Kavos rūšys - tai įvairūs kavos pupelių tipai ir jų paruošimo būdai, kurie lemia skirtingus kavos skonius, aromatus ir poveikį. Kava, daugeliui, tai ritualas, kuriuo mėgaujamasi kiekvieną rytą ar net ir dieną.
Nors pasaulyje yra šimtai skirtingų kavos rūšių, šiuo metu populiariausios yra trys: arabika, robusta ir liberika. Kiekviena jų išauginama skirtinguose regionuose bei temperatūrinėje aplinkoje - taip kavos pupelės įgauna tik joms unikalius poskonius. Kavos gėrimo pagrindas yra kavos pupelės, o jų skonio savybes lemia pupelių kilmės regionas. Kviečiame susipažinti su jais iš arčiau ir sužinoti, į ką būtina atkreipti dėmesį renkantis kavą.
Arabika
Arabikos pupelės yra pati populiariausia kavos rūšis, kuri sudaro apie 60% pasaulio kavos. Šiandien, arabika sudaro daugiau nei 60% pasaulio kavos. Daugiausiai arabikos kavos užauginama Brazilijoje. Daugiausiai jos pagaminama Brazilijoje, mažai kintančioje, aukštesnėje, vidutinio klimato aplinkoje. Arabikos kavos pupelės auga aukštai kalnuose ir jų kavamedžiams svarbu negauti tiesioginės saulės šviesos. Šios kavos pupelės auga aukštai kalnuose, kur kavamedžiai negauna tiesioginės saulės spindulių, o temperatūra nepakyla aukščiau 24 laipsnių.
Arabikos augalams reikalingas pavėsis, o ideali temperatūra yra iki 24 °C laipsnių. Būtent ši aplinka ir sukuria tobulas sąlygas unikaliems kavos poskoniams vystytis. Šie kavamedžiai bijo šalčio, yra jautrūs temperatūrų kaitai. Arabikos pupelės yra nedidelės, pailgos formos, o viduryje turi išlenktą griovelį. Arabikos kavos pupelės yra švelnesnio ir saldesnio skonio nei kitų kavamedžių rūšių pupelės. Iš tiesų, arabikos kava turi net kelis porūšius, kurių skoniai varijuoja nuo šokoladinių iki sodrių, vaisinių natų.
Didžioji dalis arabikos kavos pupelių atkeliauja iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Šių regionų kava pasižymi saldžiomis, šokoladinėmis ir riešutinėmis natomis. Tiesa, iš Centrinės Amerikos atkeliavusios rūšinės kavos pupelės turi kiek lengvesnį skonį, o iš Centrinės Amerikos - sodresnį. Afrikos regiono arabikos kava dažniausiai yra lengva, gaivi, vaisiško ar net arbatą primenančio skonio. O jeigu ieškote kažko egzotiško, Azijoje auginamos arabikos pupelės savyje turi medienos, tabako bei vyno poskonių.
Brasil Yellow Bourbon
Brasil Yellow Bourbon - viena vertingiausių arabikos kavos veislių, pasižyminti saldumu, lengva rūgštele, primenančia tropinius vaisius, švelniomis karamelės ir subtiliomis riešutų bei šokolado natomis. Yellow Bourbon veislė yra natūrali mutacija, kilusi iš Bourbon arabikos kavos veislės, kurią į Braziliją atvežė prancūzai iš Reunjono XIX a. Švelnus klimatas leidžia pupelėms bręsti lėtai, todėl jos įgauna išskirtinį saldumą ir subalansuotą skonį. Šios rūšies kava auginama vidutinio aukščio regionuose, paprastai 800-1200 metrų virš jūros lygio aukštyje.
Pagrindiniai Yellow Bourbon auginimo regionas Brazilijoje yra Minas Gerais (Minas Žeraisas), taip pat šią rūšį augina São Paulo (San Paulo) ir Paraná (Parana) valstijose. Dauguma šių regionų plantacijų įsikūrę šlaituose, kur natūralus saulės ir pavėsio balansas sukuria idealias augimo sąlygas. Klimatas čia yra šiltas ir drėgnas, o dirvožemis - derlingas, todėl kavos pupelės vystosi lėtai, įgydamos sudėtingą skonio profilį.
Šios kavos išskirtinumą lemia unikali jos struktūra . Jos uogos, skirtingai nei kitos kavos rūšys, turi gana ploną odelę. Dėl šios priežasties saulės spinduliai jas veikia daug stipriau, todėl minkštimas, o vėliau ir pačios kavos pupelės tampa daug saldesnės. Ši kavos veislė garsėja savo subalansuotu ir švelniu skoniu. Yellow Bourbon pupelės suteikia natūraliai saldų, karamelės primenantį poskonį su subtiliomis riešutų, šokolado, vanilės ir vaisių natomis. Ši veislė dažnai pasižymi šiek tiek ryškesne rūgštele, kuri primena citrusinius vaisius, tačiau išlaiko malonų saldumą.
Vienas iš Yellow Bourbon privalumų - jo universalumas. Ši kava puikiai tinka įvairiems paruošimo būdams: tiek filtruotai kavai, tiek espresso. Brazil Yellow Bourbon pupelės dažniausiai apdorojamos natūraliu sausu (dry) metodu. Natūralus apdorojimas, kai kavos uogos džiovinamos su visa odele, išryškina vaisiškas ir saldžias natas. Be to, Yellow Bourbon pasižymi išskirtine kavos uogų spalva - jos nokdamos įgauna ryškiai geltoną atspalvį. Tai ne tik estetinė savybė, bet ir požymis, kad pupelės turi kitokį cheminį balansą, suteikiantį joms unikalų aromatinį profilį.
- Augintojas: SMC Comercial e Exportadora de Café - įmonė specializuojasi aukštos kokybės kavos tiekime, atliepdama didėjančią rinkos paklausą
- Plantacijų aukštis: 900+ m
- SCA reitingas: 83
Robusta
Robusta kava yra antra pagal populiarumą kavos rūšis, sudaranti apie 30% visos pasaulyje užauginamos kavos. Robusta - tai kavos rūšis, gaminama iš Coffea canephora augalo pupelių (sėklų). Nors šis kavamedis nėra toks lepus kaip arabikos, nebijo tiesioginių saulės spindulių ir yra gerokai atsparesnis įvairiems kenkėjams, ši rūšinė kava užima tik apie 30 proc. kavos rinkos. Skirtingai nei arabika kavos pupelės, robusta kava yra stipresnė, turi daugiau kofeino, pasižymi kartumu ir žemiškais poskoniais.
Šios rūšies pupelės yra didesnės, apvalesnės ir tvirtesnės nei kitų rūšių pupelės. Jų kavamedžiai paprastai auga daug didesni nei arabikos augalai bei gali augti mažesniame aukštyje ir yra atsparesni tiesioginiams saulės spinduliams bei ligoms. Robustos kavos skonis yra kartus ir primena grūdus. Ši rūšis dažniausiai turi stiprų ne tik skonį, bet ir kvapą. Atsigėrus robustos kavos lieka sausas poskonis, tačiau ši kava pasižymi ir kreminiu skoniu. Tad jeigu esate espresso ar juodos kavos mėgėjai, išbandykite skirtingas robusta kavos pupelių variacijas. Nors šios kavos rūšies skonių paletė siauresnė, čia tikrai rasite unikalių poskonių.
Daugiausiai robustos kavamedžių auginama Vietname, Afrikoje, Indonezijoje. Įdomu tai, kad retai kada parduodama 100% robustos kava. Šiose kavos pupelėse yra daug kofeino, o kava sunkesnio skonio, nes jos sudėtyje yra mažiau cukraus.
Liberika
Liberika, tai mažiausiai vartojama kavos rūšis. Liberika kava - tai kavos rūšis, kilusi iš Liberijos, Vakarų Afrikos pakrantėje esančios šalies. Tiesą sakant, šios rūšinės kavos pupelės sudaro tik 2% visos pasaulyje suvartojamos kavos. Dažniausiai liberikos kava auginama Azijoje, pavyzdžiui, Filipinuose, ir Afrikoje.
Viena iš jos retumo priežasčių yra bendri sunkumai nuimant ir perdirbant šias kavos pupeles. Liberika kavos augalui reikalingas labai specifinis klimatas - juos idealiai tinka auginti tik karštesniuose atogrąžų regionuose. Kavamedžiai itin ištvermingi, gerai auga beveik bet kokiame dirvožemyje. Be to, šis kavamedis neduoda pakankamai derliaus, kuris galėtų išlaikyti pasaulinį kavos poreikį.
Nepaisant to, liberika kavos pupelės išsiskiria ne tik savo skoniu, bet ir dydžiu. Liberika kavamedžio vaisiai-pupelės paprastai būna daug didesni nei arabikos kavos, be to, netaisyklingos migdolus primenančios formos. Liberikos pupelės auga ant kavamedžių, kurie siekia net 20 m.
Liberikos kava savo skoniu primena robustą, gali turėti dūmų, riešutų, juodojo šokolado, prieskonių natų, tačiau yra dar intensyvesnė nei kava robusta, nors kofeino turi mažiau nei arabika ar robusta.
Kavos krizės Brazilijoje
Negalima teigti, jog kavos gamyba Brazilijoje plėtojosi ramiai ir nedrumsčiamai. 1906 m. pasaulinėje rinkoje kavos kaina krito iki nulio, o 90% Brazilijos pajamų sudarė kava. Šalis atsidūrė ant finansinės krizės slenksčio. Šalies vyriausybė bandė ištaisyti padėtį - stabilizuoti kavos kainas. Ji supirko iš fermerių derlių ir jį sukrovė sandėliuose. Buvo pastatyta šimtai saugyklų.
Šalyje reikalai taisėsi lėtai ir blogai, o 2ojo dešimtmečio pabaigoje pasaulinės kapitalistinės sistemos krizė galutinai sužlugdė fermerius. Plantacijos užžėlė piktžolėmis, milijonai kavamedžių nebedavė derliaus. Brazilijos žinioje 1931 m. buvo 25 mln. maišų kavos (priminsim, kad standartinis maišas kavos sveria 60 kg), kurių niekas nepirko.
Krizė pasiekė tokį lygį, kad iki 1944 m. Antrojo pasaulinio karo viduryje kavos kaina pradėjo kilti. Buvo realu, kad kavos paklausa po karo padidės. Brazilija ketvirtąjį dešimtmetį išveždavo iki 15 mln. kavos maišų, 5ąjį - 17 mln. ir 6ojo pradžioje - 19 mln. maišų. Šalies viduje buvo suvartojama apie 9 mln. maišų. Nuo 1958 iki 1974 m. Bet štai 7ojo dešimtmečio viduryje Brazilijos plantacijos nukentėjo dėl stichinės nelaimės - stiprių šalnų keletą metų iš eilės.
1975 liepos mėn. Brazilijoje per keletą šaltų dienų žuvo beveik pusė plantacijų. Jei per 1974-1975 m. sezoną buvo pagaminta 22 mln. maišų kavos, tai per 1975-1976 m. sezoną - iš viso tik 8 mln. Brazilijos tragedija sutapo su žemės drebėjimu Gvatemaloje ir karu Angoloje. Kainų stabilumas kavos rinkoje susvyravo.
Visų pirma pabrango braziliška kava - jos kaina pasiekė didžiausią paklausą turinčios kolumbietiškos kavos lygį. Pabrango, ir afrikietiška rūšis robustas. Iš pradžių kaina kilo saikingai, bet prasidėjus sukčiavimams, kaina sąmoningai buvo išpučiama. Be abejo, tuo metu kavos gamintojams sąlygos susiklostė nepalankiai. Kavos krizės pasaulinėje rinkoje nebuvo.
Brazilijoje 1975- 1976 m. derlius sudarė 8 mln. maišų, bet eksporto dydį pasisekė išlaikyti 1974-1975 m. lygio, nes 14 mln. maišų buvo paimta iš fondinių atsargų ir supirktų pupelių Afrikoje bei Centrinėje Amerikoje. Visi kavos kontraktai buvo įvykdyti. 1977 m. Europos vartotojų sąjungos biuras agitavo: „Gerkite mažiau kavos!” Kainos pašoko daugiau negu trigubai ir jos galėjo sumažėti tik tuo atveju, jei mažiau kavos bus suvartojama.