Intersticinis cistitas (IC) yra chroninė, dažniausiai sunki, uždegiminė, nebakterinė šlapimo pūslės liga, kurios priežastis nežinoma. Nėra lengva iš šių ligų išskirti ir diagnozuoti intersticinį cistitą, kuris pasižymi simptomatikos ir jos pasireiškimo įvairove.

Simptomai

Pradžioje liga panaši į bakterinę šlapimo pūslės infekciją, tačiau antibiotikai nepadeda. Charakteringi simptomai yra skausmas, primygtinis-intensyvus varymas šlapintis, dažnas šlapinimasis, įskaitant naktį.

• Skausmas stiprėja prisipildant šlapimo pūslei, pasišlapinus dažniausiai palengvėja.
• Pilvo apačios skausmas dažnai išsiplečia į kryžkaulio sritį, gali būti juntamas kirkšnyse, šlaunyse, tarpvietėje, šlaplėje.
• Moterims - makštyje, vyrams - varpoje, kapšelyje.
• Pastovus ar nepastovus skausmas pasireiškia kaip deginimo ar spaudimo jausmas šlapimo pūslėje, spazmai apie šlapimo pūslę ar pačioje šlapimo pūslėje arba kaip duriantis vaginalinis skausmas.
• Lytiniai santykiai gali būti skausmingi ir vyrams ir moterims, kartais net neįmanomi, nes šlaplė, šlapimo pūslė, makštis yra labai skausmingi.
• Kai kuriems IC ligoniams sunku pradėti šlapintis, kitiems sunku pilnai ištuštinti šlapimo pūslę.

Pastovus varymas šlapintis tampa didele kliūtimi dirbti, keliauti, svečiuotis ar net eiti į parduotuvę. Išėjus iš namų IC ligoniams svarbiausias klausimas, „kur rasiu tualetą”. Pacientai su labai dažnu ir staigiu varymu šlapintis jaučiasi blogai ir faktiškai yra izoliuoti nuo visuomenės.

IC simptomatika gali atsirasti spontaniškai, be aiškios priežasties, kartais po įvairių pilvo operacijų, ypač moterims po ginekologinių operacijų, po gimdymo ar bakterinės šlapimo pūslės infekcijos. Ankstyvoje ligos stadijoje simptomai gali pasireikšti tik priepuoliais.

Todėl labai svarbu kiekvienu atveju atlikti šlapimo mikrobiologinį tyrimą, siekiant atmesti bakterinio cistito galimybę. Tačiau prisidėjusi prie IC infekcija gali labai apsunkinti simptomatiką. Problema tampa dar sudėtingesnė, tada būtina gydyti ir antibiotikais. Bet nuo antibiotikų IC simptomatika neišnyksta, o kartais, priešingai, sustiprėja.

IC eiga būna įvairi. Vieniems simptomatika vystosi labai lėtai, daug metų, kitiems progresuoja greičiau iki minimalios talpos fibrozinės šlapimo pūslės. Nemažai IC pacientų daliai pasireiškia švelni ligos forma ir niekada neprogresuoja toliau.

Manoma, kad IC neturi vienos priežasties, bet gali būti multifaktinis sindromas, charakterizuojamas uždegiminiu šlapimo pūslės sienelės atsaku į daugelį įvairių faktorių, tokių, kaip imuniniai, alerginiai, mechaniniai, neurovaskuliniai, bakterinė ar virusinė infekcija ir netgi aplinkos faktoriai. Yra daug IC atsiradimo teorijų (autoimuninė, genetiškai paveldima), bet atsakymo nėra.

Diagnostika

IC diagnostika - ilgas procesas, reikalaujantis atmesti kitas galimas ligas. Svarbu surasti simptomų prigimtį. Yra daug urologinių sindromų, panašių į IC, bet tada simptomatika atsiranda dėl kitų priežasčių. IC diagnostikos ir gydymo problema yra simptomatikos ir jos pasireiškimo įvairovė.

Vieniems ligoniams didžiausia problema yra pastovus varymas šlapintis, kiti skundžiasi miego trūkumu ir išsekimu, nes naktį turi dažnai keltis šlapintis, treti nurodo, kad blogiausia yra kankinantys skausmai.

Diagnozuoti IC padeda „kalio jautrumo testas”. Kalio tirpalas pažeistoje šlapimo pūslėje sukelia skausmą ir varymą šlapintis. Sveika šlapimo pūslė į šį testą nereaguoja. Svarbus momentas yra tas, kad skausmų nebuvimas automatiškai neišskiria IC diagnozės.

Urodinaminiai tyrimai padeda įvertinti, kiek šlapimo telpa šlapimo pūslėje, kada ligonis pajaučia varymą šlapintis ar tai skausminga. Kadangi IC pažeidžia šlapimo pūslės gleivinę, svarbu apžiūrėti šlapimo pūslę cystoskopu.

Cystoskopija padeda atmesti kitas galimas simptomų priežastis, auglį, akmenis ar uždegimines ligas. Cystoskopija šiems ligoniams skausminga ir dažnai atliekama su anestezija, kurios metu atliekama ir biopsija.

Kai skysčiu ištempiama šlapimo pūslė, sergantiems IC pasimato pogleivinės tipinės taškinės kraujosrūvos ar glomeruliacijos, o pažengusioje ligos stadijoje matosi Hanerio opos. Ištyrus biopsijos audinio gabalėlius mikroskopiškai, galima surasti mast ląstelių pagausėjimą.

Mast ląstelės dalyvauja alerginėse ir uždegiminėse kūno audinių reakcijose. Jos gamina histaminą, kuris kontaktuodamas su normaliais audiniais, sukelia skausmą, formuoja randinį audinį, todėl šlapimo pūslė susitraukia.

Dėl biopsijos atlikimo ne visada sutariama, nes ji sukelia deginantį skausmą, tunkantį kelias savaites, bet padeda atmesti kitas ligas.

Gydymas ir dieta

Gydymo tikslas- palengvinti simptomus, išaiškinti ligoniui, kaip reikia gyventi su IC, kokia reikalinga dieta. Gydymas ir dieta yra individualizuota. Nėra vaisto, kuris būtų vienodai efektyvus visiems ligoniams. Vaistai, sumažinantys simptomatiką vienam ligoniui, gali nepadėti kitam.

Laimei, ši liga, nors ir nemaloni bei skausminga, dažniausiai didelių pavojų nekelia - dažnai ją galime įveikti ir patys, tačiau ligą gydyti būtina, kad nesivystytų komplikacijos.

Pacientai, kuriems ilgai nenustatoma liga, krenta į neviltį, depresiją. Jų būsena palengvėja tada, kai nustatoma konkreti liga ir užrašoma IC diagnozė. Ligoniai aplanko daugybę gydytojų ir specialistų, kol nustatoma teisinga intersticinio cistito (IC)diagnozė.

Kitos urologinės ligos, panašios į intersticinį cistitą

Urologiniai ligoniai dažnai skundžiasi įvairiais šlapimo pūslės srities negalavimais, kurie panašūs, tai:

• šlapimo takų infekcija
• bakterinis cistitas
• uretritas
• uretralinis sindromas
• trigonitas
• prostatitas
• dizuria
• hiperaktyvi šlapimo pūslė
• skausmingas šlapimo pūslės sindromas ar dažno primygtinio skausmingo šlapinimosi sindromas
• šlapimo pūslės akmenligė
• genitalijų herpes
• šlapimo pūslės ar šlaplės vėžys
• šlaplės divertikulas
• cyklofosfamidinis ar cheminis, tuberkuliozinis, radiogeninis cistitas.

---