Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje ir jo pasekmės yra vienas dažniausiai aptarinėjamų biologinių rodiklių, tiesiogiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Cholesterolis yra riebi medžiaga, randama kraujyje. Nors organizmui reikia cholesterolio sveikoms ląstelėms kurti, didelis tam tikrų tipų cholesterolio kiekis gali padidinti širdies ligų riziką. Anot „Camelia“ vaistininko Andriaus Rodovičiaus, cholesterolio padidėjimą lemia ne tik įgimti, bet ir įgyti veiksniai, o tai reiškia, kad juos galima valdyti. Tik mažai kas žino, kad tai galima daryti ne tik su vaistais, bet ir kitomis priemonėmis.

Cholesterolis - tai į riebalus panaši medžiaga, aptinkama beveik visose žmogaus organizmo ląstelėse. Cholesterolis yra gyvybiškai svarbus ir yra būtinas ląstelių statybai, tokių hormonų kaip estrogenas, testosteronas ar progesteronas sintezei. Be to, cholesterolis dalyvauja lipidų apykaitoje ir yra svarbus tam tikrų vitaminų ir mineralų sintezei. Cholesterolis gamina rūgštis, kurios padeda virškinti maistą ir skaidyti riebalus. Jis yra ląstelių membranų dalis ir reguliuoja jų tankį, pralaidumą maistinėms medžiagoms, taip pat dalyvauja daugelio svarbių medžiagų: vitamino D, vyriškų ir moteriškų lytinių hormonų bei tulžies ir kortizolio sintezėje.

Cholesterolis netirpsta vandenyje, todėl pernešti jį per kraujagysles naudojami lipoproteinai. Cholesterolis kraujyje susijungia su baltymais lipoproteinais.

„Blogas“ ir „geras“ cholesterolis: kuo jie skiriasi?

Anot vaistininko, kiekvienoje ląstelėje esantis cholesterolis - riebalas, būtinas organizmui, kaip angliavandeniai ar baltymai. Cholesterolis dalyvauja vitamino D, tulžies rūgšties bei lytinių hormonų sintezėje, be to, yra svarbus galvos smegenų, nervų sistemos, organizmo ląstelių regeneracijos procesuose, tačiau jis gali būti skirstomas į „gerą“ ir „blogą“, atsižvelgiant į atliekamas funkcijas.

„Bloguoju“ cholesteroliu yra vadinami mažo tankio lipoproteinai (MTL), kurie savo „pravardę“ užsitarnavo dėl turimo polinkio kauptis ant kraujagyslių sienelių. Padidėjęs „blogasis“ cholesterolis išskirtinių simptomų neturi, todėl rekomenduojama reguliariai atlikti kraujo tyrimus, jog laiku butų pastebėtos galimos ligos, kurias išprovokuoja aukštas MTL cholesterolis. Geriausia būtų pasirinkti kompleksinį tyrimą - lipidogramą, galinčią parodyti „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio santykį. MTL cholesterolio kiekį kraujyje daug labiau didina gliukozė, transriebalai ar greitieji angliavandeniai, kuriuos žmogus gauna, kai jo mitybos pagrindą sudaro įvairūs pusfabrikačiai, pridėtiniu cukrumi gausūs produktai ir pan.

„Geruoju“ cholesteroliu yra vadinami didelio tankio lipoproteinai (DTL), ardantys ir tirpdinantys „blogojo“ cholesterolio sankaupas, susidariusias ant kraujagyslių sienelių bei transportuojantys jas į kepenis neutralizavimui. DTL cholesterolio viena iš svarbiausių funkcijų - pernešti MTL arba kitaip „blogąjį“ cholesterolį į kepenis, kuriuose jis yra suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.

Cholesterolio kiekis kraujyje

• Normalus bendrojo cholesterolio kiekis laikomas ne didesnis kaip 5,2 mmol/l.
• „Blogojo“ cholesterolio norma kraujyje yra mažiau nei 2.6 mmol/l.
• „Gerojo“ cholesterolio norma moterims: >1,2 mmol/l, vyrams: >1 mmol/l.

„Camelia“ vaistininkas priduria, kad svarbu sekti ne tik „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio normas, tačiau ir bendrą cholesterolio kiekį, kuris yra:

• Normalus, kai koncentracija kraujyje mažesnė už 5 mmol/l;
• Šiek tiek padidėjęs - 5-6,5 mmol/l;
• Vidutiniškai padidėjęs - 6,5-7,8 mmol/l;
• Aukštas - didesnė už 7,8 mmol/l.

Kai cholesterolio koncentracija nuolatos yra didesnė už nustatytą normą, jis pradeda kauptis ant kraujagyslių sienelių. Tada aktyvuojasi uždegiminis procesas ir kraujagyslių spindis pradeda mažėti, kol galiausiai jos visiškai užanka. Šis procesas gali įvykti bet kurioje kraujagyslėje, tačiau ypač pavojinga, kai užanka smegenis ar širdį maitinančios kraujagyslės, nes gali ištikti infarktas ar insultas.

Didelė MTL cholesterolio koncentracija didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. „Blogasis“ cholesterolis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, todėl sumažėja kraujo tekėjimas, pažeidžiamos arterijos.

Dažniausiai cholesterolio problema atsiranda vyresniems žmonėms, bet yra atvejų, kai didelis cholesterolio kiekis nustatomas ir vaikams. Padidėjęs „blogasis“ cholesterolis išskirtinių simptomų neturi, todėl rekomenduojama reguliariai atlikti kraujo tyrimus, jog laiku butų pastebėtos galimos ligos, kurias išprovokuoja aukštas MTL cholesterolis.

Cholesterolis yra svarbi statybinė medžiaga žmogaus organizme, dalyvauja kuriant kūno ląsteles ir audinius, dalyvauja hormonų (testosterono, estrogeno, kortizolio) gamyboje, cholesterolis yra būtinas vitamino D3 sintezei organizme, jis yra žaliava, gaminanti organizme tulžies rūgštis, kurios reikalingos riebalams, gaunamiems su maistu, žarnyne skaidyti, cholesterolis užtikrina normalią imuninės sistemos veiklą. Tačiau per daug kaupiantis cholesteroliui organizme, kyla pavojus sutrikdyti širdies ir kraujagyslių veiklą.

Rizikos veiksniai

„Jeigu tėvai ar seneliai ankstyvame amžiuje sirgo hipercholesterolemija, yra didelė rizika, kad jų atžaloms taip pat teks susidurti su padidėjusiu cholesteroliu dėl turimo genetinio polinkio. Nereikėtų pamiršti, kad aukšto cholesterolio riziką didina amžius, genetiniai veiksniai, tokie sveikatos sutrikimai kaip hipotirozė, kepenų ir žarnyno ligos, žarnyno mikrobiomos išsibalansavimas, moterims - menopauzė.

Tačiau, skirtingai nei vyrai, moterys dažnai turi aukštesnį DTL („gerojo“ cholesterolio) lygį, kuris teigiamai veikia širdies sveikatą. MTL, arba „blogojo“ cholesterolio, kiekis moterims turėtų būti iki 3,0 mmol/l. Tačiau dėl hormonų pokyčių menopauzės metu moterims dažnai padidėja MTL cholesterolio lygis, todėl vyresnėms moterims patariama reguliariai atlikti cholesterolio tyrimus. Dėl to vyrams patariama vengti sočiųjų riebalų ir transriebalų, kurie didina MTL kiekį, bei įtraukti į kasdieninį mitybos racioną daugiau daržovių, vaisių ir sveikųjų riebalų, kad būtų palaikomas normalus cholesterolio kiekis kraujyje.

Tiesa, dažniausiai padidėjęs cholesterolis yra siejamas ne su įgimtais, o įgytais rizikos veiksniais - pasyviu gyvenimo būdu, nutukimu, nesubalansuota mityba, per dideliu riebalų turinčių produktų vartojimu, per mažu daržovių įtraukimu į racioną, žalingais įpročiais, tokiais kaip rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas. Tai reiškia, kad šiuos veiksnius, priešingai nei įgytus, galima kontroliuoti ir ne visada tam reikia medikamentų“, - teigia A. Rodovičius.

5 būdai, kaip kovoti su padidėjusiu cholesteroliu

A. Rodovičiaus teigimu, kovojant su padidėjusiu cholesteroliu, reikia imtis veiksmų kuo greičiau, o norint išlaikyti jo normalų lygį - prevenciškai rūpintis savimi. Ir viena, ir kita galima padaryti koreguojant rizikos veiksnius, o tam padės 5 vaistininko siūlomi būdai.

1. Vadovaukitės sveikos mitybos principais. Į mitybos racioną įtraukite kuo daugiau daržovių ir vaisių, augančių Lietuvoje, žuvies, kitų jūrų gėrybių. Rinkitės liesą mėsą, pavyzdžiui vištieną ar jautieną, venkite kepto maisto, geriau jį ruoškite troškintuve ar garų puode.
2. Vartokite maisto papildus, praturtinančius reikalingomis medžiagomis. Ne visada pavyksta išpildyti visas subalansuotos mitybos rekomendacijas, o ir su sveiku maistu dažniausiai gauname tik dalį reikalingų maistinių medžiagų, todėl savo organizmo atsargas galima papildyti maisto papildais. Rekomenduojama rinktis žuvų taukus, kofermentą Q10, augalinių sterolių, sojų, monakolino K preparatus.
3. Didinkite savo fizinį aktyvumą. Skirkite fizinei veiklai bent 30 minučių per dieną. Galite vaikščioti, užimti joga, mankštintis, lengvu tempu bėgioti, važinėti dviračiu ar užsiimti kita jums patinkančia ir aktyvumą skatinančia veikla. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, atsižvelgiant į sveikatos būklę, vyrams 3 dienas per savaitę, o moterims - 2 dienas per savaitę po porą valandų reikėtų intensyviai sportuoti.
4. Atsikratykite žalingų įpročių. Reikėtų atsisakyti rūkymo, dažno alkoholio vartojimo, nes šie žalingi įpročiai šimtus kartų padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
5. Reguliuokite svorį. Stenkitės nevartoti daug cukraus turinčių produktų ar labai apribokite jų vartojimą, kadangi cukrus skatina organizmą gaminti insuliną, atsakingą už riebalų kaupimą. Venkite persivalgymo, nes visos organizmo nepanaudotos maistinės medžiagos kaupiasi ir virsta riebalais.

Vaistininkas priduria, kad tuos pačius 5 būdus vertėtų išbandyti ir tiems, kurių cholesterolio lygis yra vidutinis ar aukštas - tokiu atveju reikės mažesnių vaistų dozių.

Mitybos rekomendacijos

Norint sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, pirmiausia reikia peržiūrėti savo mitybos įpročius. Rekomenduojama mitybą praturtinti sveikaisiais riebalais, baltymais, skaidulomis ir produktais, kuriuose yra beta gliukanų, mažinančių cholesterolio pasisavinimą. Pavyzdžiui, daug beta gliukanų yra avižose.

Siekiant išvengti per didelio „blogojo“ cholesterolio kiekio kraujyje, reikėtų rinktis maistą, kuriame būtų nesočiųjų riebalų. Pastarųjų gausu avokaduose, riešutuose, alyvuogių ir rapsų aliejuose, migdoluose, graikiniuose riešutuose, linų sėmenyse ir čija sėklose. Taip pat valgyti daug skaidulų turinčių maisto produktų: vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir ankštinių augalų. Labai svarbu riboti sočiųjų riebalų ir transriebalų vartojimą, keisti juos omega-3 riebalų rūgščių turinčiais maisto produktais, pavyzdžiui, riebia žuvimi (tunas, skumbrė, sardinė, lašiša). Remiantis Lietuvos kardiologų draugijos rekomendacijomis, per dieną suvartojamas sočiųjų riebalų kiekis neturėtų viršyti 16 g, o cholesterolio - 300 mg.

Žuvų taukai ir omega-3 riebalų rūgštys

Žuvų taukai, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių, buvo plačiai ištirti dėl reikšmingos naudos sveikatai, ypač tinkamai širdies veiklai. Dvi pagrindinės žuvų taukuose esančios omega-3 riebalų rūgščių rūšys - eikozapentaeno rūgštis (EPA) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR) - atlieka esminį vaidmenį palaikant širdies ir kraujagyslių sveikatą.

„Žuvų taukuose yra gausu omega-3 nesočiųjų rūgščių, kurios skatina „gerojo“ cholesterolio gamybą. Literatūroje teigiama, kad omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys (kurių gausu žuvų taukuose) gali sumažinti plazmos trigliceridų kiekį. Taip pat padidinti DTL cholesterolio (kitaip dar vadinamo “geruoju cholesteroliu”) kiekį. Šis efektas yra svarbus, padedant kovoti su ateroskleroze.

Manoma, kad polinesočiosios riebalų rūgštys, tokios kaip omega-3, pakeičia cholesterolio santykį organizme (padidėja didelio tankio lipidų). O šių lipidų pagrindinė funkcija ir yra nešti cholesterolį į kepenis ir taip sureguliuoti jo kiekį mūsų organizme bei užkirsti kelią aterosklerozei. 2017 metais Austrijos mokslininkų publikuotame straipsnyje teigiama, kad dėl šio ir daugelio kitų mechanizmų omega-3 riebalų rūgštis verta įtraukti į mitybą.

Žuvų taukuose esantis EPA ir DHR gali sumažinti trigliceridų, tam tikros rūšies riebalų, kiekį kraujyje. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja suvartoti bent dvi porcijas riebios žuvies per savaitę. Riebios žuvys, tokios kaip lašiša, skumbrė, sardinės ir upėtakis, yra puikūs omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai.

Populiariausi maisto papildai - žuvų taukai. Jie prisotinti Omega grupės riebalų rūgščių, kurios gali padėti sumažinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį, nuotaikų svyravimus, apsisaugoti nuo širdies ligų, diabeto, artrito. Žuvų taukai tinka visai šeimai - paaugliams, moterims, vyrams, senjorams. Galima rinkis iš įvairių konsistencijų: skysčių, aliejų, kapsulių. Žuvų taukai yra vieni dažniausiai vartojamų maisto papildų, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) per savaitę rekomenduoja suvalgyti bent 2 porcijas riebios žuvies, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių. Jeigu į mitybos racioną vis tik nepatenka pakankamas riebios žuvies kiekis, omega-3 riebalų rūgščių kiekį galima gauti vartojant žuvų taukų papildus. Apie 30 % žuvų taukų sudėties sudaro omega-3, likusius 70 % kiti riebalai.

Kada prireikia vaistų?

Prienų „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vytautė Gorodeckienė sako, kad asmenims, kurie turi genetinį padidėjusio cholesterolio, širdies ir kraujagyslių ligų polinkį, gyvenimo būdo korekcija bei riebaus maisto kiekio mažinimas turi mažesnį poveikį. Tikėtina, jog tokie asmenys cholesterolio kiekio reguliavimui skirtus statinus turės vartoti visą gyvenimą.

Anot A. Rodovičiaus, visuomenėje vis dar gajus mitas, kad statinai yra žalingi organizmui, nors tai yra netiesa. „Camelia“ vaistininkui pritaria ir gydytoja: „Šalutinis vaistų poveikis yra retas. Labai retais atvejais pacientams gali pasireikšti stiprus raumenų skausmas, sukeltas raumenų susiskaidymo.

Statinai - kas tai?

Statinai yra pagrindiniai vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį. Didelis šio lipido kiekis yra pavojingas, kadangi gali sukelti miokardo infarktą, insultą ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Todėl svarbu kontroliuoti šį rodiklį. Statinų vartojimas yra efektyvus metodas širdies ligų profilaktikoje ir gydyme.

Statinai gali žymiai sumažinti mažo tankio cholesterolio kiekį kraujyje. Tai yra tas pats „blogasis“ cholesterolis, kuris formuoja cholesterolio plokšteles, taip sutrikdydamas kraujagyslių praeinamumą ir prisidedant prie aterosklerozės išsivystymo. Didžiąją „blogojo“ cholesterolio dalį, iki 60-70%, gamina pats organizmas. Taigi, statinų veikimas pirmiausia skirtas slopinti cholesterolio gamybą kepenyse. Reguliariai vartojami statinai gali slopinti uždegimą, sumažinti polinkį susidaryti kraujo krešuliams, išplėsti kraujagysles bei užkirsti kelią širdies ritmo sutrikimams.

---