Lietuviška virtuvė užėmė garbingą 39-ą vietą, aplenkusi ir tokias pasaulyje populiarias virtuves kaip Anglijos, Kipro ar Belgijos.
Šaltibarščiai jau sulaukę įvertinimo svetur, atėjo laikas ir naujai lietuviškos virtuvės žvaigždei pasaulyje - aromatingai keptai duonai. Ji yra stalo pažiba ne tik kiekviename draugų susibūrime Lietuvoje, bet sulaukė ir įtakingo tarptautinio maisto portalo pripažinimo.
Kol kitiems kepta duona dar neatrastas užkandis, lietuviams susitikimų kupiną gruodį šis vienas nebrangiausių skanėstų neabejotinai ant stalo atsidurs dažniau nei įprastai.
Tačiau didžiausias pasiekimas - remiantis daugiau nei 470 tūkst. vartotojų vertinimais, 2024/25 m. „Taste Atlas“ kepta duona pripažinta geriausiu patiekalu Lietuvoje.
Keptos duonos gaminimo būdai
Kepta duona keptuvėje
Keptuvėje gerai įkaitiname aliejų. Aliejaus turi būti bent trečdalis keptuvės, kad visos duonos pusės gerai apskrustų. Į aliejų keptuvėje rikiuojame duonos pirštelius ir kepame kol duona pasidarys auksinės spalvos.
Kepta duona orkaitėje
„Į taip maždaug 2-3 cm dydžio grotelėmis supjaustytos duonos tarpelius įpilkite ištirpdyto ir česnaku paskaninto sviesto, įdėkite gerai besilydančio sūrio (pvz., fermentinio arba galite naudoti mažiau kalorijų turinčia „light“ mocarelą), smulkintų žalumynų.
Apvyniokite duoną folija, kad ji visa būtų uždengta. Kepkite 190 laipsnių orkaitėje 10-15 minučių, tada atidenkite ir kepkite dar 10 minučių.
Kepta duona ant grilio
Įkaitinkite Big Green Egg (arba kitokį grilį, geriausia kamado tipo) iki maždaug 200C.
Duonos kepalėlį suraikykite riekelėmis, neperpjaudami iki galo, palikdami kepaliuko apačioje neperpjautas.
Visus likusius ingredientus sumaišykite dubenėlyje, tada šaukšto bugarėle ištepkite kiekvieną duonos kepaliuko ertmę, pagrūsdami sviesto mišinio. Susukite visą kepaliuką į foliją ir dėkite ant grotelių.
Patarimai gaminant keptą duoną
Sustokite - tikriausiai pilate per daug aliejaus. Visai nebūtina paskandinti duonos aliejuje, kad gautume traškią ir viliojančią keptą duoną. Dėl jo užkandis prisigers daugiau riebalų, o ir duonos tikrasis skonis mažiau atsiskleis.
Jeigu kepate duoną keptuvėje - neapsemkite jos aliejumi, pakaks tik nedidelio kiekio jo.
Pasinaudokite kitais prietaisais virtuvėje. O jeigu norite dar ir mažiau darbo - kepkite visą kepalą.
Receptas: Kepta duona su sūrio padažu
Duoną supjaustome pagaliukais ir išklaidome kepimo formoje. Atskirame indelyje pasidarome užpilą: labai susmulkiname žoleles, sutriname česnaką per grūstuvę, sudedame druską ir pipirus, užpilame aliejumi ir gerai viską išmaišome.
Tada visą šią aliejaus masę po truputį supilame ant duonos ir rankomis duoną paglamžome padaže, kad tolygiai susigertų aliejus ir pasiskirstytų žolelės.
Puodelyje išlydome sviestą. Kai sviestas išsilydo, beriame į puodelį šaukštą miltų, kajeno pipirų ir gerai maišome. Palaipsniui pilame pieną bei kruopščiai maišome šluotele, kad neliktų gumuliukų.
Į dar karštą padažą beriame sutarkuotą fermentinį ir kietąjį sūrį. Paruoštu pagardu pabarstome keptą duoną.
Žinoma, tiek prieskonių pakaktų pagardinti ir dviems kepalams ar net daugiau keptos duonos.
Duona kaip atskiras patiekalas
Duoną mėgstu ir aš, tik man ji pati tarsi atskiras patiekalas arba būtinas skaniausių sumuštinių ingredientas.
„Įprasta duona, supjaustyta mažesniais gabalėliais ir pagardina kastiniu ar įmantresne užtepėle bei žalumynais virs net ir gurmanišku užkandžiu, - sako G. Kitovė. - Net ir keptą savo pasigamintą ar parduotuvėje nusipirktą duoną galima pakylėti į kitą lygį - pavyzdžiui, dažyti ją į avokadų užtepėlę ar humusą.
Eksperimentuoti verta ir sūriu, kuris daugeliui yra neatsiejamas keptos duonos priedas, sako tinklo atstovė. Įprastą fermentinį galima pakeisti sūriu su trumais, vasabi prieskoniais, kietuoju parmezanu ar sūrių mišinį sukurti iš įvairaus parduotuvėse siūlomo asortimento.
Raugas ir duonos kepimas namuose
Prieš maždaug 7 metus pradėjau kepti duoną su raugu. Ruginę, drėgną, praturtintą avižomis, sėklomis, linų sėmenimis, kmynais.
Raugą gavau iš kolegės mamos, receptą irgi iš kažkur. Ta duona buvo labai paprasta - iš vakaro pamaitindavau raugą, ryte užmaišydavau tešlą, kas užtrukdavo 5 minutes, perdėdavau tešlą į kepimo formą, uždengdavau maišu ir įdėdavau į orkaitę, kad niekas nekliudytų jai ramiai būti.
Vakare jau galėdavau kepti. Ta duona, susukta į foliją, šaldytuve puikiai laikydavosi net kelias savaites.
Prieš kelis metus užsienio tinklaraščiuose pradėjau matyti sourdough judėjimą. Skaitydavau ilgiausias šios populiarios kvietinės duonos kepimo instrukcijas ir kiekvieną kartą savęs klausdavau, ar tikrai man to reikia, gal geriau net nebandyti.
Atbaidė daugybė niuansų, ilgas procesas ir svarbiausia tai, kad tuo metu nebeturėjau raugo ir nežinojau, kas iš pažįstamų jo turi. O gaminti truputį tingėjau.
Pirmas raugo bandymas nepavyko, nors itin atidžiai sekiau kažkurio tinklaraštininko pateiktas instrukcijas.
Darydama antrąjį bandymą, labiau atsipalaidavau, galvoje apibendrinau viską, ką buvau skaičiusi apie raugo gamybą, prisiminiau anksčiau turėtą raugą. Kiekvieną dieną apžiūrinėdavau stiklainiuką su miltų ir vandens mišiniu vis laukdama tų teisingų burbuliukų.
O pirmieji mano bandymai kepti sourdough duoną buvo ganėtinai sunkūs, nes pradėjau nuo viso grūdo, spelta miltų, kuriems, greičiausiai, ne itin tiko recepto proporcijos. Eksperimentavau su vandens kiekiu, miltų rūšimis, maitinau raugą įvairiais miltų ir vandens santykiais.
Iš pradžių kepiau moliniame puode su dangčiu, vėliau nusipirkau ketaus puodus. Įsigijau ir kildinimo krepšelius duonai (banneton), nors puikiai pavykdavo ir kai kildinavau paprastuose dubenėliuose, į kuriuos įtiesdavau rankšluostėlius ir juos gausiai pabarstydavau miltais.
Į duonos kepimą pasinėriau visa galva ir nuo pat pirmų bandymų tai tapo pačia geriausia meditacija. Ieškodama tobulo kepaliuko recepto, daug skaitydavau: tinklaraščius, kepėjų diskusijas forumuose, knygas.
Lygindavau savo duonos nuotraukas su kitų. Gilindavausi į priežastis, kurios galėjo lemti, kad duona įskilo, kad mažiau pakilo.
Vis tik, pastebėjau vieną dalyką. Kartais identiškai atkartodavau viską, kaip dariau prieš tai ir duona vis tiek nebūdavo tokia pati. Kodėl? Raugas yra gyvas organizmas. Jam įtakos turi daugybė dalykų, nuo aplinkos, temperatūros iki metų laiko. Žinovai sako, kad įtakos jam turi net kepėjo nuotaika.
Kiekvienas kepantis duoną atranda tą receptą, kuris jam tinka, naudoja skirtingus miltus, kitokias miltų ir vandens proporcijas, kiekvieno orkaitė kepa skirtingai. Aš iki šiol ieškau to tobulo kepaliuko, kuris neturėtų nei vieno trūkumo.
Būdų kepti duoną yra šimtai ir sutiksiu su tuo, ką mokymuose apie duoną ir raugą kalbėjo Ieva Šidlaitė - kepant duoną, svarbu yra pajausti. Minkyti tešlą rankomis ir dėtis į atmintį jausmą apie tešlos tekstūrą, minkštumą, elastingumą ir kitas savybes. Stebėti, kada suaktyvėja raugas, kaip ir per kiek laiko pas jus namuose kyla duonos tešla.
Tiesa, dabar dažniau šią duoną noriu vadinti ne sourdough, o raugo duona. Nežinau, kodėl tinklaraštininkų, kavinių tarpe populiaresnis būtent angliškas pavadinimas.
Kurį laiką maniau, kad taip yra dėl proceso, bet paskui pastebėjau, kad sourdough vadinama įvairi su raugu kepama duona: ji gali būti ruginė, gali būti kvietinė, gali būti su sėklomis ar žolelėmis. Jos ruošimo procesas gali užtrukti apie parą, o gali ir trumpiau. Ji gali būti 80 proc.
Vis tik, vienareikšmiškai, tai - lėto gyvenimo duona. Nuo raugo pamaitinimo iki garuojančio duonos kepaliuko praeina bent 24 val., o gal ir daugiau laiko.
Norint ją iškepti, reikia pamaitinti raugą, palaukti, kol jis taps aktyvus, paruošti tešlą, lankstyti daug kartų, palikti šaldytuve arba kambario temperatūroje, kad subręstų ir tik tada pašauti į orkaitę. Ir dar tik po valandos mėgautis ta tobula duonos riekele.
Linkiu atrasti tokią duoną, kuri patinka jums. Vienąkart pasigaminę tokios duonos patys, jūs niekada nepirksite parduotuvėje šaldytos:)
Nuostabi vakarėlio pradžia, kuomet karšta, ką tik nuo grotelių nukelta duona laužoma gabalėliais, užsigardžiuojant kitomis meze stalo užkandėlėmis.
Kefyrinės duonos receptas
Ar kepate duoną namuose? Tai visai ne taip sudėtinga kaip atrodo ir tam nereikia ypatingos krosnies. Išsikepsite tiesiog orkaitėje.
Ingredientai:
- 500 g kvietinių miltų pilno grūdo
- 400 ml kefyro
- 1 a. š. druskos
- 0,5 a. š. sodos nenugesintos
Paruošimas:
- Sodą užpilame 50 - 100 ml kefyro ir padedame į šoną.
- Į dubenį suberiame miltus, druską, supilame kefyrą ir gerai išmaišome maišytuvu (mikseriu).
- Į gautą masę gražiai įmaišome sodą su kefyru.
- Tešlą sudedame į skardą ir kepame orkaitėje, pasirinkę programą „Maža drėgmė“, +175C laipsnių karštyje apie 40 minučių.
Įprastoje orkaitėje galioja tas pats gamybos procesas - kepimo indą su tešla pašauname įiki 175 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame 40-50 min.
Maistinė vertė (vienai porcijai):
| Maistinė medžiaga | Kiekis | Procentinė dalis |
|---|---|---|
| Kalorijos | 98kcal | 5% |
| Angliavandeniai | 19g | |
| Baltymai | 4g | |
| Riebalai | 1g | |
| Skaidulos | 3g | 9% |
| Vitaminas A | 41µg | 5% |
| Vitaminas B6 | 1mg | 71% |
| Vitaminas D | 8µg | 160% |
| Kalcis | 34mg | 4% |
| Varis | 1mg | 100% |
Maistinės vertės duomenys paskaičiuot remiantis Spoonacular API duomenų baze.