Neįtikėtina, bet faktas! Arnoldui Schwarzeneggeriui jau septyniasdešimt dveji metai! „Geležiniu Arniu“ pramintas kultūristas ir aktorius dažnai save vadino amerikietiškos svajonės įsikūnijimu.
Nes idealiai atitinka patį rimčiausią Amerikoje komplimentą - „self made man“ („Žmogus, sukūręs save pats“). Nuo vaikystės Arnis nemėgo mokytis ir mieliau leido laiką sporto salėse. Tėvas skatino tokį sūnaus pomėgį ir norėjo, kad jis taptų profesionaliu futbolininku.
Bet likimas nusprendė kitaip, ir metęs vietinę futbolo komandą vaikinas ėmė „pumpuoti geležį“. Taip vadinama intensyvi organizmo stiprinimo metodika, galinti paversti visai ne sportiškos išvaizdos žmones tikrais „raumenų kalnais“. Jaunas atletas greitai tapo profesionaliu kultūristu, o tobulų kūno formų bei herakliškos jėgos dėka net septynis kartus (1970 - 1980 m.) laimėjo „Misterio Olimpijos“ titulą.
Už tai rekordus registruojančioje Gineso knygoje A. Schwarzeneggeris vadinamas „tobuliausiai išsivysčiusiu žmogumi pasaulyje“. Būdamas 22 metų kultūristas išvyko į Jungtines Valstijas. Į Los Andželą jį pakvietė didelis kultūrizmo fanas Joe Wilderis. Vaikinas neilgai dvejojo: „Aš mėgstu komfortą, bet dar labiau vertinu sunkumus. Galėjau mėgautis ramiu gyvenimu Austrijoje, bet priėmiau iššūkį ir atvykau į Ameriką.
Holivudo prodiuseriams patiko vaikino figūra, bet nerimą kėlė ilga pavardė, todėl filme „Heraklis Niujorke“ (1970) jis debiutavo kaip Arnoldas Strongas („Stipruolis“). Filmas liko nepastebėtas nei kritikų, nei žiūrovų. Daugumą vėliau sukurtų Arnoldo Schwarzeneggerio vaidmenų esame matę.
Svarbiausi filmai
1. „TERMINATORIUS“ (The Terminator, 1984) ir „TERMINATORIUS 2“ (Terminator 2.
Būtent „Terminatoriuje“ pirmą kartą iš ekrano pasigirdo jau legendinėmis tapusios frazės - “hasta la vista, baby” ir ” I’ll be back…”. Tada pasaulio žodyną papildė dar vienas naujadaras “kiborgas” (kibernetinis organizmas). Tokią žmogaus pavidalą turinčią neįveikiamą būtybę ir suvaidino Arnoldas Schwarzeneggeris.
2. „Komando“ (Commando, 1985)
Veiksmo kino režisierius Markas L. Lesteris sukūrė filmą, kuriame pulkininkas Džonas Metriksas yra bene geriausias pasaulyje ginklų ekspertas ir elitinės greitojo reagavimo komandos vadas. Tačiau kažkada kiekviena karjera baigiasi. Tačiau pagyventi ramiai neteks.
Audringų įvykių išvakarėse atsiskyrėlius aplanko buvęs Džono vadas generolas Kerbis (Jamesas Olsonas) ir informuoja kolegą, kad kažkas metodiškai retina jo buvusių bendražygių bei pavaldinių gretas. Kaip sakoma kariškių aplinkoje, „perspėtas, vadinasi apginkluotas“. Profesionalui kariui paruošti kovai tinkamą arsenalą - juokų darbas.
Nekviestų svečių ilgai laukti nereikia: jie sekė generolą Kerbį, ir šis, pats to nenorėdamas, atskleidė Metrikso slėptuvę. Pirmasis susidūrimas baigėsi ne Džono naudai: apsauga buvo išžudyta, dukra pagrobta, o pats Džonas atsidūrė savo buvusio priešo nelaisvėje.
Banditai siunčia Metriksą į Valverdę, kad šis nužudytų dabartinį šalies prezidentą ir tuo parengtų dirvą naujam kariniam perversmui. Pabėgęs iš jau kylančio lėktuvo Džonas turi dešimt su puse valandos (kol lėktuvas pasieks kelionės tikslą), kad aptiktų banditų irštvą atokioje saloje, susirastų dukrą ir ją išgelbėtų.
Po to, kai aršių kautynių vietoje nelieka nė vieno gyvo bandito atvyksta generolo Kerbio vadovaujamas pagalbininkų būrys, ir generolas siūlo Džonui sugrįžti į tarnybą.
3. „Grobuonis“ (Predator, 1987)
Dar vienas ryškus vaizdo kasečių epochos filmas su „Švarcu“ yra fantastinis veiksmo filmas „Grobuonis“ (1987, rež. Johnas McTiernanas), nominuotas Oskarui už geriausius vizualinius efektus. Centrinės Amerikos džiunglėse nukrito amerikiečių karinis sraigtasparnis, kuriuo virš partizanų teritorijos skrido ministras.
Vaduoti tokį svarbų asmenį siunčiamas rinktinių smogikų būrys, vadovaujamas majoro „Dačo“ Šeferio (Arnoldas Schwarzeneggeris). Kartu su juo išvyksta CŽV agentas Dilonas (Carlas Weathersas). Slaptosios misijos nariai dar nežino, kad nuo kosminio laivo, praskridusio netoli Žemės, atsiskyrė kapsulė ir nukrito į džiungles.
Vadinasi, karių laukia ne tik žemiškos kilmės grėsmė, bet ir galimybė susidurti su kur kas galingesniu kosminiu priešu. Prie žemiškos kilmės priešų filmo autoriai priskiria karinius patarėjus rusus (!), kurie džiunglėse kariaujantiems partizanams padeda kankinti į nelaisvę paimtus CŽV agentus.
Susidoroti su partizanais bei jų pagalbininkais ir išvaduoti įkaite laikomą merginą Aną (Elpidia Carrillo) majoro „Dačo“ („Dačas“, beje yra pravardė, reiškianti „Olandas“) vadovaujamiems kariams nebuvo labai sunki užduotis. Pamažu kažkas ima retinti komandosų gretas, taip dar labiau jų tarpe sėdamas paniką.
Kariai pasidalina į dvi grupes ir griebiasi sudėtingos medžioklės taktikos. Tačiau, kaip dažniausiai būna veiksmo filmuose, į lemiamą dvikovą su priešu stoja lyderis. Antrajame filme „Grobuonis 2“ (Predator 2, 1990) nebebuvo Arnoldo Schwartzeneggerio, o veiksmas iš Lotynų Amerikos persikėlė į Los Andželą, kurio gatvėse vyksta tikras karas tarp Jamaikos ir Kolumbijos narkomafijų.
4. „Melas vardan tiesos“ (True Lies, 1994)
Kai Jamesas Cameronas ir Arnoldas Schwarzeneggeris dirba kartu, visada galime tikėtis kokybiško rezultato. Nors jų trečiasis bendradarbiavimas kartu su „Melas vardan tiesos“ nebuvo lygiavertis su pirmaisiais dviem „Terminatoriaus” filmais, šiame juokingame, šiek tiek kvailokam, pernelyg sutirštintam kovos veiksmo šnipų filme yra visko kas gali suteikti nemažai džiaugsmo.
Daugeliu atžvilgių jį galime žiūrėti, kaip filmo „Ponas ir ponia Smitai” su Bradu Pitu ir Angelina Jolie pirmtaką. Istorija apie šnipą ir jo žmoną (Jamie Lee Curtis), kuri būdama dažnai viena nuobodžiauja ir nieko nežino apie tai, ką jos vyras daro pragyvenimui.
Ir nors misogyniškos ir ksenofobinės filmo tendencijos buvo akivaizdžios net tuomet, kai šis filmas buvo išleistas, vis dėlto juosta pateikia pakankamai. Tuo metu šlovės spinduliuose besimaudantis Schwarzeneggeris buvo itin pasitikintis savimi, ir kino ekrane galėjo tiesiog įsitraukti į bet kokią pakvaišusią idėją ir priversti ją veikti. Aktoriaus duetas su Jamie Lee Curtis tiesiog puikus. Humoras ir aktorių tarpusavio energetika šnipų ir teroristų kare veikia puikiai.
5. „Viską prisiminti“ (Total Recall, 1990)
Fantastinį filmą „Viską prisiminti“ režisierius Paulas Verhoevenas sukūrė pagal P.K. Dicko apsakymą „Mes jums viską priminsime urmu“ (We Can Remember It For You Wholesale), parašytą dar septintajame dešimtmetyje. Žemės sūnus Dagas Kveidas tankiai sapnuoja šią tolimą planetą. Ir kažkodėl vyrukui atrodo, kad jis jau seniai ten yra buvęs.
Jis net įsivaizduoja ten esąs žavios brunetės draugijoje. Vyrą persekioja mintis nukeliauti į Marsą, tačiau kadangi tai pernelyg brangu, jis kreipiasi į „Rekall“ kompaniją, kuri verčiasi dirbtinės atminties implantavimu į žmogaus smegenis.
Po nesudėtingos operacijos pacientas gali mėgautis atsiminimais apie įvykius, kurių realybėje nebuvo. Tačiau šį kartą įprasta operacija baigiasi tragedija - pasirodo, kad Dago galvoje jau implantuota tokia programa. Pasaulis, kuriame jis gyvena - netikras.
Žmona ir bendradarbiai yra tik operatyviniai agentai, nuolat sekantys ir kontroliuojantys kiekvieną vyro žingsnį. Panašu, kad kažkada pats Dagas buvo Marso valdytojo Vilo Kohageno agentas. 2012 metais buvo sukurtas filmo perdirbinys tokiu pat pavadinimu.
6. „Bėgantis žmogus“ (The Running Man, 1987)
Pagal Stepheno Kingo 1982 metais parašytą apsakymą sukurtame filme pamatysime 2019 metų Los Andželą. Jungtines Valstijas vado kariškiai, todėl šalyje karaliauja smurtas. Totalitarine valstybe Amerika tapo po žemės drebėjimo ir žiaurios ekonominės krizės.
Naujoji valdžia įvedė griežtą cenzūrą ir komendanto valandą. Naujos eros televizija rengia žiaurų realybės šou, kurio veikėjais tampa liaudies priešai ir kriminaliniai nusikaltėliai. Juos žemės drebėjimo sugriautame mieste persekioja specialiai treniruoti galiūnai.
Į kovą su šia sistema stoja drąsuolis Benas Ričardsas (Arnoldas Schwarzeneggeris), nekaltai apkaltintas masine žmogžudyste. Maištas buvo žiauriai numalšintas, o dėl beginklių žmonių žudynių buvo apkaltintas pats Benas. Tiesą sakant, Stephenas Kingas buvo toli gražu ne pirmasis, sugalvojęs žmogaus medžioklės istoriją. Ir filmų panašia tematika taip pat yra buvę.
7. „Konanas Barbaras“ (Conan the Barbarian, 1982)
Garsus lietuvių kilmės amerikiečių režisierius Johnas Milius mėgo kartoti, kad gyvenime ir darbe jis vadovaujasi samurajų garbės kodeksu ir stiprios asmenybės kultu. Už tai (ir už žiaurumo nestokojančius filmus) Vakarų spaudos Johnas Milius seniai pramintas “dzen-anarchistu” (kartais net ir “dzen-fašistu”), o šios ideologijos programiniu kūriniu laikomas jo filmas „Konanas barbaras“.
Konaną barbarą dar 1932 m. sugalvojo rašytojas Robertas E. Howardas, pirmieji piešti Konano nuotykiai pasirodė 1954 m. Tęsinį „Konanas griovėjas“ (Conan the Destroyer, 1984) kūrė jau kitas režisierius Richardas Fleischeris, kuriam rūpėjo tik veiksmas ir egzotika, todėl gavosi standartinė nuotykių pasaka.
8. „Raudonasis karštis“ (Red Heat, 1988)
„Terminatoriuje“ (1984) suvaidinęs biologinį robotą A. Schwarzeneggeris ilgam įsitvirtino „paskutinio veiksmo kino herojaus“ amplua. Bet greitai pajutęs šio stereotipo pavojus aktorius ėmė ieškoti būdų paįvairinti viena spalva piešiamų personažų galeriją. Gražaus „persilaužimo“ etapu tapo M. Gorbačiovo „perestroikos“ pradžioje sukurta kriminalinė komedija „Raudonasis karštis“ (1988), kurioje A. Schwarzeneggeris suvaidino į Ameriką su slapta misija vykstantį sovietinės milicijos kapitoną Ivaną Danko, mokantį angliškai tik kelis žodžius.
Sovietų Rusija tada braškėjo per visas siūles, neišvengiamai artėjo Berlyno sienos griūtis ir su šiuo įvykiu siejamos gražių permainų viltys. Daugelį dešimtmečių puoselėtas Sovietų sąjungos nenugalimos karinės galios mitas subliuško tarsi muilo burbulas 1987-ųjų gegužės 28-ąją, kai niekieno nekliudomas devyniolikmetis vokietis Matiasas Rustas savo nedidelį lėktuvą „Cesna 172R“ nutupdė Maskvos centre prie Kremliaus mūrų.
Kadangi dėl perestroikos atšilo ir JAV bei Sovietų sąjungos santykiai, naujas „tautų draugystės“ virusas paveikė ir dvi nuolat priešingose barikadų pusėje buvusias galingas organizacijas - Sovietų miliciją ir Amerikos policiją. Jos dabar suvienija jėgas prieš bendrą priešą. Todėl į Ameriką su slapta misija vyksta milicijos kapitonas Ivanas Danko (jį ir suvaidino Arnoldas Schwarzeneggeris), mokantis angliškai tik kelis žodžius.
Tiesa, „klasinio priešo“ kalba jam visai nereikalinga: galiūnui Ivanui griežtai įsakyta į jokius kontaktus su amerikonais nesileisti, savo darbą atlikti tyliai ir kuo greičiau su pergale grįžti namo. Pažodinis angliško pavadinimo „Red Heat“ vertimas „Raudonasis karštis“ lingvistiškai nėra tikslus.
9. „Paskutinė tvirtovė“ (The Last Stand, 2013)
Dvi kadencijas buvęs Kalifornijos gubernatoriumi Arnis kovojo su miškų gaisrais, atvirai konfrontavo su JAV prezidentu G.W. Bushu. Be to per abi kadencijas jis ne tik ragino taupyti kitus, bet ir pats atsisakė 175 tūkstančių dolerių metinės algos. Kad nebūtų apkaltintas supainiojęs viešus ir privačius interesus, gubernatorius A. Schwarzeneggeris tik kartą trumpam pasirodė ekranuose: nuotykių filme „Aplink pasaulį per 80 dienų“ (2004) jis suvaidino Turkijos princą Hapį.
Atsistatydinęs iš Kalifornijos gubernatoriaus posto 2011-ųjų sausį jis oficialiai pranešė sugrįžtąs į kiną, bet patikslino, kad „ekstremalūs vaidmenys filmuose su šaudynėmis ir muštynėmis - jau ne man. Ateityje aš planuoju rinktis vaidmenis, kurie atitiktų mano amžių. Laimė, kol kas šio pažado aktorius nevykdo.
Jo bravūrišku sugrįžimu į gerai žinomą veiksmo kino pasaulį galima laikyti trumpus pasirodymus abejose „Nesunaikinamų“ dalyse. Abi šios savybės aktorių gelbsti naujausiame veiksmo filme „Paskutinė tvirtovė“ (rež. Jee-woon Kimas). Čia jis suvaidino nedidelio miestelio Meksikos pasienyje šerifą Rėjų Ovensą. Anksčiau Los Andželo policininku dirbęs vyras ne kartą buvo susidūręs su mirtinais pavojais.
Tačiau dabar jo laukia ypatingas išmėginimas. Mat nuo FTB konvojaus pasprukęs stambaus narkotikų kartelio vadeiva Gabrielis Kortesas su savo sėbrais šarvuotu automobiliu skuba kirsti Meksikos sieną. Paskutinis etapas bėglių kelyje - Somertouno miestelis.