Meniskas - tai skaidulinės kremzlės plokštelė, esanti kelio sąnaryje tarp blauzdikaulio ir šlaunikaulio. Kelio sąnarys yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių sąnarių žmogaus kūne. Jame esantys meniskai atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant sąnario stabilumą ir tinkamą funkciją. Meniskas atlieka kelio sąnariui tenkančių apkrovų amortizavimo ir sąnario stabilizavimo funkciją. Vidinėje kelio pusėje yra vidinis meniskas, o išorinėje kelio pusėje - šoninis meniskas. Deja, dėl savo anatominės padėties ir funkcijos, meniskai yra itin pažeidžiami struktūrinių pažeidimų.

Kas yra Menisko Plyšimas?

Menisko plyšimas yra būklė, kuomet plyšta kelio sąnario meniskas - pusiau mėnulio formos pluoštinis kremzlės diskas, esantis tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio. Meniskų pagrindinė funkcija yra veikti kaip biologiniams amortizatoriams, sumažinant sąlyčio ir streso jėgas veikiančias tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio sąnarinių paviršių. Meniskas yra svarbus kelio sąnario funkcijai, nes jis padeda stabilizuoti sąnarį ir paskirstyti svorį.

Menisko Sandara ir Funkcijos

Kelyje yra du meniskai - medialinis (vidinis) ir lateralinis (išorinis). Jie padeda paskirstyti svorį tolygiai visame sąnaryje, taip apsaugodami tuos pačius sąnarinius paviršius nuo per didelės apkrovos ir galimų pažeidimų. Meniskai yra sudaryti iš pluoštinės kremzlės, kurios pagrindiniai komponentai yra kolagenas, proteoglikanai ir vanduo. Medialinis meniskas yra didesnis ir pusiau mėnulio formos, o lateralinis meniskas yra mažesnis ir labiau apvalus.

Medialinis meniskas yra tvirtai prisitvirtinęs prie kelio sąnario kapsulės ir šoninės šlaunikaulio sausgyslės, todėl jis yra mažiau judrus ir dažniau pažeidžiamas nei lateralinis meniskas. Be to, meniskai ne tik atlieka svarbų vaidmenį paskirstant apkrovas ir stabilizuojant sąnarį, bet ir dalyvauja propriorecepcijoje (sąnario padėties ir judesio suvokime). Meniskuose yra mechanoreceptorių, kurie siunčia informaciją centrinei nervų sistemai apie kelio sąnario padėtį ir judesius.

Menisko Plyšimo Priežastys

Paprastai meniskas yra pažeidžiamas nuo staigaus judesio pasukant per kelį sulenkta koją, kai pėda remiasi į grindis. Jis taip pat gali plyšti keliant didelius svorius. Plyšimai dažniausiai įvyksta dėl staigių sukamųjų judesių, ypač kai koja yra pasvirusi ir šlaunikaulis sukasi ant fiksuoto blauzdikaulio. Tokie judesiai dažni sportuojant, pavyzdžiui, žaidžiant krepšinį, futbolą ar užsiimant kovos menais. Meniskas gali lengviau plyšti vyresnio amžiaus žmonėms. Sunkiais atvejais meniskas plyšta patyrus rimtą traumą, pažeidus priekinius kryžminius ir vidinius raiščius.

Trauminis menisko pažeidimas/plyšimas (pasitaiko rečiau), gali įvykti aktyvaus judesio metu, dažniausiai sportuojant. Pažeidimo metu juntamas aštrus skausmas meniskų pozicijos linijoje, girdymas traškesys bei sąnario uždegimas su sąnario užsiblokavimu. Judesio mechanizmas, sukeliantis menisko pažeidimą, vyksta kombinuoto judesio metu kelio sąnaryje, blauzdos lenkimo, adukcijos (atitraukimo) ir išorinės rotacijos metu.

Priklausomai nuo sulenkimo laipsnio pažeidžiamas vienas iš menisko ragų (priekinis ragas, centrinė dalis ar užpakalinis ragas). Dažniausiai kartu su meniskais įvyksta ir raiščių pažeidimas. Vidinio menisko pažeidimas dažnesnis, sukeliamas kombinuoto judesio, t.y. Galimos kelios menisko dalies pažeidimo vietos. Retesnis atvejis priekinio menisko rago arba centrinės dalies pažeidimas, tuo metu juntamas skausmas priekinėje blauzdos-girnelės dalyje, esant plyšimui pacientas negali ištiesti kojos. Blauzdos lenkimo judesio metu juntamas kelio sąnario blokas, juntama kreptikacija (traškėjimas) kelio sąnario viduje.

Žymiai dažnesnis užpakalinio rago plyšimas, juntamas skausmo plitimas ties pakinkliu, šiuo atveju kelis gali blokuotis tiek blauzdos lenkimo, tiek tiesimo metu. Degeneracinis menisko pažeidimas kelis kartus dažniau pasitaikantis medicininėje praktikoje nei trauminis menisko pažeidimas/plyšimas. Simptomatika lėtinė: uždegimas bei kelio skaumas kintantis, aktyvėjantis, sukeliant didesnį fizinį krūvį kelio sąnariui. Rizika didėja vyresnio amžiaus žmonėms 40-55 metų ankščiau aktyviai sportavusiems, turintiems stuburo problemų juosmens segmente, klubakaulinio-kryžkaulionio sąnario problemų. Dažniausiai juntamas pakinklinės srities skausmas esant degeneraciniams užpakalinių meniskų ragų pakitimams, dvigalvio šlaunies raumens sausgyslių jautrumas, tendinitas (uždegimas), skausminga bei ribota blauzdos fleksija.

Rizikos Veiksniai

• Amžius
• Sportinė veikla
• Profesija
• Nutukimas
• Lytis
• Genetiniai faktoriai
• Raumenų disbalansas
• Netinkama sportavimo technika
• Išankstinės kelio sąnario traumos

Vyresniame amžiuje dėl natūralių senėjimo procesų meniskų audiniai praranda elastingumą, tampa mažiau atsparūs mechaniniam stresui ir pasidaro lengviau pažeidžiami. Sportinė veikla, ypač ta, kuri reikalauja staigių kelio sąnario judesių, posūkių ar šuolių, yra dar vienas svarbus menisko plyšimų rizikos veiksnys. Darbas, susijęs su pasikartojančiais kelio sąnario judesiais, sunkių daiktų kėlimu, klūpėjimu ar ropojimu, didina meniskų pažeidimo tikimybę. Padidėjęs kūno svoris sukelia didesnę mechaninę apkrovą kelio sąnariui, kas ilgainiui gali paskatinti meniskų degeneraciją ir plyšimus.

Menisko Plyšimų Klasifikacija

Menisko plyšimai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus, tokius kaip plyšimo morfologija, lokalizacija, etiologija ir kt.

• Kibiro rankenos plyšimas
• Klapio plyšimas
• Spindulinis plyšimas
• Horizontalusis skilimas
• Degeneracinis plyšimas
• Trauminis plyšimas
• Medialinio menisko užpakalinio rago plyšimas

Menisko Plyšimo Simptomai

Menisko plyšimas gali sukelti įvairius simptomus, kurie priklauso nuo pažeidimo vietos, dydžio ir pobūdžio.

• Skausmas: dažniausiai lokalizuojasi pažeisto menisko pusėje (vidinėje ar išorinėje kelio dalyje) ir gali plisti į visą kelį.
• Kelio patinimas: atsiranda dėl pažeisto menisko sukelto sąnario uždegimo.
• Sąnario užsikirtimas ar užstrigimas: tai gali įvykti, kai pažeistas meniskas ar jo fragmentas įstringa tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio sąnarinių paviršių.
• Nestabilumo jausmas ar kelio "klupsėjimas": pacientai gali jausti kelio silpnumą, nestabilumą ar kluptelėjimo tendencijas.
• Traškesiai ar girgždesiai kelyje
• Judesių amplitudės sumažėjimas
• Raumenų silpnumas
• Sąnario sustingimas (ypač rytais ar po ilgesnio sėdėjimo)

Esant nedideliems menisko plyšimams, jaučiamas nedidelis skausmas, atsiranda patinimas, kuris praeina per kelias savaites. Jei plyšimas yra vidutinio sunkumo, jaučiamas stipresnis skausmas, gali atsirasti patinimas, kuris po kelių dienų padidėja. Dėl to atsiranda kelio sąstingis ir sumažėja judrumas. Sukantis arba pritupiant gali būti jaučiamas labai aštrus skausmas. Po kelių savaičių šie požymiai palengvėja, bet gali atsinaujinti, jei kelis patiria didesnį krūvį. Esant sunkiems plyšimams, minėti simptomai yra sunkesni.

Traumos metu dažnai pasigirsta „pokštelėjimo“ garsas ir kelio sąnaryje juntamas „trūkimo“ pojūtis. Įdomu tai, kad daug žmonių ir toliau vaikščioja po šios traumos, nenutuokdami, kad jau netrukus sąnarys pradės lėtai tinti, o po maždaug 6-12 valandų prasidės skausmas. Pasak „Nordclinic“ gydytojo ortopedo traumatologo Arnoldo Sipavičiaus, nors skausmas yra pagrindinis simptomas, reikia atkreipti dėmesį, kad dėl menisko plyšimo gali būti sunku sulenkti, ištiesti sąnarį arba atlikti pilną jo judesį.

Diagnostika

Diagnozuojant menisko plyšimus, dažnai pamirštami tame pačiame kelio sąnaryje esantys kremzlės pažeidimai. Kelio sąnario traškesys ir strigimai gali būti būdingi meniskų plyšimo požymiai, tačiau dažniausiai jie atsiranda ne dėl meniskų plyšimo, o dėl sąnario kremzlės suplonėjimų (chondromaliacijų) ar kitokio pobūdžio įvairių kelio sąnario vietų kremzlės pažeidimo, įvairių girnelės ir jos vagos diplazijos variantų ir kitų anatominių kelio sąnario variacijų.

Menisko plyšimo simptomų gali būti įvairių, tačiau yra keletas pagrindinių požymių, kurie gali padėti atpažinti šią traumą. Pajutus menisko plyšimo simptomus, svarbu kuo skubiau kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą. Diagnozei nustatyti naudojami šie metodai:

• Anamnezė
• Fizinis ištyrimas
• Vaizdiniai tyrimai

Renkant paciento anamnezę, svarbu nustatyti simptomus, jų atsiradimo laiką, pobūdį ir progresavimą. Išsamus fizinis ištyrimas yra sekanti svarbi diagnostinio vertinimo dalis. Vaizdiniai tyrimai yra svarbūs patvirtinant menisko plyšimo diagnozę.

Medicininė apžiūra: gydytojas įvertins kelio sąnario būklę, judesių amplitudę ir skausmo vietą, atliks testus, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti, kuris meniskas yra plyšęs.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): gydytojas gali skirti MRT tyrimą, kuris leidžia išsamiau įvertinti kelio minkštųjų audinių, sąnario kremzlių ir meniskų būklę. Rentgenograma: nors rentgenograma negali tiesiogiai parodyti menisko, ji gali padėti nustatyti kitas traumai įtakos galinčias turėti kelio problemas, pavyzdžiui kaulų lūžius, artritą.

Diagnostinė artroskopija: tai invazinis metodas, kai gydytojas į sąnario ertmę įveda mažą kamerą, kad galėtų tiesiogiai apžiūrėti kelio sąnarį ir įvertinti pažeidimo mastą.

Gydymo Būdai

Ne visada menisko plyšimas reikalauja operacijos. Konservatyvus gydymas dažniausiai taikomas pacientams su nedideliais, daliniais plyšimais ar lėtiniais degeneraciniais pažeidimais, kurie nesukelia ryškių simptomų.

Konservatyvus Gydymas

Konservatyvaus gydymo pagrindą sudaro poilsis, ledas, suspaudimas ir pakėlimas.

• Poilsis: svarbu suteikti pažeistam kelio sąnariui pakankamai poilsio, kad sumažėtų uždegimas ir skausmas.
• Ledas: šaltis padeda sumažinti patinimą, uždegimą ir skausmą.
• Suspaudimas: elastinis bintas ar suspaudžiamasis įtvaras gali padėti sumažinti patinimą ir suteikti papildomą stabilumą pažeistam keliui.
• Pakėlimas: kelį laikant aukščiau širdies lygio, sumažėja skysčių kaupimasis ir patinimas.

Kineziterapija

Kineziterapija yra kita itin svarbi konservatyvaus gydymo dalis. Kineziterapeutas gali parinkti individualią pratimų programą, skirtą gerinti būtent kelio sąnario judesių amplitudę, didinti raumenų jėgą ir atkurti normalią eisenos mechaniką. Pratimai gali apimti kelio lenkimo ir tiesimo judesius, šlaunies ir blauzdos raumenų stiprinimą, pusiausvyros ir propriorecepsijos lavinimą.

Veiklos Koregavimas

Veiklos koregavimas yra dar vienas svarbus aspektas, siekiant išvengti menisko plyšimo progresavimo ir traumų pasikartojimo. Pacientams patariama vengti veiklų, kurios sukelia stiprų kelio skausmą ar diskomfortą. Tai gali apimti kai kurių sporto šakų ar laisvalaikio veiklų ribojimą ar modifikavimą.

Kiti konservatyvūs gydymo metodai

• Masažas
• Giluminis masažas
• Mobilizacija
• Interferencinių srovių terapija
• Gydymas ultragarsu
• Akupunktūra
• Juostos ir (arba) raiščiai
• Injekcinė terapija

Kaip sau padėti pačiam?

• Aktyvus poilsis
• Dėkite ledo paketą
• Treniruočių programa

Chirurginis Gydymas

Kai konservatyvus gydymas neduoda pakankamo efekto ar kai menisko plyšimas yra didelis, nestabilus ar sukelia mechaninį sąnario nestabilumą, gali būti indikuotinas chirurginis gydymas.

Jeigu įvertinus sąnario būklę nusprendžiama atlikti operaciją siekiant išvengti komplikacijų, taikoma kelio artroskopijos chirurgija - minimaliai invazyvi operacija, kurios metu chirurgas per du mažus pjūvelius įkiša nedidelę kamerą į kelio sąnario ertmę, įvertina pažeidimus, specialiais, artroskopijai skirtais instrumentais sutvarko meniskų plyšimus. Šia operacija taip pat gali būti diagnozuojami raiščių pažeidimai, gydomos pažeistos kelio sausgyslės. Operacija trunka iki pusės valandos, pacientas keliauti į namus gali jau kitą dieną, o į įprastą fizinį krūvį - po šešių savaičių.

Prevencija

Nors ne visada galima visiškai išvengti menisko plyšimo, galima imtis tam tikrų priemonių, kurios sumažins traumų riziką:

• Stiprinkite kelio sąnarį supančius raumenis
• Išlaikykite optimalų kūno svorį
• Rinkitės tinkamą avalynę
• Venkite staigių judesių
• Atlikite apšilimą
• Reguliariai mankštinkitės
• Koreguokite savo veiklas

Traumų prevencijos treniruočių programos apima specifinius pratimus, skirtus gerinti kelio sąnario stabilumą, propriorecepciją ir neuroraumeninę kontrolę. Tinkamai parinkti ir naudojami įtvarai gali suteikti papildomą kelio sąnario stabilumą ir apsaugą nuo staigių ar nekontroliuojamų judesių. Prieš treniruotes ar varžybas svarbu atlikti tinkamą apšilimą, o po jų - atvėsimą ir tempimo pratimus. Gera bendra fizinė būklė, įskaitant raumenų jėgą, lankstumą ir ištvermę, padeda sumažinti sužalojimų riziką.

Gydymo Rezultatai ir Prognozė

Menisko plyšimo gydymo rezultatai ir prognozė vėlgi priklauso nuo plyšimo tipo, dydžio, vietos ir pasirinkto gydymo metodo. Osteoartrito rizika po menisko sužalojimo padidėjai, nepriklausomai nuo pasirinkto gydymo metodo.

---