Prasidėjus šaltajam žiemos sezonui karštos arbatos puodelis tampa įprastu dienos ar vakaro ritualu. Viliojantis žolelių aromatas ir maloni karšto gėrimo šiluma leidžia atsipalaiduoti po dienos darbų ir pasimėgauti akimirka ramybės. Rudenį bei žiemą arbatos nuperkama tris kartus daugiau nei šiltuoju metų laiku, teigia cinamonija.lt bendrasavininkas V.Gudiškis. Pasaulyje apstu įvairiausių arbatos rūšių, bet šį kartą - apie labiausiai paplitusias ir dažniausiai vartojamas juodąją bei žaliąją arbatas. Egzistuoja daugybė informacijos apie arbatos naudą mūsų organizmui. Faktas tas, jog tiek juodoji, tiek žalioji arbata yra pagamintos iš tų pačių arbatmedžio lapų, skiriasi tik lapelių apdirbimo procesas.

Juodosios arbatos gamybai pasitelkiama oksidacija (būtent dėl šio proceso juodoji arbata įgauna tamsią spalvą bei sodrų skonį), o žaliosios arbatos lapeliai yra apdorojami taip, kad būtų išvengta oksidacijos proceso - dėl to lapeliai yra daug šviesesnės spalvos. Taigi, kokią naudą bei poveikį mūsų organizmui suteikia kiekviena iš šių arbatos rūšių?

Kas yra juodoji arbata?

Tai, ką mes vadiname „juodąja arbata“, Kinijoje žinoma kaip „raudonoji arbata“. Vakarų pasaulyje šiuo terminu apibūdinama arbata, pasižyminti intensyviu skoniu, tamsia (nuo tamsiai vyšninės iki juodos) spalva ir turinti didelį taninų kiekį. Juodoji arbata, kaip ir dar trys arbatos rūšys (žalioji, ulongas ir baltoji) yra gaunama iš kininio (tikrojo) arbatmedžio lapelių, apdorojamų skirtingu būdu.

Kininis arbatmedis (lot. Camellia sinensis) yra arbatmedinių (lot. Theaceae) šeimai, kamelijos (lot. Camellia) genčiai priklausantis augalas. Jis yra visžalis krūmas arba medelis, užaugantis daugiausia iki 2 m aukščio. Žydi baltais penkialapiais žiedeliais. Svarbiausioji arbatmedžio dalis - lapai - yra tamsiai žalios spalvos, lancetiški, karpytais kraštais. Savo forma jie kiek primena lauro lapus. Arbatmedžio augalas kilęs iš pietinės Azijos, šiuolaikiniame pasaulyje auginamas daugelyje tropinio ir subtropinio klimato regionų.

Nuo balandžio iki lapkričio mėnesio yra renkamos jaunų arbatmedžio ūglių viršūnės su 2-3 lapeliais. Žaliava išklojama ant specialių lentynų ir laikoma kol suminkštėja, tuomet - fermentuojama. Šiame proceso etape arbatos lapeliai gali būti aromatizuojami (jazminu, bergamote, citrusais ir pan.). Kai fermentuojami arbatos lapeliai įgauna specifinį kvapą ir tamsiai raudoną spalvą - sudžiovinami. Štai taip gimsta juodoji arbata!

Kaip laikyti juodąją arbatą

Arbatžoles patartina laikyti stikliniame arba porceliano inde. Svarbu, kad indas būtų sandarus ir laikomas sausoje ir tamsioje vietoje. Arbatžolės linkusios lengvai sugerti kvapus, todėl laikomų nesandariame inde skonis gali pakisti. Arbatą galima išlaikyti ilgą laiką, tačiau laikui bėgant joje natūraliai mažėja kofeino kiekis.

Trumpa juodosios arbatos istorija

3000 metų prieš Kristų kinai jau leido enciklopedijas, kuriose arbatmedį aprašė kaip gydomąjį augalą. Apie iš arbatmedžio lapų ruošiamą ir vartojamą gėrimą rašė ir senovės keliautojai bei pirkliai, keliavę po Rytų ir Pietų Azijos šalis. Iš Kinijos arbata pirmiausia buvo atvežta į Mongoliją, o iš čia ji paplito į Vidurinę Aziją. Senovės Rytų pasaulyje arbata buvo naudojama kaip mainų priemonė prekyboje. Arbata kaip valiuta dar netgi XIX amžiuje naudota Mongolijoje, Tibete bei Sibiro regione.

Europoje arbatos istorijos pradžia siekia XVI amžių. Čia ji atkeliavo iš Portugalijos kolonijų, buvusių Rytų Azijoje. Nuo XVIII a. arbata paplito visuose Europos šalyse. Ypatingai mėgiama ji tapo Anglijoje, kur šios arbatos gėrimas tapo neatsiejama aristokratų kultūros dalis. Anglai savo kolonijose Azijoje netgi ėmė veisti arbatmedžių plantacijas, užtikrinusias nenutrūkstamą arbatos žaliavos tiekimą britų rinkai.

XIX a. juodoji arbata Anglijoje buvo tokia populiari, kad viena iš jos variacijų - su bergamočių aliejumi - buvo pavadinta Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Čarlzo Grėjaus (Charles Grey) titulu - Earl Grey. Šis juodosios arbatos lapelių ir bergamotės mišinys tradiciškai laikomas anglišku, tačiau iš tiesų yra kilęs iš Pietrytinės Azijos regiono. Earl Grey šiandien yra vienas žinomiausių juodosios arbatos pavadinimų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Juodosios arbatos sudėtis

Nustatyta, kad juodoji arbata turi daugiau kofeino nei kitos arbatų rūšys. Stiprios arbatos puodelyje gali būti 0,02-0,1 g kofeino. Todėl ji yra puikus pasirinkimas ieškant alternatyvos kavai ar energetiniams gėrimams. Tačiau tonizuojamasis, kavai prilygstantis poveikis yra ne vienintelė juodosios arbatos stiprybė.

Juodojoje arbatoje yra specifinių antioksidantų (polifenolių), kurių nėra jokioje kitoje arbatoje. Tai - teaflavinai, susidarantys arbatos fermentacijos metu. Arbatos lapeliuose taip pat yra taninų, rauginių medžiagų, alkaloidų (kofeino), eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Kasdien geriama juodoji arbata stiprina tam tikras organizmo sistemas ir padeda išvengi kai kurių ligų.

Juodosios arbatos nauda

Juodosios arbatos sudėtyje esantys teaflavinai teikia daug naudos sveikatai - šie polifenoliai gali apsaugoti riebalų ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Juodoji arbata turi antioksidacinių savybių. Antioksidantai padeda iš organizmo pašalinti laisvuosius radikalus bei sumažinti ląstelių pažeidimo riziką. Ir nors antioksidantų yra daugelyje papildų, visgi geriausiai pasisavinami gaunami su maistu bei gėrimais.

Daug polifenolių, įskaitant flavonoidus ir katechinus, turinčioje juodojoje arbatoje yra daug sveikatai naudingų medžiagų, nes ji pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Šie junginiai padeda kovoti su oksidaciniu stresu, kuris yra susijęs su įvairiomis lėtinėmis ligomis. Tyrimai rodo, kad kasdien išgeriant tris ar daugiau puodelių juodosios arbatos, gali sumažėti kelių lėtinių ligų rizika. Juodosios arbatos įtraukimas į subalansuotą mitybą gali būti paprastas, bet veiksmingas būdas pagerinti bendrą savijautą.

Juodojoje arbatoje esančios rauginės medžiagos - katechinai - pagerina askorbo rūgšties pasisavinimą. Tai padeda stiprinti kapiliarus, mažina jų sienelių pralaidumą.

Juodojoje arbatoje esantis antioksidantas - teaflavinas - padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Tyrimai parodė, jog juodosios arbatos gėrimas gali sumažinti MTL cholesterolio kiekį. Asmenų, išgėrusių per dieną penkis puodelius arbatos, ir kurių cholesterolio kiekis kraujyje šiek tiek padidėjęs, - cholesterolio kiekis sumažėjo 11 proc.. O flavonoidai žymiai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Šios rūšies arbatoje yra dar viena polifenolių grupė, vadinama flavonoidais, kurie yra naudingi širdžiai. Reguliarus flavonoidų vartojimas gali padėti sumažinti daugelį širdies ligų rizikos veiksnių, įskaitant: aukštą kraujospūdį, aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, padidėjusį trigliceridų kiekį ir nutukimą.

Juodojoje arbatoje esančios rauginės medžiagos - taninai - pasižymi kenksmingas medžiagas sutraukiančiu poveikiu. Tai padeda palaikyti sveiką žarnyno sistemą. Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali padėti palaikyti sveiką žarnyną, skatindami gerųjų bakterijų augimą bei slopindami blogųjų bakterijų, tokių, kaip salmonelės, augimą. Be to, juodoji arbata turi antimikrobinių savybių, kurios naikina kenksmingas medžiagas bei pagerina žarnyno bakterijas ir stiprina imunitetą, nes padeda atkurti virškinamojo trakto gleivinę.

Atlikti tyrimai parodė, jog asmenims, kurie 6 mėnesius kasdien išgerdavo po 3 puodelius juodosios arbatos, žymiai sumažėjo sistolinis bei diastolinis kraujospūdis. Aukštas kraujospūdis gali padidinti inkstų nepakankamumo, insulto, regos praradimo ir širdies priepuolių, riziką.

Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad kasdien išgeriant bent du puodelius juodosios arbatos galima sumažinti infarkto, insulto ir kitų širdies ligų riziką beveik 13 %. Taip pat tyrinėjamas juodosios arbatos poveikis vėžinių susirgimų prevencijai. Pirmieji rezultatai rodo juodosios arbatos poveikį odos, burnos vėžio prevencijai. Pastebimas ir tikėtinas potencialas kitų organų (pvz. krūties) vėžio prevencijai.

Dėl natūraliai esančio kofeino kiekio (vidutiniškai 40-70 mg puodelyje) juodoji arbata padeda palaikyti budrumą ir koncentraciją, tačiau sukelia mažiau nervingumo nei kava.

Tyrimai rodo, kad juodojoje arbatoje esantys junginiai gali teigiamai veikti smegenų funkcijas. 2022 metais atliktame tyrime nustatyta, kad reguliarus juodosios arbatos vartojimas buvo susijęs su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis vyresnio amžiaus žmonėms.

Klasikinis juodosios arbatos paruošimo būdas

Juodosios arbatos ruošimą galima pavadinti „greitu“ arba „klasikiniu“. Pastarasis artimesnis Rytų tradicijoms, tam reikalingas ir specialus inventorius. Greituoju būdu arbata tiesiog užplikoma puodelyje. Tai paprastas ir turbūt kiekvieno išbandytas būdas pasimėgauti kvapnios arbatos puodeliu. Klasikiniam juodosios arbatos ruošimui reikia trijų dalykų: arbatžolių, vandens ir specialaus, patartina, porcelianinio arbatinuko. Geriausias arbatžolių ir vandens santykis yra 0,5 arbatinio šaukštelio arbatžolių vienam puodeliui vandens, tačiau jį galima keisti pagal pageidaujamą arbatos stiprumą. Arbatinuke užplikomas koncentruotas arbatos antpilas, kuris maždaug po 5 minučių išpilstomas į puodelius ir praskiedžiamas virintu vandeniu. Arbatinuke dar neatšalusį antpilą galima užplikyti antrą kartą. Tokia arbata savo skoniu ir savybėmis prilygsta pirmą kartą užplikytai, tačiau nebeturi tokio intensyvaus kvapo.

Greitasis juodosios arbatos paruošimo būdas

Kitas arbatos paruošimo būdas yra toks: į ant ugnies kaitinamą arbatinuką sudedamos arbatžolės ir užpilamos trupučiu šalto vandens. Paliekama pastovėti keletą minučių ir pakaitinama, tačiau neužverdama. Tuomet nuoviras papildomas karštu vandeniu ir išpilstomas į puodelius.

Greituoju būdu ruošiamai arbatai užtenka puodelio ir užvirinto vandens. Į puodelį dedama 0,5-1 arbatinis šaukštelis arbatžolių, užpilamos verdančiu vandeniu, uždengiamos lėkštele ir paliekama 3-5 minutėms pastovėti. Štai ir viskas - arbatą galima gerti.

Juodosios arbatos skonių įvairovė

Juodoji arbata gali būti skaninama įvairiausiais priedais. Ji gali būti ruošiama kaip karštas arba kaip šaltas gėrimas. Naudojama kaip bazė gaiviesiems ir alkoholiniams kokteiliams. Juodosios arbatos variacijų receptai pasaulyje turbūt skaičiuojami šimtais.

Daugeliui labiausiai įprasti juodosios arbatos priedai yra citrina, medus, pienas, grietinėlė. Tačiau, tiesą sakant, šią arbatą galima derinti beveik su viskuo - priklauso nuo kiekvieno skonio ir fantazijos. Štai keletas idėjų:

• Vaisiai - apelsinas, greipfrutas ir pan.
• Uogos - džiovintos vyšnios, juodieji serbentai, mėlynės ir pan.
• Prieskoniai - anyžiai, gvazdikėliai, kardamonas, cinamonas, vanilė ir pan.
• Kreminei tekstūrai - karvės pienas, augalinis pienas, vaniliniai ledai, Ghi sviestas, kokosų aliejus.
• Saldumui - karamelė, šokoladas ir pan.

Iš juodosios arbatos, panaudojant arbatos grybą, gaminamas fermentuotas gėrimas - kombučia.

Juodoji arbata naudojama gaminant burbulinę arbatą iš tapijokos perlų.

Juodosios arbatos sirupas

Juodąją arbatą galima skaninti įvairiausiais priedais. Tačiau lygiai taip pat įvairiausius produktus galima skaninti ir juodąja arbata. Tam puikiai tinka juodosios arbatos sirupas, kurį galima pasigaminti namuose:

Ingredientai:

• 1 puodelis vandens,
• 1 valgomasis šaukštas juodosios arbatos lapelių arba 4 arbatos pakeliai,
• 1 puodelis cukraus.

Puode užvirinkite vandenį, išjunkite ugnį, sudėkite arbatą, uždenkite ir palikite 5 minutėms pastovėti. Tuomet arbatą perkoškite, į skystį suberkite cukrų ir maišant kaitinkite ant silpnos ugnies kol skystis taps tirštas ir lipnus (apie 12 minučių). Paruoštą sirupą supilkite į švarų ir sandarų indą (užsukamą butelį, stiklainį ar pan.). Paruoštą gaminį laikykite šaldytuve ir suvartokite per 6 mėnesius.

Šį juodosios arbatos sirupą galima naudoti įvairiems gėrimams ir patiekalams paskaninti. Pavyzdžiui:

• Šaltiems gėrimams - gazuotam vandeniui, punšui, limonadui - vienai porcijai rekomenduojama dėti 1 arbatinį šaukštelį sirupo.
• Karštiems gėrimams - late kavai arba arbatai - taip pat vienai porcijai naudojamas 1 arbatinis šaukštelis sirupo.
• Pagal skonį apšlakstomos šviežių vaisių salotos, ledai, įpilama į pieno, ledų kokteilius.
• Užpilama ant blynelių, pyragų ir pan.

Galimas juodosios arbatos šalutinis poveikis

Kadangi juodoji arbata yra labiausiai oksiduota arbatos rūšis ir joje gausu taninų, kurie turi rauginančių savybių, gausus juodosios arbatos vartojimas gali nulemti sunkesnį virškinimo procesą. Žmonėms, turintiems skrandžio problemų, reikėtų riboti šios arbatos gėrimą arba plikyti arbatžoles kuo trumpiau.

Taip pat juodojoje arbatoje yra daugiau kofeino, todėl šią arbatą atsargiai turėtų vartoti asmenys, jautrūs kofeinui. Nerekomenduojama per dieną išgerti daugiau kaip 4-5 puodelius juodosios arbatos, nes toks kiekis kofeino gali turėti blogos įtakos sveikatai.

Suaugusiems žmonėms juodąją arbatą gerti yra saugu. Rekomenduoja dienos norma yra 2-3 puodeliai arbatos. Tačiau kasdien išgeriant labai didelį kiekį arbatos (4-5 puodelius ir daugiau) gali kilti sveikatos problemų dėl kofeino perdozavimo:

• nerimas ir miego sutrikimai,
• pagreitėjęs kvėpavimas,
• galvos skausmas,
• padažnėjęs šlapinimasis,
• širdies ritmo sutrikimas,
• spengimas ausyse,
• drebulys,
• padidėjęs kraujospūdis.

Juodosios arbatos nereikėtų vartoti kartu su kitais kofeino turinčiais produktais.

Nors juodoji arbata turi daug teigiamų savybių, mitybos specialistai įspėja apie keletą aspektų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

• Kofeino poveikis. Nors juodojoje arbatoje esantis kofeino kiekis yra mažesnis nei kavoje, jautriems žmonėms jis vis tiek gali sukelti nerimą, nemigą ar padidėjusį širdies susitraukimų dažnį. Nėščioms moterims rekomenduojama apriboti kofeino suvartojimą iki 200 mg per dieną.
• Geležies įsisavinimo trukdymai. Juodojoje arbatoje esantys taninai gali sumažinti geležies įsisavinimą iš augalinių šaltinių. Žmonėms, turintiems geležies trūkumą, patariama gerti arbatą ne valgio metu, o praėjus bent valandai po valgio.
• Dantų spalvos pakitimai. Dėl didelio taninų kiekio reguliarus juodosios arbatos vartojimas gali turėti įtakos dantų spalvai. Odontologai rekomenduoja skalauti burną vandeniu po arbatos gėrimo ir reguliariai valyti dantis.
• Sąveika su kai kuriais vaistais. Juodoji arbata gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, kraujo krešėjimą mažinančiais preparatais ar kai kuriais antidepresantais. Jei vartojate receptinius vaistus, verta pasikonsultuoti su gydytoju apie galimą sąveiką.

Mitybos specialistai sutaria, kad daugumai sveikų suaugusiųjų saugu ir naudinga išgerti 3-5 puodelius juodosios arbatos per dieną. Tačiau svarbu atsižvelgti į individualius poreikius:

Keletas praktinių rekomendacijų:

• Gerkite arbatą be cukraus arba su minimaliu kiekiu
• Rinkitės aukštos kokybės, ekologišką arbatą
• Venkite arbatos gėrimo prieš miegą, jei esate jautrūs kofeinui
• Derinkite įvairias arbatas - juodąją, žaliąją, žolelių - įvairesniam maistinių medžiagų gavimui

Juodoji arbata ir žalioji arbata: panašumai ir skirtumai

Pasaulyje yra daugybė įvairių gėrimų, tačiau populiariausi jau seniai yra kava ir arbata. Dažniausiai rekomendacijose pateikiama žalioji arbata - šio gėrimo nauda jau seniai neginčijama. Pasak dietologės Nadeždos Taras (Samoilenko dietologijos klinika), ji laikoma naudingesne organizmui, nes turi daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, katechinų ir aminorūgščių nei juodoji arbata.

Žaliojoje arbatoje gausu galingo antioksidanto EFCG (epigalokatechin-3-galato), kuris, nepaisant kitų arbatoje esančių polifenolių, laikomas stipriausiu bei labiausiai atsakingu už žaliosios arbatos teikiamą naudą sveikatai. Tyrimais nustatyta, jog EFCG gali slopinti vėžinių ląstelių dauginimąsi, sumažinti žalingą amiloidinių plokštelių poveikį, besikaupiančių Alzheimerio liga sergančių žmonių organizme, mažina uždegimo riziką, turi raminamojo poveikio. Šis antioksidantas gali pažeisti bakterijų ląstelių sieneles ir sumažinti tam tikrų virusų perdavimą.

Žalioji arbata gali stimuliuoti smegenų veiklą. L-teaninas, esantis žaliojoje arbatoje, padidina slopinančio neurotransmiterio GABA aktyvumą, kuris turi nerimą slopinančio poveikio, be to - padidina dopamino kiekį ir alfa bangų gamybą smegenyse (alfa bangos sklinda tuomet, kai žmogus atsipalaidavęs, nurimęs, paniręs į lengvą meditacijos būseną). Tyrimai rodo, jog kofeino ir L-teanino derinys gali turėti ypač stipraus poveikio smegenų funkcijai gerinti.

Žalioji arbata gali ne tik pagerinti smegenų veiklą, bet ir apsaugoti smegenis senstant. 2019 metais atliktame tyrime nustatyta, jog reguliariai arbatą geriančių asmenų kognityvinės (pažinimo) funkcijos yra geresnės. Paprastai kalbant, smegenys greičiau ir geriau apdoroja gaunamą informaciją. Žaliojoje arbatoje esantys katechino junginiai turi apsauginio poveikio neuronams, dėl to padeda užkirsti kelią Alzheimerio, Parkinsono ligoms ar demencijai.

Žalioji arbata gali sumažinti nemalonų burnos kvapą. Tie patys katechino junginiai, prisidedantys prie smegenų gerinimo funkcijos, atlieka dar vieną - bakterijų slopinimo f-ją, mažindami infekcijų riziką.

Tyrimai rodo, jog žalioji arbata gali pagerinti jautrumą insulinui ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Remiantis 7 atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo beveik 287 tūkst. asmenų) duomenimis, žaliąją arbatą geriančių asmenų rizika susirgti diabetu sumažėjo 18 proc.

Nors mokslininkai dar turi dvejonių, visgi tam tikri tyrimai rodo, jog šios arbatos gėrimas gali padėti reguliuoti svorio augimą.

Atsižvelgiant į tai, jog tam tikri žaliosios arbatos junginiai gali padėti apsisaugoti nuo vėžio bei širdies ligų, logiška, jog ji gali lemti ir ilgesnį gyvenimą. Japonijoje atliktas tyrimas rodo, jog asmenys, per dieną išgeriantys maždaug 5 puodelius žaliosios arbatos, ženkliai sumažina mirties dėl širdies ligų tikimybę.

Žaliąją arbatą patartina atsakingai vartoti asmenims, kurių organizme trūksta geležies, kadangi arbatoje esantys katechinai gali paveikti geležies absorbaciją.

O štai privalumai, kuriuos teikia abi arbatų rūšys: tiek žaliojoje, tiek ir juodojoje arbatoje gausu apsauginių antioksidantų, saugančių širdį; tyrimai taip pat parodė, jog abiejų rūšių arbata buvo vienodai veiksminga padedant mažinti cholesterolio kiekį organizme; abi arbatos rūšys padeda mažinti kraujospūdį; tyrimų metu nustatyta, jog asmenims, gėrusiems 1-3 puodelius žaliosios arbatos per dieną, širdies priepuolio bei insulto rizika sumažėjo 36 proc., tuo metu gėrusiems po vieną puodelį - 19 proc. Juodosios arbatos atveju širdies priepuolio bei infarkto rizika sumažėjo 11 proc.; žaliojoje bei juodojoje arbatose yra visiems žinomo stimuliatoriaus kofeino, kuris stimuliuoja nervų sistemą, blokuodamas slopinamąjį neuromediatorių adenoziną, suteikia budrumo, gerina atmintį. Taip pat padeda išsiskirti nuotaiką gerinančius neurotransmiterius, tokius, kaip dopaminas bei serotoninas.

„Tai visgi - kuri arbata yra naudingesnė mūsų organizmui? Tiek juodojo, tiek ir žalioji arbata pasižymi labai panašiomis savybėmis. Kaip bebūtų, abiejų rūšių arbatos ruošiamos iš to paties augalo, skiriasi tik apdirbimo procesas - juodoji arbata yra fermentuota, žalioji - ne. Žaliojoje arbatoje gausu polifenolių, kurie saugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Tuo metu gaminant juodąją arbatą, fermentacijos proceso metu polifenoliai oksiduojasi į pigmentus ir gali prarasti antioksidacinį poveikį. Ko gero, tai vienintelis faktas, leidžiantis žaliajai arbatai nedidele persvara iškovoti naudingesnės arbatos titulą“, - teigia cinamonija.lt įkūrėjas V.Gudiškis.

Daugybė visame pasaulyje atliktų tyrimų įrodė, kad abiejų rūšių arbatų teigiamas poveikis sveikatai neabejotinas.

---