinčiųjų įsitikinimus.
- Kiekvienas krikščionis turi pats nuspręsti, kaip maitintis, vadovaujantis savo sąžine ir supratimu apie Bibliją.