Daugelis iš mūsų savo rytą pradeda nuo kavos puodelio, o šis ritualas neretai lydi mus visą dieną. Nors rytinė kava, kavos pertraukėlė su kolegomis ar apsilankymas kavinėje su mylimu žmogumi yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, visgi šis kvapnus gėrimas Europą pasiekė tik XVI amžiaus pabaigoje. Iki tol ji buvo geriama tik Rytuose.

Turkiškos kavos atsiradimo istorija

Turkiška kava pirmą kartą pasirodė Osmanų imperijoje. Ji buvo laikoma narkotiku ir buvo draudžiama ją gerti. Bet, dėl didelio jos populiarumo, sultonas galiausiai panaikino šį draudimą. Nuo to laiko, turkai skleidė savo kavos paruošimo būdą po visą pasaulį. Turkiška kava pasiekė Britaniją ir Prancūziją 17-ame amžiuje. Pradžioje tai buvo turkų kilmės žydas, kuris atidarė pirmuosius kavos namus Jungtinėje Karalystėje 1650 metais. Prie šio gėrimo populiarinimo nemažai prisidėjo ir Turkijos ambasadorius Prancūzijoje. Jis rengė vakarėlius, kuriuose tiekdavo turkišką kavą.

Kavos populiarumą iš dalies lėmė tai, kad alkoholis yra draudžiamas islamui, o kava, su savo atgaivinančia prigimtimi, nesulaukė jokio pasipriešinimo iš sunitų teologų. Graikai, kaip Osmanų imperijos dalis, taip pat perėmė šią praktiką. Bet, jų kava pasižymėjo tuo, kad į ją pridėdavo mastikos dervos. Priežastis, kodėl šis akivaizdžiai turkiškas gėrimas kai kuriose vietose vadinamas graikišku, yra dėl tam tikrų prekės ženklų, kurie nuo 1990-ųjų šį produktą reklamuoja kaip graikišką.

Kuo šis gėrimas naudingas?

Turkiška kava yra ne tik maloniai pikantiško skonio gėrimas. Jis taip pat siūlo keletą įvairių sveikatos privalumų. Kofeinas, esantis kavoje, veikia centrinę nervų sistemą, padidindamas budrumą, koncentraciją ir mažindamas nuovargį. Be to, kava turi galingus antioksidantus, tokius kaip chlorogeno rūgštis, kurie gali apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, mažindami uždegimą ir apskirtai prisideda prie bendros sveikatos gerinimo.

Keli tyrimai rodo, kad kava gali sumažinti 2 tipo diabeto riziką ir būti susijusi su mažesne Alzheimerio ir Parkinsono ligos tikimybe. Be to, kofeinas gali teigiamai veikti širdies darbą, reguliuodamas kraujospūdį ir cholesterolio lygį. Vis dėlto svarbu atminti, kad sveikatai naudingas poveikis priklauso nuo kavos vartojimo kiekio, o per didelis kofeino kiekis gali sukelti nemalonius šalutinius poveikius. Taigi, mėgaukitės turkiška kava atsakingai ir saikingai.

Turkiškos kavos receptas

Norėdami pasigaminti turkišką kavą, jums reikės šių ingredientų:

• 177 ml šalto vandens
• 2 šaukštai (10 g) smulkiai maltos kavos (pvz. šviežio skrudinimo Espresso Blend)
• 2 šaukštai (25 g) cukraus (arba pagal skonį)
• 44 ml degtinės (pasirinktinai)
• 30 ml grietinėlės, lengvai išplaktos

Paruošimas

1. Supilkite vandenį ir suberkite maltą kavą bei cukrų į „cezvę“ (turkišką kavos puodą). Maišykite tol, kol cukrus ištirps.
2. Kaitinkite ant vidutinės ugnies apie 4 - 5 minutes tol, kol pasirodys pirmieji burbuliukai. Turi susidaryti putų sluoksnis.
3. Galiausiai, nuimkite puodą nuo ugnies ir supilkite kavą į norimus puodelius. Padalinkite putas tarp dviejų puodelių. Į kiekvieną puodelį įpilkite po 22 ml degtinės (jeigu norite). Švelniai sumaišykite su šaukštu.
4. Viršuje uždėkite po 15 ml grietinėlės, bet jos nesumaišykite.

Kavos pertraukėlė turkiškai

Žymiausios kavos rūšys (arabika ar robusta) tikrai puikuojasi kone kiekvienuose namuose. Juoda kava, kava su pienu, cappuccino, latte, flat white - kas gi nėra skanavę šių gėrimų? Nuo skirtingų kavos rūšių iki kavos paruošimo būdų: kavos asortimentas tikrai gausus! Turkiška kava - dar vadinama Mokka - yra gaminama iš Jemene augančių kavamedžių. Turkiška kava išskirtine ir tuo, jog ji sumalama itin smulkiai. Malta kava turi priminti dulkeles. Tokiam kavos birumui pasiekti tinka tikrai ne visos kavamalės.

Kavos pateikimas taip pat yra labai svarbus. Turkiška kava yra verdama metaliniame indelyje, vadinamame „Cezve“ (tarti čezve). Kavą reikia berti į jau šiltą, tačiau dar ne verdantį vandenį. Į Cezve kavinuką dedami apie du šaukšteliai kavos. Kavą reikia virti ant lėtos ugnies, kol vanduo užverda. Verdant turi pasklisti kavos kvapas. Jei užvirsite vandenį per greitai, kavos aromatas nespės atsiskleisti. Paruošta turkiška kava būtinai patiekiama su tirščiais puodelyje ir saldi! Nesaldintos kavos turkas tikrai negers! O tikri gurmanai kavą pagardina netgi rožių vandeniu.

Pasak restorano „Meze“ įkūrėjo, jau šeštus metus Lietuvoje gyvenančio turko Utku Boyra, turkams tradicinės kavos puodelis pirmiausia yra poilsis. „Turkijoje kava geriama kiekvieną dieną ir ne vieną kartą. Pavyzdžiui, mano mama kavą geria mažiausiai keturis ar penkis kartus per dieną ir visada, jeigu ateina svečių: svečiui kavos siūloma vos tik jis įžengia pro duris. O kaip žinia, svečių į turkų namus ateina dažnai, - juokiasi Utku, kuris dienoje taip pat turi savo „kavos valandas“ ir jų rimtai laikosi. - Tradicinės kavos puodelį mes būtinai išgeriame ryte ir po kiekvieno valgymo: pusryčių, pietų, vakarienės. Kitaip nei lietuviai, turkai niekada negeria kavos prieš maistą arba valgydami, nes kava yra ramybės meto reikalas, malonus pailsėjimas po valgio. Pavyzdžiui, savaitgaliais, kai valgome lėtus ir ilgus pusryčius, kavos gerti einame į kokią nors ramią ir malonią vietelę, pavyzdžiui, prie jūros. Arba žaisdami stalo žaidimus. Arbatą dažnai gurkšnojame valgydami, o kavą - tik ilsėdamiesi.“

Meilės įrodymas

Tradicinė turkiška kava - ne tik mažytė šventė kasdienybėje, bet ir labai svarbus svarbių gyvenimo švenčių dalyvis. Pavyzdžiui, piršlybų. Pasaulis smarkiai keičiasi keisdamas ir tradicijas, tačiau ir šiais laikais įsimylėjęs jaunuolis kartu su savo tėvais eina pas mylimosios tėvus į svečius, kur bus vaišinamasi tradiciniais patiekalais ir būtinai kava, o po šių ceremonijų prašoma merginos tėvo jos rankos. „Svarbu yra tai, kad kavą šeimų susitikimui ruošia būsima nuotaka, kuri turi stengtis patiekti ją gerą. Jeigu kava gera, reiškia, viskas bus gerai“, - sako Utku Boyra.

Piršlybų kava reiškia ir tam tikrą išbandymą būsimam vyrui. Mergaitė paruošia normalią kavą visiems svečiams, o virdama mylimajam įberia druskos. Ir akyla stebi, kaip gerdamas kavą jis į tokią išdaigą reaguoja. Jeigu neišsiduoda, nuolankiai ir maloniai šypsodamas išgeria iki paskutinio lašelio, reiškia, mergaitę tikrai myli taip, kad viską gali ištverti. Išgėrus kavos prašoma rankos.

Puodelių svečiams kolekcija

Turkams labai svarbi ne tik kavos kokybė, t. y. kad ji būtų tikrai gera kava, bet ir jos grožis - indas, kuriame patiekiama, kaip patiekiama. Kiekviena šeima namuose turi svečių puodelių kolekciją. Tai maži, spalvoti, įvairiai dekoruoti puodeliai su dangteliu, neretai keliaujantys iš kartos į kartą. „Gerdami kavą iš tokių puodelių, mes ne tik ilsimės ir bendraujame, bet ir prisimename mamas, seneles ir proseneles, - pasakoja Utku. - Gražiai aptarnauti svečius ir patiems gražiai gerti kavą mums yra labai svarbu. Todėl net ir kavinėse nėra turkiškos kavos išsinešti.“

Vanduo ir saldumynai

Kitas turkiškos kavos ritualo ypatumas tas, kad šalia visada patiekiama stiklinė vandens ir tradiciniai turkiški saldumynai, pavyzdžiui, baklava, lukumas. Pasak Utku, tradicinė turkiška kava yra trijų rūšių - be cukraus, su trupučiu cukraus ir normaliai pasaldinta. „Vanduo - svarbi ritualo dalis, jo gurkštelima prieš kiekvieną kavos gurkšnį. Kodėl? Nes vanduo nuplauna kavos ir saldumyno skonį, todėl kiekvienas naujas kavos gurkšnis būna lyg pirmasis. Tai padeda išgryninti ir daugybę kartų vėl ir vėl pajusti tikrą kavos skonį.“

Virimo subtilybės

Tradicinė turkiška kava tradiciškai verdama ant viryklės specialiame variniame ar žalvariniame inde su rankena. „Dabar daug kavinių ir restoranų Turkijoje turi elektroninį turkiškos kavos virimo aparatą. Ir tai yra gerai bei patogu, išverda tokia pat puiki kaip ir rankų darbo kava, - pastebi Utku. - Tačiau namuose tradiciškai kavą verdame taip: į specialų indą įberiame šaukštą maltos turkiškos kavos, įpilame puodelį šalto vandens ir, jeigu ruošiame kavą su cukrumi, įberiame cukraus. Viską išmaišome. Tada indą statome ant viryklės ir paliekame virti ant lėtos ugnies. Vos tik vanduo pradeda virti, bet dar neburbuliuoja, nuimame indą nuo viryklės ir nugriebiame susidariusias putas. Jas įdedame į kavos puodelį, kuriame tieksime kavą. Indą su verdama kava statome atgal ant viryklės ir verdame, kol vanduo pradės normaliai burbuliuoti. Kai jau gerai verda, indą nukaičiame ir kavą supilame į puodelį, kur jos laukia puta. Bepilant rudos spalvos puta sukils į viršų, o tirščiai nusės puodelio dugne.“

Kokybės ženklai

„Skaniausia turkiškos kavos dalis yra puodelio viršuje, nes apačioje - kavos tirščiai, todėl turkai niekada neišgeria kavos iki dugno, šiek tiek jos palieka. Cukrus taip pat niekada nededamas į jau išvirtą kavą, nes maišant sukiltų kavos nuosėdos. Turkiška kava neskaninama nei pienu, nei grietinėle, taip pat nesu ragavęs turkiškos kavos su kardamonu arba cinamonu, manau, kad tai turistinis turkiškos kavos variantas“, - pastebi Utku Boyra.

Akivaizdžiausias geros, kokybiškos turkiškos kavos ženklas - tai ruda puta puodelio viršuje. Jeigu jos nėra ir matyti tik kavos gėrimo juodumas, reiškia, buvo išvirta netinkamai: gali būti, kad virimo pradžioje nenugriebtos putos arba įpilta per daug vandens. Turkiška kava verdama tik iš specialiai skrudintų Turkijoje augintų kavos pupelių.

Turkiškos kavos reikmenys

Norint paruošti autentišką turkišką kavą, reikalingi specialūs įrankiai:

• Cezve: Specialus indas kavai virti.
• Šaukštelis: Naudojamas maišymui ir kavos bei cukraus matavimui.
• Maži puodeliai: Panašūs į tuos, kuriuose patiekiama itališka espresso kava.

Kavos paruošimo procesas

1. Šviežiai skrudintos kavos pupelės sumalamos iki labai smulkių miltelių.
2. Į cezve supilamas šaltas vanduo.
3. Į indelį su vandeniu dedama kava - vienas ar du šaukšteliai vienam kavos puodeliui.
4. Pilamas cukrus pagal skonį.
5. Kava ir cukrus maišomi tol, kol cukrus ištirpsta.
6. Indas uždedamas ant viryklės ir kaitinamas ant mažos ugnies.
7. Kai puta pasiekia indelio viršų, indelis nuimamas nuo ugnies.
8. Kava lengvai pamaišoma, kad nuslūgtų puta.
9. Indelis vėl uždedamas ant viryklės.
10. Tinkamai paruošta turkiška kava turi tirštą putą (köpük).
11. Kava išpilstoma į mažyčius puodelius.
12. Paliekama 30 sekundžių, kad nusėstų nuosėdos.

Turkiška kava geriama lėtai ir paprastai patiekiama su šalto vandens stikline (atgaivinti burną, kad gurkšnojant pajustumėte kavos skonį), kartais - su mėtų likeriu. Kavos puodelyje paliekamos nuosėdos.

Alternatyvūs kavos virimo būdai

Žymiausios kavos rūšys (arabika ar robusta) tikrai puikuojasi kone kiekvienuose namuose. Juoda kava, kava su pienu, cappuccino, latte, flat white - kas gi nėra skanavę šių gėrimų? Nuo skirtingų kavos rūšių iki kavos paruošimo būdų: kavos asortimentas tikrai gausus! Turkiška kava - dar vadinama Mokka - yra gaminama iš Jemene augančių kavamedžių. Turkiška kava išskirtine ir tuo, jog ji sumalama itin smulkiai. Malta kava turi priminti dulkeles. Tokiam kavos birumui pasiekti tinka tikrai ne visos kavamalės.

Kokią kavą mėgstate Jūs? Kaip ją ruošiate? Ar turite namie įmantrų kavos virimo aparatą? O gal tiesiog užtenka užpilti kavą verdančiu vandeniu? Šiandienos straipsnyje norime pasidalinti skirtingais kavos virimo būdais bei kavinukais, kurie pasirūpins, jog skani kava atsidurtų ir ant Jūsų stalo:

• French Press: Stiklinis kavinukas su dangteliu, skirtu tirščiams nuspausti.
• Itališkas, moka arba espresso kavinukas: Metalinis kavinukas, sudarytas iš trijų dalių: vandens rezervuaro su vožtuvu, filtro-dozatoriaus ir kavos rezervuaro.
• Chemex kavinukas: Kavinukas su filtru, kuris buvo išrastas 1941 metais chemiko Peter Schlumbohm.

Tokiu pačiu principu ruošiama ir graikiška kava, o kavinukas vadinasi Ibri arba briki. Tikrą turkišką kavinuką rasite ir mūsų asortimente! O norintiems sutaupyti laiko, turime Jums gerų žinių! Mūsų parduotuvėje galite įsigyti turkiškos kavos virimo aparatą Fakir, kuris visą darbą atliks už Jus.

---