Moliūgai - žmogui naudingi augalai, iš kurių galima pagaminti daugybę įvairiausių patiekalų, o maistinėmis savybėmis šios auginimo sąlygoms nereiklios daržovės užima vieną aukščiausių dietinių daržovių sąrašo vietų.
Moliūgų Įvairovė ir Savybės
Moliūgai (Cucurbita L.), kilę iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, į Europą atgabenti XVI a. Plačiai auginami visuose žemynuose kaip vienmetės daržovės. Dabartiniu metu ir Lietuvoje pradėti plačiau auginti. Moliūgų augintojus žavi moliūgų spalvingumas, dydis, formos, įvairūs poskoniai gaminant daug vertingų patiekalų, beje, jie naudojami kosmetikoje, aliejui gaminti, vaistams.
Maistui vartojami lupti moliūgai, išskyrus japoninį Hokaido moliūgą, nes jo žievė valgoma.
Moliūgų Vertė
Pasak prof. H. Danilčenko, moliūgų sudėtyje 17 proc. sudaro žievė, apie 73 proc. - minkštimas ir tik 10 proc. - sėklos. Maistui vartojami visos augalo dalys, kurios yra vertingos ir maistingos, su daug vitaminų bei angliavandenių.
Moliūgų vaisiuose ypač daug karotino - kai kuriuose jo susikaupia net du kartus daugiau nei morkose. Pagal geležies kiekį moliūgai yra čempionai tarp daržovių, gausu vitaminų C, B, B2, PP, E, D, taip pat yra reto vitamino T (kuris pagreitina apytakos procesus organizme). Jų sudėtyje yra nemažai kalio, fosforo, kalcio, magnio, vario, kobalto, geležies druskų, skatinančių kraujo gamybą, todėl patiekalai iš moliūgų rekomenduojami sergantiems mažakraujyste, ateroskleroze, padeda išvengti širdies kraujagyslių ligų ir hipertonijos.
Moliūgų ląsteliena nepluoštinė, gerai suverda ir lengvai organizmo pasisavinama. Todėl patiekalai iš šios daržovės rekomenduojami gydomajai ir profilaktinei mitybai. Jie taip pat naudingi susirgus kepenų, inkstų ligomis, reguliuoja virškinimą. Vaisiuose yra daug pektino, kuris šalina cholesteriną.
Aliejiniai Moliūgai
Aliejiniai moliūgai (C. pepo L. var. styriaca) kilę iš Pietų Austrijos (Štirijos rajono) ir paplitę beveik visoje Vakarų Europoje. Iš aliejinių moliūgų sėklų šaltuoju būdu spaudžiamas aliejus, kuris naudojamas ne tik maistui, bet ir medicinoje. Aliejinių moliūgų sėklos, skirtingai negu didžiųjų ir kitų paprastųjų, yra be lukšto arba su peršviečiamu plonu lukštu (luobele), tad jas galima iš karto valgyti, nereikia lukštenti. Jos dažniausiai būna tamsiai žalios.
Šis sėklų pakitimas atsirado dėl atsitiktinės natūralios morfologinės sėklų išorės mutacijos, sėklos luobelėje sumažėjus celiuliozės ir lignino kiekiams.
Lietuvoje galima įsigyti šių aliejinių moliūgų veislių - ‘Miranda‘, ‘Hamlet‘ ir ‘Herakles‘, o viešint Ukrainoje - galima įsigyti ‘Danaja‘, ‘Golosemiannaja‘ ir ‘Olga‘. ‘Miranda‘ - pakankamai sena aliejinių moliūgų veislė.
Aliejinių moliūgų vaisiai pasižymi gydomosiomis savybėmis dėl turimų būtinų žmogui medžiagų.
Aliejinių moliūgų veislės:
- Miranda: Pakankamai sena veislė. Augalai pusiau krūminiai. Vaisiai plokščiai apvalūs, 3-4 kg svorio, oranžiškai geltoni su marmuriniu atspalviu.
- Danka Polka: Vaisiai apvalūs, 5-8 kg svorio.
Moliūgų Aliejus ir Miltai
Moliūgų sėklų aliejus - puiki gyvūninių riebalų alternatyva. Iš 100 g sėklų gaunama apie 40 ml moliūgų aliejaus, kuris yra specifinės, tamsiai žaliai juodos spalvos, stipraus aštraus aromato ir skonio, šiek tiek primena riešutus. Moliūgų aliejus vartojamas kaip prieskonis, beje, dėl ypatingo riebalų rūgščių tarpusavyje santykio netinka kepti, jis tinka tik žalias.
Aliejinių moliūgų minkštimas, aliejus ir sėklų išspaudos turtingos biologiškai vertingomis medžiagomis. Vertingiausias iš jų aliejus. Aliejinių moliūgų sėklų aliejuje nustatyti 53 mikro- ir makroelementai.
Moliūgų sėklų miltai - natūralus biologiškai aktyvių baltymų, vitaminų ir mineralų kompleksas, kurį sudaro visi pagrindiniai vitaminai (ypač gausu C ir B vitaminų), makro- ir mikroelementai (geležis, kalis, kalcis, magnis, fosforas ir cinkas, selenas).
Minėtų moliūgų aliejus taip pat vertingas dėl omega - 3 riebalų rūgščių.
Maistui galima puikiai vartoti ir aliejinių moliūgų minkštimą bei išspaudas, mat juose net daugiau yra ląstelienos, taip pat kalio ir geležies, nei įprastuose. Aliejinio moliūgo minkštimas gali būti valgomas žalias, virtas, troškintas, keptas. Iš jo verdamos sriubos, košės, troškiniai, gaminami apkepai, pyragai.
Moliūgų Auginimas
Prof. H. Danilčenko nuomone, Lietuvos klimatas puikiai tinka moliūgams auginti. Jie mėgsta derlingą purią dirvą, bet neblogai auga ir skurdesniame dirvožemyje. Nustatyta, kad moliūgai nelinkę kaupti nitratų. Skoninės savybės labiausiai priklauso nuo veislės.
Pagrindiniai auginimo principai:
- Dirvožemis: Moliūgai gerai auga trąšioje, turinčioje nors šiek tiek humuso, nerūgščioje, purioje, greitai įšylančioje dirvoje. Dirva turi būti giliai įdirbta.
- Vieta: Moliūgai mėgsta šilumą, todėl jiems auginti parenkama nuo vėjų apsaugota, gerai apšviesta, saulėta ir šilta vieta.
- Sėja: Sėjama gegužės viduryje, pradėjus žydėti alyvoms, tiesiog į dirvą. Sudygsta per 6-10 dienų, priklausomai nuo drėgmės ir temperatūros.
- Formavimas: Augalus reikia tinkamai formuoti, kad užaugintų didesnius vaisius, ir jie greičiau sunoktų.
- Derliaus nuėmimas: Moliūgai yra labai jautrūs šalnoms, todėl imami rugsėjo pabaigoje dar joms neprasidėjus.
Moliūgų Panaudojimas Kulinarijoje
Iš moliūgų vaisių galima spausti sultis, gaminti tyrę, saldainius, virti košes, šaldyti. Išspaustas moliūgų sultis galima maišyti su obuolių sultimis, gaunamos žymiai švelnesnės sultys, ne tokios rūgščios.
Patartina iš jų minkštimo ruošti tyrę, kuri tinka kaip garnyras prie mėsos patiekalų. Tam reikia moliūgų minkštimą supjaustyti kubeliais ir išvirti uždengus dangčiu ant silpnos ugnies nedideliame kiekyje vandens, kol jis visiškai išgaruos. Po to sutrinti tyrę, įberti žiupsnelį cukraus ir druskos.
Be to, tyrės galima dėti į košę (ryžių, grikių, avižų), ji tinka ir prie bulvių. Skoniui pagerinti galima įdėti keptų svogūnų, smulkiai supjaustytų salierų, petražolių, česnako, pomidorų padažo arba muskato riešutą.
Štirijos moliūgų sėklų aliejus
Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, pasakoja, kad Štirijos regione gaminamas moliūgų aliejus išsiskiria sodria žalia spalva ir ryškiu riešutų skonio aromatu.
„Moliūgų sėklų aliejus yra natūralus produktas, pasižymintis ne tik riešutų skoniu ir maloniu aromatu, bet ir sveikatą teigiamai veikiančiomis savybėmis: šis aliejus gali pagerinti virškinimą, veikia kaip antioksidantas, be to, jis stiprina plaukų augimą“, - sako V. Juodkazienė.
Tinka sriuboms gardinti. Šlakeliu moliūgų sėklų aliejaus galima pagardinti įvairiausias sriubas: sodriai žalias aliejaus šlakelis, kuriuo pagardinsite ryškios oranžinės spalvos triną moliūgų sriubą, ne tik gražiai atrodys lėkštėje, bet ir praturtins patiekalo skonį.
Gardus padažas salotoms. Moliūgų sėklų aliejus tinka gardinti įvairias salotas, o ypač pomidorų: pabarstykite pomidorus druska ir purškiamu actu, keliolikai minučių palikite, kad pasimarinuotų. Prieš pat patiekiant ant pomidorų užpilkite moliūgų sėklų aliejaus.
Valgomas net su ledais. Austrijoje žmonės moliūgų aliejų naudoja netgi valgydami desertus: pavyzdžiui, vanilinius ledus. Į dubenėlį su ledais įpilkite nedidelį šaukštelį aliejaus - skamba keistai, tačiau išskirtinis moliūgų aliejaus skonis suteiks ledams nepaprastą skonį, o jeigu norisi traškumo - ledus galima pabarstyti ir kepintomis moliūgų sėklomis.
Anot V. Juodkazienės, moliūgų sėklų aliejus gali būti naudojamas tiek šaltiems, tiek karštiems patiekalams gardinti, tačiau aliejaus kepimui naudoti nerekomenduojama: geriausia aliejumi šlakstyti maistą prieš pat patiekiant.
„Aliejų įkaitinus dingsta gerosios jo savybės. O būtent Štirijos moliūgų sėklų aliejus turi jų daugybę, todėl jį vertina visi, besirūpinantys savo sveikata ir grožiu. Siekdami, kad pirkėjus pasiektų tik aukščiausios kokybės ypatingi produktai, kruopščiai atsirenkame šio aliejaus tiekėjus“, - pabrėžia maisto ekspertė.
Tinkamai vartojamas aliejus organizme gali padėti reguliuoti cholesterolio kiekį ir virškinimą, prisidėti prie geresnio širdies darbo.