Skaudaus tikrumo yra pripildyta graudi romanso melodija. Tai yra ženklas negilios praeities. Neišgirsta šita gausybė dabar čia publikuojamų dainų.

Dainos kaip žolė iš po akmens

Dainos kaip žolė iš po akmens. Pavojingas tarybiniam žmogui dainas. Pro kietus akmenų luitus. Nemirtingos dvasios nepajėgus užslėgti joks akmuo.

Dainų rinkiniai ir jų reikšmė

„Sušaudytos dainos" tai Lietuvos partizanų dainos, surinktos Dzūkijoje. Dar didžiulis pluoštas dainų, ir atsiras dar. Iš kaimo į kaimą pas jaunus, senus. Pirmajame sąsiuvinyje dainos pasirašytos Vyto Jakavonio. Sniegučio slapyvardžiu, arba rašoma Kasčiūnų kaimas ir data. A. rinktinės partizanų štabas.

Tematika ir motyvai

Yra įsirėžęs į gimtąją kruviną žemę. Atsirado naujas įvaizdis- už Tėvynę žuvusio mylimojo kapas. Istorine daina „Oi, lekia, lekia gulbių pulkelis". Kryžiai buvo pastatyti dainose. Daugybėje dainų. Pavadinimų, datų, vardų ir įvykių. Pasiaukojimo bei meilės tautai ir savo artimui, pranašiškos aiškiaregystės...

Dainos ir istorinė atmintis

Bet pagerbs tuos kapus kartų kartos. Skaudžios raudos, dejonės ardė tylą kapų. Tai gūdžiai miškai sušlamėjo. Skrido dainos su vėju, dainos salvių skardžių. Apie žygius, garbę karžygių narsių. Kai sudiev tėviškėlei mirdams tyliai tarei. Nusiminusi ir liūdna. Prisiglausk prie širdies šaltosios. Merkias melsvos akys tartum lino žiedas. Mylimas sūnelis negrįš amžinai. Saulutė jau leidžias už aukštų kalnų. Tu užgesai, jai laisvė švito. Neis lydėti manęs į kapus.

Partizanų priesaika ir dainos

Mes priesaiką priimsim. Dievuliui pasižadėjai. Bet Tėvynės meilė nedavė tau delst. Nes jau nenorėjai trauktis be kovos. Tu vis karštai kovojai, o dar žuvai dėl jos. Mirčiai drąsiai žvelgei į akis.

Dainos apie netektį ir viltį

Nusviro jų balti žiedai. Paukštelių dainos skriejo linksmai. Sudie, brangioji mano Tėvyne! Sudie, broleliai, narsūs arai! Tavęs laisvoji šalis liūdės. Kas paklaus: kodėl tau ašaros taip byra? Kas man, sėjant rūtas, ,,padėk Dievs“ sakys? Baltos drobės tiesias taip plonai, plonai. Ir žiaurus likimas neduoda mylėt.

Dainos apie meilę Tėvynei

„Mylėk Tėvynę" archyvo. Aš iš miško greit sugrįšiu. Žūsiu už mylimus draugus. Pervėrė kulkos man širdelę. Jau galva nusviro ant miesto griuvėsių. Aš nuskinsiu žiedą, puikų astros žiedą. Bet neilgai buvau aš toks laimingas. Tėviškės laukuose saulutė leidžias jau. Tik laukinės rožės ant kapo sužeis. Ant kalnelio stovi kryžiai. Kiek brolių čia žuvo už laisvę šalies. Niekad neapleisiu tėviškės namelio. Mūs šalį telydi protėvių daina. Nenoriu! Ne! Ir paslėpė tamsus dangus. Gint žūstančios Tėvynės.

Dainos apie kovą ir pasiaukojimą

Nuo Simno jau traukė būriai kraugerių. Ir kryžium suvirto svyruokliai beržai. - Valio! - Merkinė jau mūsų! Kovėsi prie tilto. Nuo senovės mums brangi. Laisvės meilės nei drąsos. Kerštui niaukiasi dangus. Kas parneš mums laisvę, laimingą rytojų? Ne kartą tu mirčiai žvelgei į akis. Kam dar tu klausi tokių žinelių?

Dainos apie partizanų likimus

Ant juodbėrių žirgų. Jie lyg liūtai, panteros, vilkai alkani. Taip savo karžygius kankint? Matyt, jie baigė meilės mokyklą. Ir kur tu priglaudą rasi? Ir, apkabinęs nukautą priešą. Tu palūžai, tiek skausmo patyręs.

Dainos apie skausmą ir kančią

Slegia širdį ir žeidžia jausmus. Jos ir taip nemalonios man, ne. Širdie! Pirmas skiriate kelią tankmėj. Tėviškėlė verkia laisvės... Saitų tyrlaukių kančios... Klausyk, karžygį, jos raudų... Kuo tau moka už kraują tėvų? Pažiūrėk - skausmu žemė pravirko... Su niūria ir juoda tamsuma.

Dainos apie viltį ir ateitį

Triumfuojam varge, nes dėl kryžiaus kova. Jums pergalė, vade, skirta! Po Dainavą, kalnus, miškus! Lai priešas žino, kad ją myli... Kad mūsų Tėvynės laimingai nušvistų. Čia laukia mūs broliai prašvintant aušros. Vėjelis draikė plaukus jums. Sūneli,- ištarė: - brangus. Gyva mums jūs jauna širdis. Sakei,- laisvei švintant, Lietuva atbus. Vėl Trispalvė plevėsuos.

Dainos apie gamtą ir Tėvynę

Čia bangos auksinės, kai melsvas dangus. Aplink mišką gula rūkas... Aplinkui vien žali krantai. Nuo audrų giružėj žalioj. Tėvynės ošiančiuos miškuos. Tyliai krenta baltas vyšnios žiedas. Laužė stuobrius be žiedų.

Dainos ir asmeniniai likimai

Raudoti mane palikai! Nes jų šilti vogti kailiniai. Tu savo galvą paguldei. Nes tik tu vienas man likai. Tad tavęs lauks sunki dalia... Kodėl užmerktos akelės tavo? Ant gatvės akmenų kietų? Atėjo priešas prie mano veido. Verkė ginklai beviltėj kovoj. Tu jau kraujuose gulėjai. Tu vis karštai kovojai, o dar žuvai dėl jos. Palikus šeimą, laisvę, namus. Ir seka tavo žygdarbį, mama. Alpsta jos skausmuos širdis. Kodėl išblyško raukšlėtas veidas.

Dainos apie išdavystę ir neteisybę

Išdavikiškai medžiai šnabždėjo. Savieji išdavikai galando jau dantis. Ne vienas paklausė tos kančios: „Už ką“. Ar ilgai dar skriaudikas tryps juos? Už ką kenčiam mes, lietuviai. Savieji išdavikai galando jau dantis. Ne vienas priešas nuo mūs krito, ir žemę laistėm jų krauju. Kam Rusijos žemę nualinai? Kam laužai sau baltas rankas?

Dainos kaip atsisveikinimas

Sudie, motule... Sudievu, Tėvyne, kurią taip mylėjau! Tau nusibodo žalias pušų miškas... Nebebučiuosiu tau veidų. Šituos žodžius širdin įdeki, nors atsiskirti taip sunku. Per valandą turėsite apleisti šiuos namus.

Dainos apie mirtį ir atminimą

Nei šeimos, nei draugų nematys. Mirdamas tarė: sudievu. Liūdi, vade, palikę draugai. Negrįš bernužėlis pas tave. Nelydi jo nieks į kapus... Varnai jam akis iškapojo... Nusviręs kryžius ant mano kapo. Vėl Trispalvė plevėsuos. Jau greit nusileis raudonoji žvaigždė. Mes parnešim laisvę, nors daug mūs negrįš.

Dainų rinkinių autoriai ir sudarytojai

Henrikas Rimkus. „Sušaudytos dainos" tai Lietuvos partizanų dainos, surinktos Dzūkijoje. Sudarė ir parengė V. Ledas, H. Rimkus.

Partizanų vadai ir jų atminimas dainose

Lietuvos partizanų vadas Juozas Vitkus. Žuvo 1946 m. liepos mėn. Kalniškės mūšio vadas. Žuvo 1945 m. lapkričio mėn. Atmintis brangiam Vadui partizanui Vanagui. Varčios miškas 1947 metai. Užrašas: Prisiminti, kaip Vanagas su vanagais gyveno. Grupė Pietų Lietuvos partizanų srities vadų. 1950-1951 metais Dainavos apygardos vadas, žuvęs.

Dainos ir partizanų apygardos

A. rinktinės partizanų štabas. Merkio rinktinės partizanų štabas. TAURO APYGARDA. Dainavos apygardos, Merkio rinktinės, Valkininkų bataliono vadas. Dainavos apygardos, karininko A. Dainavos apygardos, Merkio rinktinės ŠARŪNO būrio grupė kovotojų. Dainavos apygardos, Šarūno rinktinės, karininko A.

Dainos ir partizanų slapyvardžiai

Sniegučio slapyvardžiu. Partizanui Trenksmui - Stasiui Valickui iš pirmos Varėnos. Burokas - Kibauskas Kostas, Lietuvos partizanų „Kun. Margio" grupės kovotojas.

Dainos ir geografiniai pavadinimai

Kasčiūnų kaimas. Dzūkijoje. Pūščios girių, Leipalingio būrio partizanai. Užėj prakeikti rusai... Ūkanos temdė neramų sodžių... Dzūkijoj... Šnara pušys augalotos...

Dainos ir laikas

1945.VII.15., V. 1922 m. 1947 m. gegužės 20 d. 1947.IV.11, švintant rytui. 1947.XI.25. 1947.IX.21. 1945 m., V. 1948 m., V. 1946 metų spalio mėnesio 8 diena. 1950 metų nuotrauka. 1944 metai, šv. 1945 metais balandžio mėn. 25 d. 1951 metais kelis kartus buvo tardomas NKVD ir po to išėjo į mišką.

Įvairūs dainų fragmentai

• Oi tu, paukšteli...
• Ožia, trankos griaustiniai...
• Sudie, motule...
• Nuvyto kvapnios chrizantemos...
• Pražydo pirmos melsvos žibutės...
• Žalia eglaitė gailiai raudojo...
• Šią naktį gims mažasis Kristus...
• Ar aplankei, sūnau, tėvelį?..
• Mūs valsčiuje gyveno...
• Vos tik žaroms rytus papuošus...
• Kai leidžias saulutė už pušyno...
• Klausyk, klausyk, jauna mergaite...
• Neverk, tėveli, motinėle...
• Pabalo obelys, mamyte...
• Tu pažvelki į rytų šalelę...
• Neskambinki man, sese...

Informacija apie knygą "Sušaudytos dainos"

Leidėjas	„Vagos" leidykla
Metai	1990
Tiražas	50 000 egz.

---