Kepenys - vienas svarbiausių žmogaus organizmo organų, kurie atlieka gyvybiškai reikšmingas medžiagų apykaitos funkcijas.
Maisto medžiagos iš virškinamojo trakto pirmiausiai patenka į kepenis per vartų veną. Čia jos yra veikiamos įvairių fermentų ir paverčiamos organizmui reikalingais statybiniais komponentais, pavyzdžiui, kraujo albuminais, globulinais, krešėjimo sistemos baltymais ir kitais.
Kepenyse kaupiami glikogeno pavidalo energijos ištekliai, kurie svarbūs raumenų veiklai ir gliukozės koncentracijai kraujyje palaikyti.
Kepenų veiklą neigiamai veikia ilgalaikis vaistų vartojimas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Nedidelius alkoholio kiekius kepenys gali neutralizuoti be žymesnių padarinių, tačiau ilgainiui, vartojant didesnius kiekius, kepenys pradeda „pervargti“.
Dėl to jų ląstelės suriebėja ir prasideda uždegimas. Jei alkoholio vartojimas nesustabdomas, kepenų ląstelės ima nykti, o jų vietoje formuojasi jungiamasis audinys, kuris nepajėgia atlikti įprastų kepenų funkcijų.
Kepenų būklę blogina ir per didelis riebalų kiekis maiste. Šį organą gali pažeisti ir virusinės infekcijos, pavyzdžiui, hepatito A, B ir C virusai.
Tarp dažniausiai pasitaikančių kepenų ligų išskiriami ūminiai ir lėtiniai uždegiminiai procesai (hepatitai). Ūminis virusinis hepatitas pasireiškia odos ir akių baltymų pageltimu, patamsėjusiu šlapimu, šviesesnėmis išmatomis, bendru silpnumu. Lėtiniai kepenų uždegimai paprastai progresuoja lėčiau, o pacientai dažnai skundžiasi greitu nuovargiu, energijos stoka, gali pasireikšti nežymi gelta.
Kartais šios ligos pradžia būna be simptomų ir ją pastebėti galima tik iš padidėjusių kepenų.
Kepenų veiklai itin svarbus lecitinas, kuris natūraliai yra kiekvienoje organizmo ląstelės membranoje. Pastebėta, kad žmonėms, atsisakantiems riebalų dėl svorio metimo, gali sumažėti kūno masė, tačiau kartu padidėja kepenų suriebėjimo rizika. Taip nutinka todėl, kad organizmui pradeda trūkti lecitino, kurio įsisavinimui būtini tam tikri riebalai.
Lecitinas padeda reguliuoti cholesterolio kiekį, skatina tulžies išsiskyrimą, lėtina senėjimo procesus ir palaiko kepenų ląstelių sveikatą, ypač esant lėtiniam alkoholio vartojimui.
Kepenų sveikatai ne mažiau yra reikšmingas cholinas, kuris yra viena iš lecitino sudedamųjų dalių. Jis padeda gerinti atmintį, lėtinti plaukų slinkimą, saugo kepenis nuo riebalų kaupimosi ir dalyvauja acetilcholino medžiagos, atsakingos už nervinių impulsų perdavimą, sintezėje.
Maisto Produktai ir Arbatos Kepenų Veiklai
Kepenų ir tulžies veiklą teigiamai veikia ir kai kurie įprasti maisto produktai. Kasdien pusryčiams rekomenduojama rinktis virtus arba termose užplikytus avižų dribsnius su prieskoniais ir džiovintais vaisiais (razinomis, obuoliais ar slyvomis).
Po pusryčių kelias valandas patariama nieko nevalgyti ir negerti kavos.
Pavasarį kepenų veiklai suaktyvinti naudinga mėnesį kasdien rytais išgerti karčiųjų kiečių (pelynų) arbatos. Po to rekomenduojama pusryčiauti tik praėjus maždaug pusvalandžiui. Šlamučių arbata taip pat vertinama dėl teigiamo poveikio kepenims. Ją galima vartoti nuolat, ištisus metus.
Tikrieji Margainiai
Vienas veiksmingiausių augalinių preparatų, skirtų kepenų ir tulžies pūslės veiklai palaikyti, - tikrieji margainiai. Juose esantis silimarinas (1,5-3 proc.) padeda gerinti kepenų funkciją. Margainius galima vartoti tiek ligų profilaktikai, tiek jau esant kepenų sutrikimams, pavyzdžiui, po hepatito, esant alkoholinei ar kitos kilmės kepenų cirozei.
Margainių arbata ruošiama taip: 1 arbatinį šaukštelį susmulkintų margainių vaisių bei lapų užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 10-15 minučių. Galite retkarčiais pamaišyti, kad geriau pritrauktų. Norint pagerinti skonį, galima pridėti šiek tiek pipirmėčių. Arbatą gerkite lėtai, geriausiai - karštą ir 3 kartus per dieną, t. y. ryte tuščiu skrandžiu, prieš pietus ir prieš miegą.
Kepenų veiklai taip pat naudinga kiaulpienių lapų arbata. Kepenims naudingi ir artišokai bei augalinės arbatos, pavyzdžiui, širdažolių ar kukurūzų purkų.